Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ant Geg 18, 2021 5:58 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 36 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: 3. Kaip suformuoti lysves
StandartinėParašytas: Ant Bal 28, 2015 7:17 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Prikabintas failas:
lysves.jpg
lysves.jpg [ 26.51 KiB | Peržiūrėta 7114 kartus(ų) ]


Labai trumpai apie lysves. Beveik visus augalus sėjame į pirmo tipo lysves: žirnius, burokėlius, pupeles, morkas, ropes, griežčius, ridikėlius, ridikus, pupas, šaknines petražoles, pastarnokus... Beveik viską sėjam tarp eilučių palikdami maždaug pėdą, tik ridikėliams paliekam mažiau, nes jie smulkūs, o pastarnokams paliekam daugiau, nes jie dideli.

Tačiau yra didelių augalų, kurių šitaip eilutėmis nepaauginsi. Pavyzdžiui, kopūstus reikia sodinti paliekant tarp jų apie penkiasdešimt centimetrų. Tokiu atveju sodiname į antro tipo lysvę – lizdais. Taip sėjame ir sodiname dideles kultūras: kopūstus, pomidorus, dumplainius, moliūgus, cukinijas, taip pat, ilguosius daikono ridikus. Atkreipkite dėmesį, kad lizde sėjame tris sėklas. Taip darome todėl, kad jei viena ar dvi sėklos žūtų, tai vis tiek lizdas neliktų tuščias. O jeigu visos trys sudygsta sėklos, tai du augaliukus galime persodinti į naujas lysves. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad sodindami šachmatų tvarka sutaupome šiek tiek ploto, o reiškia ir mulčio, ir darbo.

Trečio tipo lysvių nedarome, nes augalams augant nepatogu pakartotinai juos ravėti ir mulčiuoti. Pirmo tipo lysvės labai patogios.

Į pirmo tipo lysves sodiname ir žemus augalus (krūmines pupeles, morkas, burokėlius) ir aukštus augalus (pupas, vijoklines pupeles, aukštus žirnius). Jeigu auginame aukštus augalus, tai lysvės turi būti orientuotos pietų-šiaurės kryptimi, nes saulės gaus visa lysvė. Jeigu lysvę darytume rytų-vakarų kryptimi, tai pietinėje lysvės dalyje esantys augalai gautų daug saulės, o esantys šiaurinėje dalyje – mažai. Augalai vystytųsi nevienodai.

Tarpueilis tarp lysvių turėtų būti bent metro pločio, kad aukšti augalai nemestų šešėlio ant kitos lysvės. Jei šešėlis metamas ant tarpulysvio, tai dar geriau, nes žolė tarpulysvyje auga ne tokia stipri ir lengviau prižiūrėti daržą.

Aukštas kultūras siūlyčiau kaitalioti su žemomis kiekvienais metais, nes aukštos kultūros labai gerai nupūdo žemę ir kitais metais ten patogu sėti smulkias kultūras – burokėlius, morkas. O ten kur pernai metais buvo daugiau piktžolių, ten sodini stambesnes kultūras – pupas, žirnius, kurios lengviau pakelia piktžolių konkurenciją.

Daržo užbaigimui, dėl gražesnio dizaino galima padaryti lysvių rytų-vakarų kryptimi. Tada tokiose lysvėse arba sodiname vien žemus augalus, kurie neužstoja šviesos vienas kitam arba sodiname kaip parodyta ketvirtos lysvės paveikslėlyje – šiaurėje eilutė aukštų kultūrų, pavyzdžiui, kukurūzų, saulėgrąžų, o pietuose eilutės žemų kultūrų – krūminių pupelių, morkų.

Lysves taip pat galima daryti ne tiesias, bet pavingiuoti. Ypač gerai pavingiuoti jas įliejant į kraštovaizdį. Tačiau visos lysvės turėtų būti ne platesnės kaip metro, kad iš vienos pusės patogiai pasiektum pusę lysvės ir iš kitos pusės pusę lysvės. Juk reikės apravėti, pamulčiuoti. Jei darysime platesnes lysves, tai atlikti šiuos darbus bus sunku.

Tarp lysvių paliekama žolės tarpulysviai. Jie ir suteikia mūsų daržui gamtiškumo. Tarpulysviuose auga daugiamečiai augalai, kurie sudaro stabilią ekosistemą, kuri ir saugo mūsų daržus nuo kenkėjų, ligų ir aprūpina reikiamomis medžiagomis. Pavyzdžiui, grybų tinklo pagalba, kuris auga ant daugiamečių augalų šaknų reikiamus elementus mūsų daržovės gali „atsitransportuoti“ iš už šimto metrų esančio miško.

