Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Pen Kov 29, 2024 2:40 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Ant Kov 10, 2015 8:24 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
1. Ar galėtumėt paaiškinti gamtinės žemdirbystės principus. kertinius akmenis. kuo vadovaujantis galėtum suprasti nuklydai į šoną ar ne. spaudoje įvairios nuomonės/požiūriai dažnai nesutampa. Todėl labai įdomu Jūsų kaip praktiko mintys. (kas pradininkas šio judėjimo? Ar tai judėjimas? Kiek tai susiję su Anastasija? )

Taip, bet kokį žmonių organizavimąsi, vienijimąsi po bendrais tikslais galima vadinti judėjimu, taigi ir gamtinė žemdirbystė gali būti vadinama judėjimu. Gamtinė žemdirbystė su Anastasijos judėjimu nieko bendro neturi. Aš pats esu anastasijietis. Tačiau taip pat esu ir šiaudinių namų propaguotojas, ekologas, tingėjimo filosofijos išradėjas, žoliuojančių stogų mėgėjas... Ir visos šios sritys taip pat neturi nieko bendro su Anastasijos judėjimu.

Kas yra pradininkas gamtinės žemdirbystės sunku pasakyti. Prieš kokį pusšimtį metų visame pasaulyje ėmė rastis daug visokių alternatyvių žemdirbystės formų. Jos visos panašios, bet kartu ir skirtingos. Taip pat jos vystosi, persipina ir pirminius šaltinius sunkoka atsekti. Tačiau lietuviškoji gamtinė žemdirbystė yra panašiausia į Aleksandro Kuznecovo vystomą žemdirbystę. N. Kurdiumovo knygoje „Santarvė vietoje kovos“ yra skyrius skirtas A. Kuznecovo žemdirbystei. Tai štai kas ten parašyta, tą dėstome ir mes lietuviškoje mokykloje. Tačiau tai tik dalis. Lietuviškoji gamtinės žemdirbystės mokykla gimė kai Saulius Jasionis prie A. Kuznecovo žemdirbystės pridėjo mikrobiologės F. Gelcer darbus. Tada nors apie dirvodarą sakėme tuos pačius dalykus kaip ir A. Kuznecovas, tačiau jau iš kito kampo, kas visai teorijai suteikė naują šviesą. O toliau vystant lietuviškąją mokyklą buvo pridėta ir daugiau visokių iš gamtos nukopijuotų ar mokslininkų atrastų principų ir dabartinė lietuviškoji mokykla yra labiau nutolusi nuo A. Kuznecovo varianto ir vis labiau tolsta.

Gamtinėje žemdirbystėje gaunama aukščiausia produktų kokybė ir padaroma mažiausia žala gamtai. O to pasiekti galima kuo labiau priartinus žemdirbystę prie gamtos. Pusė kultūrų sodinasi tiesiai į gamtą – pavieniai augalai ar augalų eilutės. Tada jokios žalos nepadaroma gamtai, nes visos žolės lieka toje pat vietoje, visi gyvūnai lieka susisieję į tas pačias ekosistemas. Kitaip tariant, jeigu į pievą pasodinai rabarbarą, tai visiškai nepakenkei gamtai. Visas gamtos ritmas toks pats, sąlygos nepasikeitė, ekosistemos ryšiai nepasikeitė. Ir rabarbaras bendraus su visa ekosistema, ekosistema jį saugos nuo ligų ir suteiks jam gamtos kokybę, o ji ir yra aukščiausia iš galimų.

O kita pusė kultūrų, kurios yra labiau nutolusios nuo gamtos ir negali augti miške ar pievoje, reikalaus žemės įdirbimo, bet tas įdirbimas irgi turėtų būti grįstas gamtiniais principais – žemė nekasama, mulčiuojama, auginama tarp kitų augalų. Tokiu atveju daromos siauros lysvės, kurios irgi gamtai nepadaro jokios žalos, nes visa ekosistemos gyvūnija gali migruoti pro siaurą lysvę ir jokių kliūčių ji nesudaro. Ir taip pat siauros lysvės pakraščiuose auganti gamta pasiekia visoje lysvėje augančius augalus ir jais rūpinasi įdėdama aukščiausią kokybę į juos.

