Gamtinė žemdirbystė

Susigrėbojau savo dirvą. Vyras kasa griovį, kad vanduo nubėgtų. Visa dirva labai drėgna, lipo prie grėblio, batų. Nuo ryt jau nebebūsim kaime, tai pradžius kol grįšim.
Kaimynai atidavė 20 rulonų šieno. Sugebėjom tik pusę atsivežti. Trijų rulonų turėtų užtekti mano praktikos daržui. O 7 rulonus nuvežėm į ateinančių metų užmačių vietą. Tai už svirno esantis plotas, kalniukas nemažas pietryčių kryktimi. Pažiūrėjau, kad šiuo metu ten jau žydi mūsuose vadinamos vištapienės, garšvos didesnės nei kitur sklype, o didžiausias privalumas, kad visai nedulkės nuo vieškelio. Priesmėlis. Gal bus gera vieta? Tai va ten pudysiu. Žolės auga aukštos, gal reikia su kartonu apdengt, kad tikrai ji neprasikaltų? Ir galvoju nevargt, bulvių ten nesodint po šienu, nes pakolkas man atrodo, kad neužaugtų jos... po šienu, ant velėnos sodinsiu bulvių prie savo praktikos dirvos.

Taip pasisėjau šiltnamy ridikėlių, salotų, špinatų, nes man su mažu vaiku labai aktualu kuo greičiau turėti savo maisto. Nors už visas salotas vaikas labiausiai valgo ... garšvas kad vaikas pats skina ir valgo, tai ir kaimynė susigundė ir nustebo, kad taip skanu. Tik belieka vaiką išmokint atpažint valgomus augalus, nes dar deda burnytėn bet kokią žolė. Truputi baisu.

Išsiplėčiau, bet norėjau išsipasakot
Aš turiu klausimą, Laimi. Rašote, jog jau galim sėti kažką... kad aš gal gegužės pirmų dienų palauksiu. Taip šalta,vėjai didžiausi. Namie, Kėdainiuose, jau žaliuoja, medžiai sprogsta, o čia dar tik garšvos lenda susisukę, kur pietiniam šlaite šalpusnys ir prie miško tos geltonos ir melsvos gėlytės sužydo, o medžiais dar visai miega. Anyta sėja kasmet taip pat balandžio pabaigoj, o daugiausia gegužės pradžioj. Mokausi daug ir iš jos, tai vis ir miniu anytą. O mano klausimas toks - ar galiu dabar užmulčiuoti lysves, o kai sėsiu - praskirti šieną? Ir jau kai sudygs, tuomet reikės prikaišioti arčiau augalėlių mulčo? Šimtą kartų skaičiau, bet kol pati nedarau, tol atrodo aišku.

Gal gera, nematant sunku nuspręsti. Jums reikia patiems nuspręsti, nes jūs geriausiai matote situaciją. Daržas greitas organizmas, jei nepatiks, tai kitais metais kitur įsirengiat. Su daržu nereikia nieko bijot, galit ramiai eksperimentuot ir jei kas nesigaus, tai perdarysit per vienerius metus.



Kai nedarai, tai atrodo lengva tą kartoną uždėti, o kai prigrūdi pilną mašiną kartono, atsiveži ir nuplėšai visas lipnias juostas ir sudedi ant žemės, tai pasirodo, kad uždengei tik vieną lysvę, o reikia kokių dešimt. Ne taip paptasta to kartono gauti, jį apdoroti ir sudėti. Daug lengviau, ypač jeigu turite tiek rulonų šieno, tiesiog kloti didesniu sluoksniu ir puikiai nupus. Be to, kartone yra klijų, baliklių, dažų ir šiaip visokių kitokių teršalų, kurie pateks į jūsų dirvožemį, o iš ten į jūsų augalus. Žodžiu, kartono geriau nenaudoti.



Jeigu ten aukšta žolė ir ne varpinė, jei pagrėbojus matosi žemė, tada galima sodinti drąsiai bulves ir jos užaugs. Jeigu ten velėna tanki, varpinės žolės ir pagrėbojus žemės nesimato, o matosi tik velėna, šaknys, tai tokioje vietoje neverta bulvių sodinti. Arba, jei toioje vietoje norit vis tiek sodinti, tada reikėtų bulvėms iškasti velėnoje pėdos ilgio ir pėdos pločio skyles ir į jas sodinti bulves. Kuriuo būdu besodinsit, bet bulvę nors kiek reikia apkasti žemėmis, kad nerastų peliukai ir kiti valgytojai, ir odelė būtų lygi.