Kadangi pas mus tarpulysviuose yra gamta, o metro pločio lysvės nesutrikdo gamtos harmonijos, tai tokias lysves galime daryti ilgas, kad ir aplink visą Žemės rutulį. Gamtos tvarkos jos nesutrikdys, visi vabaliukai, sliekai ir kiti gyvūnai pro jas pramigruos be kliūčių. Tačiau dėl daržininko patogumo lysves darom ne ilgesnes kaip dešimties, dvidešimties metrų ilgio, t.y. paliekam praėjimus į kitą lysvės pusę.

Sodinimo ir sėjimų variantų yra keletas. Darome taip, kaip patogiau. Pavyzdžiui, daugeliui kultūrų bus lengviausia iš pradžių nuimti visą mulčią, pasėti eilutėmis ir gražinti mulčią tarp eilučių. Sodinant ir sėjant lizdiniu variantu (lysvė Nr. 2) yra paprasčiau nenuimti mulčio nuo lysvės, o tiesiog padaryti mulčiuje lizdus. Būna ir tokių variantų, kada nors ir sodiname eilutėmis, bet vis tiek nenuimame mulčio prieš sodinant. Pavyzdžiui, sodinant svogūnus. Tiesiog darome skylutes mulčiuje ir sodiname eilutėmis. Jeigu pirma pasodintume, o paskui uždėtume mulčią, tada svogūnų laiškai kliūtų už mulčio ir sunku jiems būtų prasikalti. Todėl pirmiau uždedam mulčią ir jame padarom skylutes kiekvienam svogūnui ir pasodinam juos eilutėmis.

Trečio varianto lysvėse galima sėti kukurūzus, saulėgrąžas. Šie augalai yra pakankamai dideli, kad juos būtų patogu apmulčiuoti net ir susodinus eilutėmis išilgai lysvės, tačiau nėra tokie platūs, kad juos sodintume lizdais. Tik sėjant kukurūzus ar saulėgrąžas darome ne tris eilutes lysvėje kaip paveikslėlyje Nr. 3, bet dvi, nes tai dideli augalai ir trys eilutės netilptų. Nebent gali tilpti trys eilutės žemų kukurūzų, tačiau vėlgi jau bus sunkiau mulčiuoti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bal 29, 2015 12:39 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Bal 25, 2013 2:46 pm
Pranešimai: 26
Aš jau pasėjau žirniu nr.3 (man pasirodė patogiau sėti - padariau dvi eiles ir viskas), priežiūros patogumo neįvertinau. Sekantį karta pasitaisysiu. Salotas pasėjau kaip nr.1.

Bulves sodinti kaip nr2 (pernai taip sodinau)?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bal 29, 2015 4:12 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Taip, bulvės sodinamos kaip Nr. 2. Tik ne po tris sėklas į vieną lizdą, o po vieną gumbą į vieną lizdą. Jei tai jau nupūdyta žemė, tai tiesiog užkasti kokius penkis centimetrus ir apkloti nedideliu sluoksniu mulčiaus. Kai prasikals - dadėti.

Galimas variantas ir storai apmulčiuoti. Tada bulvės ilgiau lįs, bet išlindus gali būti, kad nereikės dadėti mulčiaus.

Jeigu tai neįdirbta žemė, tada yra du variantai. A) Jeigu tai varpinė velėna, tada reikia velėną per kastuvo plotį iškasti, pasodinti bulvę, užkasti ir šachmatiškai taip visas susodinti, paskui uždengti mulčiumi. B) Jeigu tai yra aukšta lapinė žolė, tada galima ir nekasti velėnos, nes velėnos ten beveik nėra. Tada tik užkapstom bulvę žemėmis ir uždedam mulčiumi.

Bulvių dygimui reikia bent septynių laipsnių temperatūros, tad žiūrėkit nepakaskit giliai ir neužklokit dideliu sluoksniu, nesodinkit kol ledas neišėjęs. O kai normali temperatūra, tada galima ir storai užmulčiuoti.

Galima sodinti ir kitaip, visų variantų neaprėpsi, bet esmė gal aiški?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bal 29, 2015 10:18 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Lap 02, 2014 2:10 pm
Pranešimai: 119
Pirmuoju budu sejau saulegrazu krastine juosta ir pupeles. Lysves orientuotos ne visai i vakarus, ciut pieciau. Ziuresim ar netamsuos saulegrazos pupoms.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Bal 30, 2015 6:48 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Gal ketvirtu būdu sėjot? Pupelėms tai dar anksti. Jos sėjamos ievai ir vyšniai pražydėjus apsaugotoje nuo šalnų vietoje, o alyvai pražydus jau galima masiškai sėti. Žr. fenologinius kalendorius:
viewtopic.php?f=43&t=81


