Gamtinė žemdirbystė

labai dziaugiuosi isigijus ploksciapjove. Pirkau is Vitagros, mazesne. Su ja darbas tikrai spartesnis ir efektyvesnis. Visa darzo plana spejau laiku igyvendint

Uždėti mulčio iš rudens yra labai svarbu...Pas mane, kur nebuvo dėta visiškai nebeatskirsi lysvės nuo pievos. Tik priėjus arčiau (labai arti) Bet žolė lengvai išsirauna, aplink daug žiedų, o grybų ir sliekų - nors vežimu vešk - tai aš visai laiminga vakar sėjau burokėlius. Nors sėti tarp mulčiaus nelabai patogu, nes vis pritrūkstu žemės, kuria reikia užžerti sėklas.

Ai, gal pas jus molis? Pas mus smėlyje, tai padarai griovelį su pagaliu, sudedi mulčią ir sėji į griovelį, ir šalia to griovelio puri žemė, tai nekyla problemos jos užberti ant sėklų.

Yra būdas - pasėti, palaukti kol sudigs ir tik tada užmulčiuoti. Žinoma, nuo saulės spindulių paviršiuje esančios bakterijos žūna, drėgmės daug netenkama, bet kartais galima panaudoti tokį būdą kai neturi mulčiaus, neturi laiko ar spec. kultūroms. Pavyzdžiui, agurkų sėklos labai linkę supūti, jei per daug drėgmės. Tai kol sudigs galima nedėti mulčiaus. Jei įdėmiai pažiūrėti, tai ir sėjant bei dedant mulčią, sėklos vis tiek sėjamos į atvirą pliką žemę, o mulčias guli toliau - už kokių trijų centimetrų. Taigi, visai nededant mulčio augalas panašiai jausis. O jau kai prasidės augimas, va tada reikia prikrauti mulčiaus. Tada augalas visą savo augimo periodą naudosis mulčiaus privalumais. Nes mažas daigelis dar nepaima iš mulčiaus dar medžiagų. Taip pateisinamas ir daigų auginimas vazonėliuose. Kol auga vazonėlyje, tai gamtinio maisto daigas negauna. Bet tuo metu dar ir nereikia. Lapus ir vaisius jis brandins vėliau. Vitaminai gaminsis lapuose ir vaisiuose vėliau. Tada ir bus būtinas maistas iš mulčiaus. Bet būtent tada jau paleidžiame daigą į lauką ir apmulčiuojame.

Česnakai ir žirniai. Pradžioje nedėjau mulčo šalia česnakų, leidau paaugti (atrodė kaip salotos ankstesnėje nuotraukoje), o vakar užmulčiavau va taip va. Teisingai?

Su braškėmis irgi ir šiaip, ir kitaip gavosi mums. Pievoje tarp žolių augo braškės. Pavasarį jas persisodinom į lysvę, užmulčiavom. Prikaičiojom sudygusių svogūnų, česnakų laiškams. Ir vakar dalį užmulčiavau pjuvenomis, dalį palikau su šienu. Ir pievoje auga braškės. Apskabom žoles, čia pat jas ir metam. Žiūrėsim kas gausis.

Nedygo pupos. Galvojau vištos visas iškapstė, ištaršė. Atidengiau vietą, kur buvo sodintos ir sudygo reik užmulčiuot jau, žinau, nespėju. (Vyras pastatė tvorą apsisaugoti nuo vištų, tikrai gyvenimas pagrėjo. Tik jos kartais perskrenda ir patnka į daržą).

Taip, kai tik galime, tai pridedame mulčią prie pat augalo. Ant lapų nededam, nes ten vyksta fotosintezė ir lapas turi matyti saulę, o prie stiebo galim priglausti bet kiek, svarbu, kad prie dirvožemio oras prieitų.



Čia nuotraukoje matote grybų tinklą augantį ant pušies šaknų. Tokį grybą turi ir salota. Matote, grybas nueina toliau nei lapeliai siekia. Reiškia salotos gali pasiimti maisto iš toliau. Ir dar vienas dalykas, jos neima tiesiai mulčio ir nevalgo. Turi mikroorganizmai suvirškinti ir paduoti. O mikroorganizmai gyvena tik kur drėgna. Jei labai didelis tarpas neužmulčiuotas, tai ten sausa ir mikroorganizmų nėra ir maistas negaminamas. Ir ne tik su mulčiaus riba yra drėgmė ir mikroorganizmai. Pažiūrėkit pakėlę mulčią, dar sausa ir šiek tiek po mulčium pakraščiuose. Todėl geriau uždengti kiek galima daugiau, kad drėgmė neišgaruotų.