Ką kada sėti žiūrime į fenologinį kalendorių. Galima viską sėti vėliau, t.y. gegužę. Bet yra išimčių. Pavyzdžiui, žirnius nors ir galima sėti vėliau, bet juos stengiasi sėti kuo anksčiau, kad paskui neužpultų kirmėliukai. Ir ridikėlius stengiasi pasėti anksčiau, kad spėtų sustiprėti iki spragių antplūdžio. O visa kita, nors ir parašyta, kad galima sėti kovo-balandžio mėnesį, tai jei nenori, tai nesėji, o sėji gegužę.



Taip, geriau užmulčiuoti dabar. Iki gegužės dar mulčius sušlaps, susigulės, taps lengviau kontroliuojamas, pritrauks visokių gyvūnėlių ir mikroorganizmų, papūdys velėną, nustelbs žoles... Kai norėsite sėti, tada praskėsite ir pasėsite. Jei kultūros didelės - kopūstai, moliūgai, agurkai, saulėgrąžos, tai užteks tik praskėsti ir pasėti. Bet jeigu kultūros mažesnės ir reikalauja jas sėti eilutėmis, tada jums nuo lysvės reikės nuimti visą mulčią, susėti eilutėmis ir mulčią gražinti tarp tų eilučių. T.y. ten kur pasėtos morkos, burokėliai, pastarnokai, žirniai, pupelės, ten neuždengiama mulčiu, o mulčius dedamas tarp tų eilučių.

Žodžiu, jei praktikoje lengviau praskėsti mulčią ir pasėti, tai taip ir darom. O jeigu lengviau nuimti, pasėti ir gražinti mulčią, tada šitaip darom.

Visais atvejais nededam mulčio ten, kur pasėjome. O kai užauga augalėlis, tada pridedam mulčio iki pat stiebo. Nededam tik ant lapų, nes ten vyksta fotosintezė, o visą stiebą, visą šaknų zoną kai tik galime, tai iš karto uždengiame.

Pūdomam plote, atrodo, varpinė žolė ir velėna tankesnė, nei čia prie namų. Nemanau, kad šiemet čia kas užaugs. O sėklos neturiu atliekančios, kad pamėgint. Del kartono, ačiū už patarimus. Tuomet tikrai nevargsim.. nebent kokią lysvę. Beje, čia planuoju dengti visą plotą šienu, neformuoti lysvių šiais metais.

O štai šios praktikos dirvoje užklojau 2 lysves mulču ir vieną lysvę pudymui, kur šiemet sodinsiu bulves. Klojau gan storai, daugiau nei 20 cm gavosi, nes plonesnį sluoksnį man vėjas taršė. O pudymui tai dar storiau gavosi. Bet bulvėm gi tinka storas mulčo sluoksnis. Pagalvojau, kad šiltnamy mažiau givybės, tai ten nunešiau papuvusio, drėgno šieno.

Žirnius ir ridikėlius, tuomet ir mes skubiau pasėsim.

Na mėginsiu perskaityti knygutes apie sėklų auginimą, nes žiūriu, kad tam mano daržiuke visai nedaug vietos viskam, ką noriu auginti. O sėklojams reikia atstumu.

Nepadėkojau Jums, Laimi, už puikų patarimą apsisaugoti nuo vieškelio dulkių saulėgrąžom ir topinambais. Ačiū

Sausą šieną taršo vėjas. Jei netyčia gaunate sauso šieno, tada galima jį palaistyti ir jo netaršo. O pas mus sauso šienelio nebūna, nes mes neperkame iš pašalies. O tas kurį turim - visada drėgnas ir niekada nepapučiamas. Tas mulčias, kuris guli paliktas nuo rudens - drėgnas, tas mulčias kurio prisigrėboji pavasarį iš ilgos žolės pievos irgi pakankamai drėgnas ir nenupučiamas.