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Bal 30, 2015 9:57 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Lap 02, 2014 2:10 pm
Pranešimai: 119
Oi, t.y. ketvirtuoju budu sejau. Ir ne pupeles, o pupas. Bet gal vistiek ir joms per anksti... na ziuresim. Dar kitur ju pasesiu kiek veliau. O gal galesiu i velena set pupas, nes nebeturiu kur. Kalendoriaus studijavimas man dar sudetingas, reikia laiko pazint visiems augalams.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Bal 30, 2015 3:48 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Pupoms ne per anksti. O kalendorius labai paprastas. Parašyta - pražydo ievos sėjam burokėlius žiemai. Labai konkretu ir paprasta. Pabandykite konkrečiai šią lentelę:
http://www.asu.lt/nm/l-projektas/ekologinisukis/50.htm


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Geg 01, 2015 4:36 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Lap 02, 2014 2:10 pm
Pranešimai: 119
Pastudijavau kalndorių. Na jei ir suklysiu - nieko tokio. Truputi dar nesigaudau.

Mūsų pirmų metų lysvės. Manau, jog apmulčiuosiu kiek ploniau tarpulysvius. Kaip jau rašiau, dariau kalniukus, kad vakarų vėjas nenutaršytų mulčo.


Prikabinti failai:
WP_004163.jpg
WP_004163.jpg [ 448.85 KiB | Peržiūrėta 7096 kartus(ų) ]
Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Geg 01, 2015 6:37 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Puiku. Ačiū už nuotrauką. Pagyvina forumą ir visą reikalą. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Geg 01, 2015 6:49 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Tiesa dėl pupų. Pagalvojau čia besėdamas savo saulėgrąžas. Saulėgrąžoms kol jos užauga iki kelių reikia, kad nieko nebūtų aplinkui kokia penkiasdešimt centimetrų. Nes kitaip jos prastai vystosi. Taigi, sodinti pupas su saulėgrąžom, man atrodo, prasta idėja. Nes pupos dygs vienu metu su saulėgrąžom ir nebus išlaikyta penkiasdešimt centimetrų saugos zona saulėgrąžom. Štai saulėgrąžos su morkom gerai, nes kol morkos užaugs, tai saulėgrąžos jau tą fazę praeis. Saulėgrąžos su pupelėm krūminėm irgi gerai, nes pupelės sėsis vėliau ir saulėgrąžos vėlgi praeis savo tą fazę.

Pergyventi nereikia, užaugs jūsų ir pupos, ir saulėgrąžos, bet kitais metais žinosit. Stebėkit dabar. Gal kai kur neišdigs pupos ir pažiūrėkit kaip atrodys saulėgrąžos kur joms duota daugiau vietos augimo pradžioje.

Cituoti:
O gal galesiu i velena set pupas, nes nebeturiu kur.


Ne. Žolės greičiau auga ir paskui sunku prižiūrėti. Nors moliuose, kur skysta velėna, galima pragremžti su plokščiapjove ar kuo panašiu ir ten sėti. Smėliuose velėna labai tanki, tad šis būdas nepavyksta. Abiem atvejais lengviau susikasti ir pasisodinti. Arba susikasti tik tas vietas kur pupos. Na, kad laimėti laiko prieš piktžoles. Nes jei pradžioje nepanaikinti velėnos ten kur pupos, tai paskui bus daugiau bėdos prižiūrint. Nors variantas įmanomas, ypač sėjant dabar, t.y. vėliau nei įprasta, kai žemė jau šilta ir į nestiprią velėną. Įmanoma užauginti. Bet gal lengviau susikasti?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Geg 01, 2015 6:50 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Galit lysvių galuose prikišti pupų iš šiaurinės pusės. Sėjat morkas, o lysvės gale - pupas. Jei daug lysvių, tai susidarys nemažai pupų eilučių. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Geg 06, 2015 12:42 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 01, 2014 10:02 am
Pranešimai: 107
Prikabintas failas:
darzas ir Taute kriauklej 001-1.jpg
darzas ir Taute kriauklej 001-1.jpg [ 120.18 KiB | Peržiūrėta 7085 kartus(ų) ]


Vat, čia mano virtuvės darželis pernykštis :) Čia sodinau viską be jokios tvarkos - sėklas tiesiog barsčiau - tai mulčiuoti buvo ypač nepatogu, bet atrodė visai gražiai.

O kaip apsaugot lysvės kraštus nuo velėnos? Ar kraštus apmulčiuojat (t.y. įrėminat mulčiuje lysvę?)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Geg 06, 2015 8:46 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Priedo išbarsčius kyla klausimas ką kitais metais daryti, nes neprižiūrima gerai ir susidaro velėna, kaip ją kitą pavasarį nuimti ir vėl ką nors naujo pasėti.

