errnute rašė:
Burokėlių šakniavaisių turiu daug. Noriu ir pailgų ir apvalių sėklų. Tai iš aruodo išsirinkti man labiausia patikusius ir nešti į daržą (o kada bus laikas?)
Kiekvieną kartą žiūrime į prieš tai esančiame pranešime įdėtą lentelę arba skaitome ten įdėtas knygas. Konkrečiai apie burokėlius ten rašoma, kad burokėliai yra dvimetis augalas, jo pasodus reikia sodinti kas 50 ant 50 atstumais tada kai ieva sprogsta. Ir dar jų veislės kryžminasi, tad skirtingas veisles reikia sodinti toli vieną nuo kitos. Jei nori gauti superelitinę sėklą, tai sodinama 1000 metrų atstumu, jei medžio juostos yra ir nebūtina gauti supergryną sėklą, tada galima sodinti mažesniais atstumais - tarkim kas 300 metrų. Arba kitas variantas - vieną veislę izoliuoti nuo kitos agroplėvele. Arba dar kitas variantas - vienais metais auginti vieną veislę, kitais metais kitą veislę, nes burokėlių sėklos (kaip parašyta toje pat lentelėje) daigios tris-keturis metus, bet gali kartais daigumas išlikti ir dešimt metų.
Cituoti:
Morkas aptarėme. Bet kiek vnt man jų išsirinkti?
Sėkloms pasigaminti užtektų ir trijų keturių pasodų. Bet dėl saugumo ir genetikos reikėtų pasodinti bent dešimt-dvidešimt pasodų. Jei paliksime vieną morką, o kaip tik ji bus nors išoriškai graži, bet neš mums blogą genetiką, tai prarasime šią veislę. Todėl imama keletas morkų ir jų sėklos sumaišomos. Kitais metais sėjama ir jeigu buvo įsimaišiusi kokia prasta sėkla, tada iš jos užaugę visokie kreivi ir neteisingi šakniavaisiai brokuojami, o tolimesnei sėklų gamybai vėlgi paliekami tik geriausi šakniavaisiai. Paliekama vėlgi daugiau nei dešimt-dvidešimt, nes ne visi šakniavaisiai išgyvens iki pavasario, o pavasarį mums juk reikia vėl sodinti tuos dešimt-dvidešimt išsilaikiusių šakniavaisių. Taip pat, kaip sakiau, dėl saugumo. Ne visi pasodinti pasodai išgyvens. Vienus sugriauš pelės, kitus grybeliai. Todėl sodinama 10-20.
Cituoti:
Svogūnus visad auginame daugiagalvius ir perkam viengalvių sodinukus. Daugiagalvių reikia pasirinkti pačių gražiausių ir juos atsidėti sėklai? Vyras pasakoja, kad nuo sėnų laikų augina tuos pačius svogūniukus, bet anksčiau jie buvo didesni, o dabar jis juos vadina šiukšlėm, nes tikrai mažiukai. Ar tai dėl to, kad per daug metų vis sodindavo bet kokius, t.y. ne pačius didžiausius ir gražiausius? O kuomet aš atsirinksiu gražiausius tai galiu tikėtis pagerinti šią situaciją ar reiktų ieškotis šių svogūniukų iš pašalies?
Taip, nevykdant atrankos sėkla blogėja, o vykdant - gerėja. Atrinkit vis didesnius ir suteikite geresnes sąlygas, tai jie vis didesni užaugs. Kitas būdas, gauti iš pašalies arba pačiam pasidauginti per sėklas. Per sėklas padauginti jie vėl atsigauna.
Cituoti:
Taip pat dar daug viengalvių turim. O jų sėklų galėčiau augintis šių mokymų metu?
Mokymuose viskas galima.
Vėl žiūrim į tą pačią lentelę. Ten rašoma, kad svogūnas dvimetis, jo pasodus reikia sodinti 30-30 atstumais kai žemė pradžiūva laukuose ir jei norime veislę išsaugoti, tai reikia kitą veislę sodinti už 300 metrų ar kitaip izoliuoti. Čia apie viengalvių sėklos gavimą. O daugiagalvius sodinam kaip maistui, gegužės pradžioje ir išlaikom per žiemą (tai ir bus sėkla).
Cituoti:
Na ir bulvės. Tai vis dar ieškau kažko ypatingo, bet, tiesą pasakius, parduotuvinės lyginant su musiškėm tai visai prastos, o turguje man galvą susuko: "čia sukrentančios, čia nesukrentančios, čia kaip senovinė Nida, čia atnaujinta sėkla". Tai nieko ir nenusipirkau. Tai negi turėsiu po to auginti atskirai kiekvieną bulvių veislę? Aš noriu daryti kaip iki šiol - vienam aruode didelės bulvės, kitam pašarines ir sėklinės. Bet va, vis sodinam iš to mažųjų aruodo, o reik man rinktis iš didžiųjų aruodo?
Bulvės auginamos dauginant vegetatyviškai. Vegetatyviškai dauginant jos nesusikryžmina, tad galima auginti dvi veisles vieną šalia kitos (nesusikryžmins) ir dėti į du aruodus. Galima būtų ir sumaišyti, jeigu veislės vienodos. Bet paprastai jos būna skirtingos ir maišyti negalima, nes jos nevienodai greitai išverda, yra kitokio skonio, vienos sukrenta, kitos ne ir t.t. Todėl veisles patogiau laikyti atskirai ir valgius daryti iš vienos vienokius, iš kitos - kitokius. Viena veislė tiks košei, kita - orkaitėje kepti, trečia cepelinams. Apie tą sukritimą ir visa kita ką sako turguose išmoksite, jei tik bandysit įsigilinti į bulvės savybes. Tiesiog ragaukite išvirtą ir užsirašykit. Ši yra sviestinė, o ši miltinga, sukrentanti kai išverda, o kita lieka kieta ir nesubyra.
Sodinimui atrenkamos ne pagal tai ar jos didelės ar mažos. Sodinimui atrenkama genetika, t.y. visos bulvės nuo geriausio krūmo. Pamatom kuris krūmas augo vešliausiai, davė didžiausią derlių, tai štai iš jo ir imame visas bulves, tiek mažas, tiek dideles sėklai. Žinoma visai mažiukių neimam. Imam nuo graikinio riešuto dydžio ir didesnes. Štai taip atrinkinėdami padarysime, kad bulvės augtų gerai ir duotų didelius derlius. O sodinant mažytes kaip daugumoje kaimų daro, sėkla bloginama ir paskui jie sugalvoja atnaujinti, t.y. paimti iš kitų, kurie augina teisingai arba atnaujina genetiką mokslininkai, genetikai sėjant sėklomis ir kitais būdais.