Bulvių AUGIMUI tinka storas mulčio sluoksnis, nes tada mažai piktžolių auga, ravėt nereikia, pakanka drėgmės, žemė puri pasidaro, be to, bulvės neapšviečiamos saulės ir nepažaliuoja. O štai bulvių DYGIMUI netinka storas sluoksnis. Teisingiau jis gali tikti, o gali ir netikti. Bulvių dygimui reikia plius septynių, plius dešimt laipsnių dirvožemio temperatūros dešimties centimetrų gylyje. Jei iš pavasario užklojam kai dar žemė šalta, tai mulčias sulaiko tą šaltį kaip šilta anklodė. Ir pasodintos į šaltą žemę bulvės sunkiai dygsta. O jei sodinamos bulvės vėlai, gegužės mėnesio vidury, kai žemė jau įšilus, tada galima iš karto uždėti didelį mulčio sluoksnį. Žemė jau šilta, o bulvės prasikals pro didelį sluoksnį, piktžolių nebus. O jei sodinamos bulvės anksti, tai reikia nepražiopsot tos dygimo temperatūros. Tada reikia sodinant nuimti mulčią ir pakaitinti žemę porą dienų. Kitas variantas, jei sodinama anksti, tai pradžioje dėti nedaug mulčio, o kai žemė įšils - dadėti mulčio.



Taip tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog sėklos užima daug vietos. Iš tikro, jei paskaičiuosit, tai pamatysit, kad metras daržo duoda kelis kartus pavalgyti arba tas pats metras duoda šimtus, tūkstančius sėklų, kurias naudosi ne vienerius metus. Sėklos daug vertingesnės už maisto produktus. Todėl sėkloms tikrai negaila skirti geriausios vietos darže. Daug jos neužims.

Hm, tai aš bulves sodinsiu gegužės vidury ir tikėsiuos, jog žemė po mulču bus pakankamai šilta. O kitas lysves pasimulčiuosiu savaitgali gerokai plonesniu sluoksniu. Turiu ir drėgno, netgi gerokai patręšusio šieno,galiu ir jį naudoti.

Man tikrai negaila vietos sėklojams, tikiuosi nesusimauti ir kitais metais plėtoti savo daržą. Ar bent jau tiek pat auginti.

Kažin kaip sekasi kitiems dalyviams?

Man tai morkos neduoda ramybės - nežinau kaip ir kur čia geriau jas sėti. Žemė pas mane sunki.
Pernykščiuose pūdymuose jau sėjau žirnius (kažin ar galima juos pasėtus gan storai mulčiuot?), Norėčiau žirnių užsiaugint ir košėms žiemai - kažin kiek tuomet jų reikia pasisėt? man gana sunku viską eilutėm ir tvarkingai - labiau mėgstu tiesiog pamėtyti, paskui užžerti žemėm ir apmulčiuoti - bet bijau per storai užmulčiuot. Aišku, labai nepatogu tokiu būdu pasėtus mulčiuot....
Sodinau vasarinius česnakus.
BUlves sodinsiu ten pat kur ir pernai - bijau rizikuot sodinti į naują vietą, nes ten kone molis. Sodinsiu kelias labai ankstyvas bulves - o kitas sėsiu vėliau. Pasodus susodinau.
Prisigrėbiau daug šieno, susikroviau krūvas kur sėsiu moliūgus.
Ridikėliai ir garžgastės pas mane sudygę.
Pasiruošiau lysves kopūstams - juos sodinsiu daigais tarp storo mulčiaus.
Turiu dar daugybę sėklų, kurias net neįsivaizduoju kur reiks susėt - per mažai turiu įdirbtų lysvių.
Šiaip ar taip - reikėjo paiplanuot turbūt - galva dabar sunkiai viską talpina.

Gal kas iš kursų dalyvių pasidalint kaip auginat morkas molyje? Ką darote?



Žirniai išlenda per kokius tris-penkis centimetrus mulčio. Geriau dėt tris. Ir geriausia sėti eilutėmis, nes tada gali prikrauti kiek nori mulčio tarp eilučių ir žirniams niekas netrukdo išlįsti. Daržovių derlingumas surašytas čia:
viewtopic.php?f=44&t=290

Pavyzdžiui, žirnių derlingumas yra apie 2-3 tonos į hektarą. Paverčiame į metrus ir gaunasi 0,2 kg į metrą. Reiškia penkių metrų lysvė duoda kilogramą žirnių. Žirniai būna šparaginiai (valgomi su ankštimis), žalieji daržo žirneliai (valgomi žali ar konservuoti) ir žieminiai lauko žirniai (džiovinami ir iš jų verdamos geltonos košės). Košė gausis tik iš pastarųjų, nesumaišykit.