Jeigu būtų buvę lysvės lenktos palei tvorą ir tarpulysviai, tai tarpulysviais patogu vaikščioti ir prižiūrėti, uždėti naujo mulčio. O sėti eilutėmis, kad lengviau prižiūrėti. Sėjimas eilutėmis neilgai užtrunka ir pastrateguoti galima kur kokį augalą. O vaizdas sėto eilutėmis irgi panašus būtų. Ir kitais metais gerai įdirbta žemė į kurią būtų galima vėl sėti.

Lysvės kraštus pavasarį apeiname su plokščiapjove ir išlyginam. Per vasarą vėl žolės ateina, bet kitą pavasarį prieš sėjimą vėl išlyginam. Jei sėjama papildomai liepos mėnesį, tai irgi išlygini. Nuėmei liepą žirnius, išlyginai kraštus ir sėji juodus ridikus.

Lysvės kraštus galima apmulčiuoti, o galima ir neapmulčiuoti. Žiūrėkit kaip jums praktikoje patogiau. Mes kartais apmulčiuojam, kartais neapmulčiuojam.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Geg 07, 2015 10:52 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Sau 12, 2015 11:50 am
Pranešimai: 22
Kur galima isigyti plokščiapjovę? Ka galima naudoti vietoje jos?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Geg 07, 2015 3:47 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Plokščiapjovę galima įsigyti Vitagroje. Nuoroda čia:
viewtopic.php?f=58&t=696

Pakeisti galima kauptuku. Bet nevisai pasikeičia. Diskusija apie tai irgi toje pat nuorodoje.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Geg 08, 2015 8:03 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Gru 17, 2013 10:31 am
Pranešimai: 5
Aš pirkau Vitagroje, bet ten yra keletas variantų (didesnė, mažesnė ir dar "gandras"). Nusipirkau didesnę ir mažesnę, bet daugiausiai naudoju mažesnę, man patogiau su ja dirbti :). Didesnė labiau tinka bulvėms apkaupti. Gal kažkas gali papasakoti apie "gandrą", nes pardavėja labai jį rekomendavo...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Geg 11, 2015 10:09 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 01, 2014 10:02 am
Pranešimai: 107
O ploksciapjove galandate?
Beje Ar čia man taip nepasisekė, bet pirkau su ploksciapjove Vitagroje dar ir du greblius - abu tą pačią dieną sulūžo - sunku išsirinkti internetu...
Plokščiapjovė nelūžta :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Geg 12, 2015 6:13 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Galandau vieną kartą gyvenime, o dirbu su ja apie dešimt metų. :) Šiaip reikėtų galąsti. Geriau skuta. Bet aš labai tingiu. :) Man ir taip gerai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Geg 13, 2015 9:20 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Sau 13, 2015 9:45 pm
Pranešimai: 5
Dėl porų daigų sodinimo - ar reikia jiems augant apkaupti, sodinti į suformuotus griovelius, kuriuos palaipsniui užpilame porams augant ? Ar susodinti lygioje vietoje ir tarpus daug mulčiuoti?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Geg 13, 2015 3:23 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Paskaitykit agronomų darbą:
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eL ... 5.0.01.ETD

Santrauka:
Auginimo būdų tyrimai atlikti 2005 metais Lietuvos žemės ūkio universitete, Sodininkystės
ir daržininkystės katedros mokomajame darže.
Darbo tikslas buvo ištirti auginimo būdų įtaką skirtingo ankstyvumo porų derliui ir kokybei.
Tirtos ankstyvoji ‘Grueso largo de verano 2’ ir vėlyvoji ‘Gigante de invierno’ 2 porų veislės.

Porai sodinti šiais būdais: I variantas (kontrolinis) – lygiame paviršiuje; II variantas – 15 cm
gylio vagoje; III variantas – ant 15 cm aukščio vagos; IV variantas – pleištiniame 20 cm gylio
plyšyje.

Didžiausias ankstyvųjų ir vėlyvųjų porų derlius gautas, auginant juos lygiame paviršiuje
(36,63 t ha-1 ir 26,85 t ha -1), standartinis derlius sudarė atitinkamai 31,12 t ha-1 ir 24,05 t ha-1
.
Didžiausią augalo masę išaugino ankstyvieji porai auginti pleištiniuose plyšiuose (vidutiniškai 325,0
g), o vėlyvieji porai - ant vagų (vidutiniškai 274,67 g). Biocheminė sudėtis vertingesnė ankstyvųjų
porų augintų 20 cm pleištiniuose plyšiuose, o vėlyvųjų porų augusių – ant 15 cm aukščio vagų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 36 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007