Užmulčiuota pas Ernutę gerai, prie pat augalų, nesimato plikos žemės, reiškia mikroorganizmai gali veistis visame plote. O dideliame plote jau ir didesni mikroorganizmai gali veistis. Pavyzdžiui, kai kuriems grybų tinklams reikia keliasdešimt kvadratinių metrų ploto gyvenimui.

Taigi, prie pat augalų užmulčiuota gerai, bet pas jus padengtas visas plotas ir paskui kai žolė paaugs, tai labai bus sunku atskirti kur lysvė, o kur nelysvė ir darbo tempai labai sumažės dėl nepatogumo. Jeigu dengiamas visas plotas daržo, tada žmonės nutempia šniūrus kur lysvės, arba apkala lentelėmis, arba tarpulysvius iškloja kitokia medžiaga, kad gerai matytųsi kur lysvė, o kur nebe. Taip pat galima pakelti lysves, o tarpulysviai žemiau. Tada gaunasi tokios bangos ir bejokių papildomų žymėjimų gerai matosi kur lysvė, o kur ne.

Taip pat galima daryti žolės tarpulysvius. Tada labai patogu jais vaikščioti ir labai gerai matosi kur galima lipti, o kur ne. Be to, žolė tarpulysviuose ir yra GAMTA, kuri suteikia mūsų daržui ir apsaugos, ir papildomų medžiagų, ir visko ko reikia.

Gerai, kad braškes pabandėt ir taip, ir kitaip auginti. Pamatysit koks skirtumas. Man tai pjuvenose žymiai lengviau, nes matosi iš karto piktžolės, lengvai jas gali pašalinti, o jei mulčiuota šienu, tai su piktžolėm žymiai prasčiau tvarkytis. Žinoma, pjuvenų ne taip lengva gauti šiais laikais.

Labai gražu, tvarkinga. Pas mane daugiau žolės Vat morkoms formavau lysvę: nupjoviau dilgėles, builius, pienes ir t.t. dalgiu, po poros dienų viskas sudžiuvo, tai ten tuo pačiu apmulčiavau (mulčio buvo daugiau nei pakankamai) ir sėjau - žemė buvo puri ir lengva, tad morkoms gal tiks. tikiuosi suvaldysiu ataugančias žoles, bet kur sėjau ten šaknis išroviau, o kitur storai mulčiavau, tai gal ir nieko.
Pas mane tarpuvagiai platesni - netaupau vietos. Esu palikusi ir tokių "gamtos koridorių", kurių nešienauju - tad ten žydi visokie builiai daugiausiai.
Ar gali darže užaugi grybai briedžiukai? Pas mane kažkoks labai panašus užaugo, bet nespėjau laiku pastebėti - jau buvo sumindžiotas.

O kuo patartumet mulciuoti salia salotu, nes su sieneliu man dar neiseina, va su pjuvenom smagiai dirbtusi cia. Bijau, kad stagareliai prilinde tarp lapu trukdys suvartoti salotas. Toks klausimas man bene su visais augalais kyla - ar nieko tokio, kad tarp kopusto lapeliu ilindo mulco? Pastebejau, kad svogunu laiskai, jei uzkrenta mulco, susigatanksciuoja.

Tikra tiesa, kad mes jau nebesuprantam kur lysve, kur takelis. Ypac vaikas :/ na tik is to, pakolkas, matosi, kad lysves storiau mulciuotos. Pjuvenu turime, nes lentpjuve uz kilometro nuo musu namu. Bet su tom pjuvenom - atsivezem 25 maisus ir kaip mat neliko. Geriau pieva paliksiu tarpulysviuos, nei tiek pjuvenu tampyt. Taip ir darau naujai formuotuose plotuose. Ir tu tarpulysviu mums reikia nemazu, kad tilptu rezgine, nes su ja mes nesiojames siena.

Porai. Mes juos labai megstam, kaip ir svogunus, cesnakus. Bet ima suktis galvoje, kad gal geriau be ju. Na nebent uzaugs padorus, stori, o jei ne, tai lengviau su svogunais. Beje, jie tikrai geriau jauciadi po mulcu, nei anytos tradiciniame darze. Smagu ir jau, atrodo, kaimieciu palaikyma uzsitarnauju, nebesisaipo.

Laimi, o jusu darzas aptvertas tokiu kaip sniuru?

Darze sraige sudejo kiausinelius. Prie pat ziediniu kopustu gal bus malonios sraigytes ir nesuvalgys gimtuju namu va cia ir pasigailejau, kad nepalikau pievos, bet pas mus jos ir nebuvo, nes arta zeme.