Labai sunku prižiūrėti netvarkingai susodintus plotus. Netvarkingai galima tik dideles kultūras - moliūgus, kopūstus, saulėgrąžas, o visas smulkesnes patogiau eilutėmis į lysves. Tada lengva prižiūrėti, uždėti naujo mulčio, ravėti lengva.



Na, dar pieva nesužaliavo pas mus, tai ne viską galima sodinti, bet žiūrint pagal prognozes turėtų būti galima visus pasodus sodinti.



Kad galva lengviau talpintų, reikia susidėlioti sėklas krūvelėmis pagal mėnesį:
viewtopic.php?f=57&t=718

Tada paimi vieną krūvelę ir lengvai ji "telpa" galvoje. Ilgas laiko tarpas per kurį turi šią krūvelę susėti. Per tą laiką randi vietos arba tiesiog susikasi dirvožemį ir pasėji.

Laimi, anyta baigia iszyst galva, kad dirva reikia apaket. O as tik sugrebliavau ir apklojau lysves mulcu. Sako, kad sunkiai sudygs. Ar tikrai?

Ten buvo suarta ir pragrėbliavot paviršių? Tai viskas tada gerai, nieko daugiau nereikia. Sudygs. Akėjimas tai ir yra grėbliavimas, tik gal gilesnis. O kaip dabar akėtumėt? Nuimtumėt mulčią ir suakėtumėt, paskui vėl uždėtumėt mulčią? Sunkus darbas gi mulčią nuiminėt dideliam plotui.

O dabar kai reikės vieną lysvę jau sėti, tai nuimat mulčią, pasėjat eilutėmis ir sudedat mulčią atgal tarp eilučių. Ir viskas dygsta.

Ačiū už atsakymą. Taip, iš rudens buvo arta, aš sugrėbliavau, užmulčiavau. Pasakiau anytai, kad neakėtų. Taip, gi reiktų nuimt mulčą.
Nesusėjau šį savaitgalį nieko. O sakiau bent žirnius, topinambus, česnakus... vis dar bala mūsų daržas ir tokie vėjai. Nupūtė lauko wc

Dar ne vėlu, mes žirnių sėją pradedam maždaug nuo 04.26 visais metais.

Pas mane vazonėliuose pomidorai, dumplainiai, kopūstai - ar įmanoma išvengti pikiavimo? Jie visi vėsesnėj vietoj, nestypsta, bet nedideli (su mano mamos palyginus), kopūstai labai tankiai sudygę - kada juos jau galima lauke sodint?

Kopūstus galima sodinti vienais metais anksčiau, kitais vėliau. Dabar pagal prognozes galima sodinti, nes šalnų nepraneša. Bet sodai žydės, tai šalnų bus. Tada reikės pasaugot nuo šalnų.

Pikiuoti nebūtina. Galima gi į vietą sėti. O galima į lovelius ir paskui į lauką. O galima į lovelius, paskui išpikiuoti, o paskui į lauką. Arba galima du kartus pikiuoti. Esmė - užauginti normalius daigus. Jei užauginate normalius tvirtus daigus be pikiavimo, tai pikiuoti nereikia.

Kita vertus, tiek pomidorai, tiek dumplainiai, tiek kopūstai puikiai pakelia persodinimus. Na, gal kopūstai prasčiau. Bet pomidorams pikiavimas visai nekenkia. Jie labai gajūs. Dumplainiai truputį trapesni, bet irgi gajūs.

Ačiū. O normalus daigas tai kokio dydžio?
Dar toks klausimėlis - vakar sodinau ankstyvas bulves - pernykštėj vietoj - praskyriau mulčią, o ten vien tik kažkieno tuneliai (ar pelytės, ar kurmio), tai bulves taip ir susodinau - dabar nežinau ar čia gavosi, kad patiekiau pietus tiesiai į namus peliukams?
Beje, pradžioj neužklojau storai mulčium - bet bulvės cenimetro gylyje sodinau, taip ir palikau - tiesiog pamiršau pabaigti - šįryt mašinos langai buvo apšalę - kažin nebus bulvės sušalusios?.....

Ar verta sėti svogūnus iš sėklų? Pasirodo juos reikėjo anksčiau pasėt - ar dar bandyti ar geriau pasilikti kitiems metams?

