Prikabintas failas:
lysves.jpg [ 26.51 KiB | Peržiūrėta 7614 kartus(ų) ]
Labai trumpai apie lysves. Beveik visus augalus sėjame į pirmo tipo lysves: žirnius, burokėlius, pupeles, morkas, ropes, griežčius, ridikėlius, ridikus, pupas, šaknines petražoles, pastarnokus... Beveik viską sėjam tarp eilučių palikdami maždaug pėdą, tik ridikėliams paliekam mažiau, nes jie smulkūs, o pastarnokams paliekam daugiau, nes jie dideli.
Tačiau yra didelių augalų, kurių šitaip eilutėmis nepaauginsi. Pavyzdžiui, kopūstus reikia sodinti paliekant tarp jų apie penkiasdešimt centimetrų. Tokiu atveju sodiname į antro tipo lysvę – lizdais. Taip sėjame ir sodiname dideles kultūras: kopūstus, pomidorus, dumplainius, moliūgus, cukinijas, taip pat, ilguosius daikono ridikus. Atkreipkite dėmesį, kad lizde sėjame tris sėklas. Taip darome todėl, kad jei viena ar dvi sėklos žūtų, tai vis tiek lizdas neliktų tuščias. O jeigu visos trys sudygsta sėklos, tai du augaliukus galime persodinti į naujas lysves. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad sodindami šachmatų tvarka sutaupome šiek tiek ploto, o reiškia ir mulčio, ir darbo.
Trečio tipo lysvių nedarome, nes augalams augant nepatogu pakartotinai juos ravėti ir mulčiuoti. Pirmo tipo lysvės labai patogios.
Į pirmo tipo lysves sodiname ir žemus augalus (krūmines pupeles, morkas, burokėlius) ir aukštus augalus (pupas, vijoklines pupeles, aukštus žirnius). Jeigu auginame aukštus augalus, tai lysvės turi būti orientuotos pietų-šiaurės kryptimi, nes saulės gaus visa lysvė. Jeigu lysvę darytume rytų-vakarų kryptimi, tai pietinėje lysvės dalyje esantys augalai gautų daug saulės, o esantys šiaurinėje dalyje – mažai. Augalai vystytųsi nevienodai.
Tarpueilis tarp lysvių turėtų būti bent metro pločio, kad aukšti augalai nemestų šešėlio ant kitos lysvės. Jei šešėlis metamas ant tarpulysvio, tai dar geriau, nes žolė tarpulysvyje auga ne tokia stipri ir lengviau prižiūrėti daržą.
Aukštas kultūras siūlyčiau kaitalioti su žemomis kiekvienais metais, nes aukštos kultūros labai gerai nupūdo žemę ir kitais metais ten patogu sėti smulkias kultūras – burokėlius, morkas. O ten kur pernai metais buvo daugiau piktžolių, ten sodini stambesnes kultūras – pupas, žirnius, kurios lengviau pakelia piktžolių konkurenciją.
Daržo užbaigimui, dėl gražesnio dizaino galima padaryti lysvių rytų-vakarų kryptimi. Tada tokiose lysvėse arba sodiname vien žemus augalus, kurie neužstoja šviesos vienas kitam arba sodiname kaip parodyta ketvirtos lysvės paveikslėlyje – šiaurėje eilutė aukštų kultūrų, pavyzdžiui, kukurūzų, saulėgrąžų, o pietuose eilutės žemų kultūrų – krūminių pupelių, morkų.
Lysves taip pat galima daryti ne tiesias, bet pavingiuoti. Ypač gerai pavingiuoti jas įliejant į kraštovaizdį. Tačiau visos lysvės turėtų būti ne platesnės kaip metro, kad iš vienos pusės patogiai pasiektum pusę lysvės ir iš kitos pusės pusę lysvės. Juk reikės apravėti, pamulčiuoti. Jei darysime platesnes lysves, tai atlikti šiuos darbus bus sunku.
Tarp lysvių paliekama žolės tarpulysviai. Jie ir suteikia mūsų daržui gamtiškumo. Tarpulysviuose auga daugiamečiai augalai, kurie sudaro stabilią ekosistemą, kuri ir saugo mūsų daržus nuo kenkėjų, ligų ir aprūpina reikiamomis medžiagomis. Pavyzdžiui, grybų tinklo pagalba, kuris auga ant daugiamečių augalų šaknų reikiamus elementus mūsų daržovės gali „atsitransportuoti“ iš už šimto metrų esančio miško.
Kadangi pas mus tarpulysviuose yra gamta, o metro pločio lysvės nesutrikdo gamtos harmonijos, tai tokias lysves galime daryti ilgas, kad ir aplink visą Žemės rutulį. Gamtos tvarkos jos nesutrikdys, visi vabaliukai, sliekai ir kiti gyvūnai pro jas pramigruos be kliūčių. Tačiau dėl daržininko patogumo lysves darom ne ilgesnes kaip dešimties, dvidešimties metrų ilgio, t.y. paliekam praėjimus į kitą lysvės pusę.
Sodinimo ir sėjimų variantų yra keletas. Darome taip, kaip patogiau. Pavyzdžiui, daugeliui kultūrų bus lengviausia iš pradžių nuimti visą mulčią, pasėti eilutėmis ir gražinti mulčią tarp eilučių. Sodinant ir sėjant lizdiniu variantu (lysvė Nr. 2) yra paprasčiau nenuimti mulčio nuo lysvės, o tiesiog padaryti mulčiuje lizdus. Būna ir tokių variantų, kada nors ir sodiname eilutėmis, bet vis tiek nenuimame mulčio prieš sodinant. Pavyzdžiui, sodinant svogūnus. Tiesiog darome skylutes mulčiuje ir sodiname eilutėmis. Jeigu pirma pasodintume, o paskui uždėtume mulčią, tada svogūnų laiškai kliūtų už mulčio ir sunku jiems būtų prasikalti. Todėl pirmiau uždedam mulčią ir jame padarom skylutes kiekvienam svogūnui ir pasodinam juos eilutėmis.
Trečio varianto lysvėse galima sėti kukurūzus, saulėgrąžas. Šie augalai yra pakankamai dideli, kad juos būtų patogu apmulčiuoti net ir susodinus eilutėmis išilgai lysvės, tačiau nėra tokie platūs, kad juos sodintume lizdais. Tik sėjant kukurūzus ar saulėgrąžas darome ne tris eilutes lysvėje kaip paveikslėlyje Nr. 3, bet dvi, nes tai dideli augalai ir trys eilutės netilptų. Nebent gali tilpti trys eilutės žemų kukurūzų, tačiau vėlgi jau bus sunkiau mulčiuoti.