Tarpulysvius ir aš norėčiau palikti platesnius, tada lengviau su dalgiu apsisukti. Bet mes auginamės labai daug maisto, tai daržo lysvių išeina apie keturis arus. Jei darysiu labai didelius tarpulysvius, tai daržas bus labai didelis.



Darže turbūt ne, bet jei netoliese yra sodas, tada taip. Tarkim nuo obels kokia dvidešimt metrų jau gali augti briedžiukai. Arba nuo kitų medžių, nes jų būna ne tik soduose, bet ir miškuose.

Gamtoje medienos atliekos yra po medžiais, o lauko augalai visi apmulčiuoti žoliniais augalais. Daržas atviros sistemos elementas, tad jį reikėtų mulčiuoti irgi šieneliu. Mulčias dedamas ne tik tam, kad sulaikyti drėgmę ar kad gražiai atrodytų, bet jis dedamas ir tam, kad taptų maistu daržovėms. Jeigu papilsite pjuvenų šalia salotų ar ridikėlių, tai jie užaugs, o pjuvenos vis dar gulės nesuvirškintos. Klausimas - ką valgė ridikėliai ir salotos? Ir kokią funkciją atliko pjuvenos. Medienos atliekos geriau dedamos po medeliais. Jei stambūs gabalai, tai uždėjai ir metus, du, tris ramu. Nieko daugiau nereikia daryti. To ir siekiam, nes medelių nesinori kas savaitę ar kas dvi prižiūrėti. O daržovės greitos, joms reikia greito maisto.

Su pjuvenomis tik atrodo, kad bus lengviau. Nubarstyti lengviau. Tas tiesa. Bet paskui palaikyti po pjuvenų mulčiu drėgmę - sudėtinga. Jei pjuvenos stambios, tada truputį lengviau, o jei tos dulkės, tai jų dėti gali nedaug, porą centimetrų. Ir po tokiu mulčiu nesilaiko drėgmė, nėra gyvybės ir niekas nevyksta.

Reikia taip sėti ir sodinti, kad svogūnų laiškai neužlinktų, o salotos ar kopūstai neįsipintų į žoles. Todėl sėjant mulčius už penkių centimetrų, o kai užauga daigeliai, tai mulčią pritraukiame prie pat augalo. Svogūnas kišasi į skylę mulčiuje padarytą iki žemės, ir kadangi yra skylė, tai laiškai neužlinksta.



Sveikinu dėl kaimiečių palaikymo, tai didelis pasiekimas. Mes porų irgi atsisakėm, nes derlius mažesnis, o juos galima lengvai pakeisti svogūnais, panašus skonis, o svogūnai žymiai derlingesni ir trumpesnės vegetacijos. Bet kas nori, tas tegul augina porus.



Mūsų daržas gal septynis metus buvo aptvertas dviejų karčių tvora, nes pas mus šernų ir stirnų labai daug, gyvenam miško apsupty. Šiemet tvora galutinai supuvo, dar naujos nepastačiau. Žiūrėsim kas bus.

Saulėgrąžos, kurias auginu 4 būdu drauge su pupomis, auga prastai, kaip Jūs ir prognozavot. Pupos pralenke saulėgrąžas, vėliau aš jas "pamečiau", neužmulčiavau papildomai ir liko skurdžios. O viena saulėgrąža, kur nedygo pupos, auga kuo puikiausiai, mat pupos jos neužgožė, o aš besirūpindama pupomis pasirūpindavau ir saulėgražps "patalais". Tik va, butent tos nedygios pupos pirktos parduotuvėje (berods "karmazyn" vadinasi) apsinešė amarais. Iš Jųsų gautos argentininės pupos irgi mėgina užsikrėsti ka daryt?
Salotų, visgi, iki augalo neužmulčiavau. Staigiai pradėjusios augti uždengė pliką žemės plotelį.
Braškės geriausiai augo pievoje. Gal del to, kad ten seni kerai, o mulčiuotoje vietoje pirmamečiai. O gal todėl, kad ir drėgmės, ir maisto medžiagų netrūko. Bet su braškėmis pievoje daaaaug daugiau darbo. Kereliai išsimėtę didesniam plote. Jei vyras nebūtų skabęs žolės, niekas nebūtų užaugė. O pievoje žolės daug, ir ji auga nepalyginamai greičiau, nei darže. Pievoje augusių braškių skonis įvairesnis. Šoos pievos-braškyno nenaikonsim, taip ir turėsim dvejopus darželius. Nes pievoje vis dar žydi, noksta, kai darže suvalgutos.