Ten kur auga aukšta žolė ir aktyviai auga, ten yra pakankamai drėgmės, žemė labai gera. Jei taip gerai auga žolė, tai taip pat gerai augs ir daržovės. Iš pažiūros gal ir sunkiau tvarkytis su tokia žole, bet praktikoje sakyčiau nesunku. Nes didelės žolės suaugę ne tankiai, nesudaro velėnos, lengviau ją nupūdyti, ravėti irgi lengviau, nes stambios žolės ne tankiai sudygsta. Mūsų pagrindiniai daržai kaip tik tokioje pievoje. O dalį daržų turime velėnoje, bet ten smėlis, ten auga tik kai kurios kultūros, kurios pakenčia sausrą. Žodžiu, toje aukštoje žolėje pas jus augs viskas, o molyje jau ne viskas ir ne taip gražiai.
Cituoti: Sėjant praskyrus mulčią man iškilo klausimas - mulčio sluoksinis storas - bent 20cm - ar ne per giliose tarpukalnėse gausis pasėti augaliukai? Ta prasme, kol po mulčium randi žemę tai jau labai giliai pasidaro.
Taip, dvidešimt centimetrų, tai labai daug. Net jei pasėsit, tai tada tarp eilučių gausis dideli tarpai. Neekonomiška. Nes daugumą kultūrų sėjame kas pėda. O tarp tokių eilučių patogiai telpa tik kokių penkių-aštuonių centimetrų mulčio sluoksnis. Paskui kai jau augaliukai paauga, tada galima dadėti daug, bet pradžioje reikia dėti tiek, kad mulčias neužkristų ant pasėtos vietos.
Taip pat didelis mulčio sluoksnis neleis jūsų žemei sušilti ir augalai prastai vystysis šaltoje žemėje.
Cituoti: O kaip žymite ką kur pasėjote? Buvau užrašiusi ant pagaliukų su tušinuku, bet lietus viską nuplovė - jau nebežinau kur kokias veisles ridikėlių susėjau. 
Mes tai nusipaišome žemėlapį. Pavyzdžiui, pirma lysvė. Burokėliai (2 eilutės Bordo, 2 eilutės Kamuoliai, 2 eilutės Egipski, 2 eilutės Tonda di Chiogia), morkos - keturi metrai, pupelės - trys metrai. Ir prie kiekvieno užrašyta kelinta dieną sėta (tas gerai kitiems metams, pasižiūri ir žinai, kad nesuvėlavai, kad praeitais užaugo tokiu metu pasodinta.) Jei reikia galima pažymėti pagaliukais kur prasideda morkos ar pupelės, bet šiaip tai matosi juk kur morka, o kur pupelė. Be to, ne vienu metu sėjama, tad vėlgi atsiskiria lengvai.
Cituoti: Su plokščiapjove nelabai sugalvoju ką daryt - pakelt mulčią, nupjaut prasikalusius varpučius ir vėl uždėt mulčią? Pas mane kur nedėta šieno tai stipri velėna, su plokčšiapjove aš nieko negaliu padaryt...
Taip, grynos velėnos su plokščiapjove neįveiksi. Mes tai nupūdome, o nupūdžius būna kelios žolės ar dvidešimt viename metre. Štai tokias žoles ir įveikiam su plokščiapjove. Jas galima palikti, bet tada reikės daugiau ravėti, o mums lengviau su plokščiapjove praeini ir viskas. Ir paskui su grėbliu palygini ir pasėji, gražini mulčią į tarpueilius.
Cituoti: Pasėjau svogūnus - ar įmanoma tuos mažiukus svogūnėlius, kurie užaugs, palikti žiemot ir tikėtis, kad jie kitias metais užaugs?
Palikti galima, bet dalis jų žus nuo šalčio. O dalis peržiemos. Bet jie bus pašalę, tad kitais metais norės išeiti į žiedus ir normalaus svogūno nesigaus. Žodžiu, svogūnėlius nukasam ir sandėliuojam šiltai sausai iki pavasario, ir pavasarį pasodinam. Žiūrim, kad nepašaltų.
Nebijokit nukasti. Taip lengviau. Jei paliksit, tai juk jie nuo liepos mėnesio dar apsitrauks žolėmis, pavasarį dar labiau apsitrauks ir tokioje velėnoje jau nebepaaugs. O susandėliuotą svogūnėlį atsineši ir gegužę pasodini į gražiai įdirbtą nepiktžolėtą žemę. Žymiai lengviau.
|
na metai po metu ir igusiu.