Taigi, pusė augalų sodinama į neįdirbtą žemę, kita – į idirbtą, tačiau įdirbtą gamtiniais būdais ir neplačią, kad nebūtų daroma žala gamtai. Ir toliau lieka priežiūra. Priežiūra yra paprasta – mulčiavimas ir ravėjimas. Su ravėjimu viskas aišku – šaliname piktžoles, kurios užstoja šviesą mūsų augalams. O mulčiavimo kriterijai yra du – visada turi prieiti iki žemės oras ir po mulčiu visada turi būti drėgna. Na, ir mulčias turėtų būti geras, t.y. jame turėtų būti visokių medžiagų. Pavyzdžiui, šiauduose, kadangi jie vienalyčiai ir imami iš nualintų laukų gali nebūti pilnos įvairovės mikro ir makroelementų, o štai įvairiarūšiame šiene iš nenualintos pievos gali būti pilna reikalingų cheminių elementų lentelė.

Taigi, taip sutrumpinant galima pasakyti, kad auginama gamtoje, šalinamos piktžolės ir teisingai mulčiuojama. Teisingas mulčiavimas kai dedamas geras mulčias ir jis sumaitinamas augalams. O sumaitinama kai po mulčiu visada drėgna ir prieina oras. Štai tiek tereikia žinoti ir daryti.

Su gyvūnais ir grybais tas pats – suteikiame jiems kuo gamtiškesnes sąlygas ir gamtiškesnį maistą.

Kaip žinoti ar nuklydome? Nuklydote, jeigu darote ką nors ko nėra gamtoje. Komposto krūvų nėra gamtoje. Visas kompostavimasis vyksta iš karto prie augančių augalų. Žemės kasimo nėra gamtoje. Laistymo nėra. Reiškia jei kasate ar laistote jau nukrypote. Nėra darbo su ekskavatoriais ir stipraus kišimosi į gamtą, taigi jeigu formuojate landšaftą – jau nukrypote. Gamtoje nėra plėvelių. Gamtoje augalai auga sezoniškai, t.y. nepaankstinami šiltnamiais. Gamtoje nėra augalų purškimo nuo kenkėjų. Gamtoje nėra tręšimo – tik mulčiavimas. Visa organika gamtoje dedama ant žemės paviršiaus ir neužkasama. Nesodinamos monokultūros. Žemė nebūna plika, ji visada padengta kokia nors organika. Neauginami daigai ant palangių, kad paskui persodinti. Nedaromos šiltlysvės. Auginama dirvožemyje, o ne ant vatos, pjuvenų, vandens (hidroponikos). Auginama gamtoje, ekosistemoje.

Taigi, kiekvienas toks nutolimas nuo gamtos ir yra nutolimas nuo gamtinės žemdirbystės. O kiek jūs sugebėsite priartėti ar nutolti nuo gamtos, tai jau jūsų reikalas. Vieni žmonės negali išsiversti be šiltnamio, kiti jau išsiverčia. Vieni negali be agroplėvelės, kiti – išsiverčia. Vieni negali be daigų auginimo, kiti gali. Ar tas, kuris auginasi daigus ir retkarčiais uždeda plėveles ant augalų nuo šalnų jau nebe gamtinis žemdirbys? Čia susitarimo reikalas. Viena yra aišku, reikia kuo labiau artintis prie gamtos. O kiek kas sugebame priartėti, tai čia jau mūsų asmeninis reikalas.

Mano sutrumpintas variantas, dar kartą pakartosiu, - auginti reikėtų gamtoje, nepakenkiant jai ir dėti geros kokybės mulčią, tikrinti, kad po mulčiu būtų visada drėgna ir prieitų oras. Ir ravėti. Čia toks sutrumpinimas.

O, žinoma, dar būtina pasodinti augalą į jam tinkamą vietą, parinkti dirvožemį, drėgmės režimą, dirvožemio temperatūrą, rūgštingumą ir suteikti jam visas kitas reikiamas sąlygas. Kiekvienam augalui jau bus skirtingos sąlygos. Bet čia ne esmė. Tiesiog susižinai sąlygas ir suteiki augalui ko jam reikia. O esmė – artintis prie gamtos.

Jei neaiškiai atsakiau, tai perklauskite, nes klausimas čia labai platus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007