Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 11:35 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Ant Kov 03, 2015 8:17 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Kaip su minėtomis kultūromis, kurios dabar esti tavo daržuose? Ar verta jas dengti kokia agroplėvele ar daryti inspektą?

Prieš didesnes šalnas (naktį minus dešimt, dieną minus penki) viskas nusiėmė. Dabar (gruodžio viduryje) liko lysvėse tik topinambai ir pastarnokai. Jų dengti plėvele nereikia. Plėvelės mes niekada nenaudojame. Tiesa, būna sugrįžtančios pavasarinės šalnos, tai tenka keletą naktų uždengti vasarinius kopūstus ir pomidorus. Jeigu geri metais ir birželį šalnos nebūna, tada pomidorų dengti nereikia. Bet jei pasodinai daigus ir po poros savaičių ar mėnesio gamta sugalvoja šalną padaryti, tada reikia kuo nors uždengti. Dengiame kuo turime po ranka. Kopūstams tai aš kibirus uždedu ant galvos nakčiai ar kokius maišus, žodžiu, ką turime po ranka. Dar būna tokių pomidorų, kuriuos prie namo sienos auginame iki lapkričio vidurio. Tai juos irgi tenka uždengti, jeigu praneša naktį šalną. Bet čia išimtiniai atvejai, galima būtų ir be jų apsieiti. Iš esmės nieko nedengiame jokiomis plėvelėmis.

Kaip suprantu kopūstai ir kaliaropės nebijo šalčių. iki kokių šalčių jie dar gali būti darže ir būti valgomi? ar yra kokios konkrečios veislės kurios atsparesnės šalčiui ar bet kurios? kada reiktų sėti juos žiemos derliui? Pas mane kale kopūstai irgi puikiai dar dera.

Taip, kopūstai ir kaliaropės pakelia šiokius tokius šalčius. Pakenkti labiau gali ne patys šalčiai, o temperatūrų svyravimas, atlydžiai. Juk šaldo žmonės daržoves šaldiklyje. Ir šaldiklyje gali laikyti jas metus laiko. Nieko joms neatsitinka. Taip ir su daržovėmis lauke. Jeigu užeitų staigūs šalčiai ir daržovė suledėtų ir nebūtų atšilimo iki pavasario, tai jos ir išsilaikytų iki pavasario šaldytos. Atsišildai ir valgai. Bet, jei tik būna atlydys, tai jau daržovė genda. Tų iš parduotuvės pirktų šaldytų daržovių maišeliuose irgi negalima atšildyti ir pakartotinai užšaldyti. To negalima ir lauke daryti. Beveik visos daržovės nusiima iki šalnų, tad užšaldymas lysvėje joms negresia. Tačiau įvairūs kopūstai, porai auga ilgai ir atsparūs nedidelėms šalnoms, tad kartais būna, jog jie užauga iki tokio periodo gamtoje, kada užeina dideli šalčiai ir be atlydžių. Tada juos galima valgyti visą žiemą iki atlydžio. Taip kažkuriais metais mums buvo ir su ridikėliais. Užšalo ir laikėsi šaldyti iki Naujų metų. Būtų prasilaikę ir iki pavasario, tačiau buvo atlydys ir kurių nespėjome suvalgyti – supuvo. O kopūstai atsparesni šalčiams už ridikėlius, tad būna, kad jie atlaiko ir trumpus atlydžius ir lysvėje gali stovėti iki pavasario. Iš esmės, jeigu nebūtų atlydžių, tai lysvėje iki pavasario galėtų stovėti įvairūs lapiniai kopūstai (kale) ir Briuselio kopūstai (nes jie mažiukai ir sugeba staigiai sušalti į ledą). Bet jeigu būna atlydys, tai reikia juos nuimti anksčiau.

Toliau apie tuos gūžinius kopūstus skirtus žiemai, kurie maždaug rugsėjo, spalio mėnesiais susuka galvas. Taip, jų būna įvairių veislių ir skirtingos veislės atlaikys skirtingas šalnas. Būna kietos sausos galvos, tai jos atlaikys didesnius šalčius. Jeigu neišsivysčiusi galva, nesubrendusi, vėlgi gali atlaikyti mažesnį šaltį.

Šaltis šalčiui nelygu. Tarkime bendra temperatūra, kurią atlaiko kopūstai yra naktį minus dešimt, dieną minus penki. Bet svarbu ne didžiausia maksimali temperatūra, o taip pat ir kiek dienų iš eilės tęsiasi šalnos. Gali būti taip, kad savaitės ilgumo penkių laipsnių šalčiai pakenks labiau nei vienos nakties dešimties laipsnių šaltis. Taip pat priklauso ir nuo kritulių. Jeigu kopūsto galva ne sausa, o pateko ten vandens, tai prie šalčio gaunasi ledas, kuris trūkinėja ir pažeidžia kopūsto galvą. Prie atlydžio toje vietoje gali prasidėti puvimas. Tai štai nors apytikslės temperatūros yra žinomos, bet reikia žiūrėti kiekvieną atvejį atskirai. Praktikoje pamatysit, kad viskas lengva. Pažiūri atidžiai ir nusprendi ar jau imti, ar neimti derlių. Tiesiog matosi ar pradeda atskiri individai pūti ar dar ne. Ir jokių ten termometrų nereikia.

Tie gūžiniai kopūstai skirti žiemai būna įvairios vegetacijos. Vieni užauga per 110 dienų po daigų pasodinimo, kiti per 140 ar net 160 dienų po daigų pasodinimo. Taigi ir sėti juos reikia skirtingu metu.

Lapinių kopūstų, kaliaropių ir Briuselio kopūstų taip pat yra visokių veislių. Tiesiog žiūri vegetacijos trukmę ir sėji kada tau reikia. Tik šių daržovių vegetacija jau trumpesnė už gūžinių skirtų žiemai, tad jie gali būti sėjami du kartus. Pavyzdžiui, lapinius kopūstus galima sėti pavasarį ir jau vasaros gale turėti derlių arba reikia sėti vėliau, birželį-liepą ir derlių turėti žiemą. Vėlgi, skirtingos veislės bus skirtingos vegetacijos ir sėjos laikas skirsis. Bet visada juk parašyta ant pakelio. O jei sėjate ne iš pakelio, tada jau esate pakankamai profesionalus, kad žinotumėt tos veislės vegetacijos trukmę ir kada ją reikia sėti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007