Normalus daigas, tai tvirtas, gražus, neišstypęs ir neišgeibęs. Reikia stengtis taip nutaikyti, kad sodinant sodinuką į lauką jis jau būtų sukrovęs pirmuosius žiedus, bet dar nežydėtų. O tai atsitinka maždaug per du mėnesius nuo pasėjimo. Taigi, atsiskaičiuoji nuo tada kada sodinsi į lauką du mėnesius ir sėji. Bet jei šalta namuose, tai nespės ir per du mėnesius užaugti. Bet jei šilta ir daug šviesos, tai turi užaugt.



Kai uždedam daug mulčio bulvėms ar kam kitam, tai iš apylinkių iš karto sušoka į jį visokie mulčio valgytojai. Taip pat ir sliekai. Ir sliekų ateina iš karto valgyti kurmiai. Jie pridaro tunelių daug. Po mulčiu jie nerausia kurmiarausių, todėl kartais galima apsirikti, pagalvoti, kad tai pelės. Bet tai iš tikro kurmiai. Ten daug sliekų, todėl jie ir ateina. Kai kurmiai pasišalina, tada po tuos tunelius duodasi pelės. Kad pelės bulvių daug nepaimtų šviežiai pasodintų, tai reikia jas nors kiek pridengti žemėmis. Pridengimas padeda ne tik nuo pelių, bet ir nuo kitų valgytojų, bei grybelių visokių. Žodžiu, pasodinus nors kiek reikia žeme pridengti.

O pelės pavasarį jau turi daug ko valgyti, todėl nebeima nei riešutų, nei bulvių. Gali keletą paskanauti, bet nebus taip kaip rudenį - pasėji maišą riešutų ir po nakties jau nėra nei vieno. Pavasarį to nebūna.



Nebuvo stiprios šalnos. Tik žemės paviršių pašaldė. Jei bulvė užkasta ir dar mulčio šiek tiek, tai šaltis net nepalietė bulvės. Net ir palietus bulvę šalčiui irgi nieko neatsitinka. O štai jeigu daigas išlindęs ir tada šalna duoda per jį, va tada daigą nušaldo, o pačiam gumbui pakenkti sunkiau.

Kartą sušaldžiau visas savo bulves rūsio langelį užmiršęs uždaryti. Dalis supuvo. Bet kurios išgyveno, tai išleido daigus ir jas susodinau. Visai peršalusios išgyveno. O šalna juk tik paviršių paliečia.

Kokius svogūnus? Ropinius ar žieminius? Nors šiaip jokio skirtumo. Galima dar sėti. Jei ropiniai, tai jie nebeužaugins galvos, bet užaugins sėklinę galvutę. Kaip suprantu to ir tikitės. Yra trumpos vegetacijos veislių, kurios balandį pasėjus ir galvutę užaugina, bet paprastai kitos veislės per pirmus metus užaugina svogūnėlį, kurį įkišį į žemę kitais metais ir gauni dar kitą rudenį normalias svogūnų galvas.

Pasilikti svogūnų sėklas kitiems metams rizikinga, nes jie daigumą praranda po vienerių, dvejų metų. Sėklų daigumą žiūrėti čia:
viewtopic.php?f=42&t=310&hilit=daigios

Na, iki žiedų mano daigams dar toli. Pikiuosiu ir parsinešiu kambarin kur šilčiau Beje, geriausiai atrodo Eimutės (iš kitokio daržo) pomidorai - didžiausi, nors ir vėliau pasėi, kiti, nors irgi gavau/pirkau sėklų mainuose, žymiai mažesni.

O kokie yra žieminiai svogūnai? aš sėsiu ropinius. Galvutėmis jau pasisodinau daugiagalvių - gal per anksti, bet jie pas mane taip blogai laikėsi, tai ir susodinau bijodama visai prarasti.
Svogūnus juk tinka kambary laikyti - kažin kodėl jie pas mane nesilaiko - gal per drėgna?

Žieminiai, žiemojantys, laiškiniai, daugiamečiai svogūnai, kurių valgai tik laiškus, o ne roputes.

Taip, ko gero per drėgna, jei dygsta. Jei džiūtų ir vystų, tada per sausa.

Svogūnai sodinami nuo gegužės pirmos iki gegužės aštuntos. Tokia tradicija. Pasodinot anksčiau - ne bėda. Svarbu, kad jie nepašaltų. Pašalę jie pasidaro linkę išeiti į žiedus. Mulčiu pridengti yra labiau apsaugoti nuo šalnų.