Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Tre Vas 08, 2023 7:45 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pen Bal 05, 2013 7:03 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Gamtinė žemdirbystė yra artėjimo prie gamtos procesas. Mūsų tikslas - gyvenimas gamtoje. Ir galbūt nei mes, nei mūsų vaikai nepasieks gamtos per visą savo gyvenimą, bet gamta mums gali būti kelrode žvaigžde ir rodyti kelią kurlink reikėtų mums eiti norint gyventi lengiau, harmoningiau, su mažiau darbo, daugiau sveikatos...

Kaip vyksta šis procesas? Prieš darydami kokį nors žingsnį, priimdami sprendimą, imdamiesi kokio nors darbo pamąstome - ar negalėtume padaryti to paties veiksmo šiek tiek gamtiškiau?

Štai reikia užsiauginti mums maisto. Tai kaip bus gamtiškiau - užsiauginti jų šiltnamyje ar grunte? Žinoma, gamtiškiau bus grunte. Nes nereikės nei pramonės išrasti plėvelei gaminti, nei dirbti, kad uždirbti pinigus ir nusipirkti plėvelei, nei kelio asfaltuoti ir automobilio išrasti, kad tą plėvelę atsivežti iš Kinijos, nei statyti šiltnamio... Štai ir renkamės auginimą grunte. Kam vargti, jeigu galime užsiauginti maisto ir būti laimingi be šiltnamio? O dar mokslininkai sako, kad grunte augusių daržovių kokybė geresnė, daugiau vitaminų ir kitų reikalingų medžiagų. Ir skonis geresnis grunte augusių, sveikesnės... Kuo arčiau gamtos, tuo geresnė kokybė.

Kitais metais galvojame toliau - kaip yra geriau: suarti žemę ir pasodinti daržoves ar nesuarti žemės. Pažiūrime į gamtą. Ji nearia. Reiškia taip įmanoma. Pabandom, gaunasi. Valio, renkamės neariminę žemdirbystę. Priedo vėlgi stebime geresnę vaisių kokybę, skonį, nei ariminėje žemdirbystėje ir vėlgi tie patys mokslininkai sako, kad neariminėj žemdirbystėj kokybė geresnė. Ir tie kurie bandė arti ir nearti, sako, kad žymiai mažiau darbo neariant.

Dar kitais metais vėl mąstome. Kaip yra gamtiškiau - auginti mulčiuje ar įterpti augalus į pievą? Na, su mulčiu daug darbo, o jei pavyksta užauginti tiesiog pievoje, tai kodėl ne?

Ir taip ne tik su daržais. Tą patį galime daryti ir su sodais. Ir ne tik su sodais. Galima daryti taip ir su visomis kitomis savo gyvenimo sritimis - pedagogika, statybomis, ekonomika, buitimi, apranga, politika ir visomis kitomis savo gyvenimo sritimis.

Tereikia žiūrėti, kuris veiksmas iš dviejų bus arčiau gamtos. Štai tą ir rinktis.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bal 13, 2022 10:30 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Gamtinė žemdirbystė yra gamtinių procesų kopijavimas ir pritaikymas ūkinėje veikloje.

Pavyzdžiui, matome, jog gamta nukloja žemę augalų atliekomis, tai ir mes mulčiuojame savo daržus ir sodus.

Matome, kad gamta kontroliuoja kenkėjus mitybinės grandinės principu ekosistemoje (augalais minta vikšrai, juos lesa paukščiai, paukščius pagauna plėšrūnai, kuriems nugaišus juos suvirškina mikroorganizmai ir pamaitina augalus), tai ir mes auginame augalus ekosistemoje, kad kenkėjai būtų kontroliuojami jais mintančių gyvybės formų.

Matome, kad gamta kompostuoja plonu sluoksniu prie pat augalų, taigi ir mes virtuvės atliekas kompostuojame prie augalų.

Gamtinės žemdirbystės metodas yra gamtos stebėjimas ir mėgdžiojimas.

Žinodami šį metodą, jūs patys galite atrasti gamtos dėsnius ir pritaikyti savo ūkyje.

Pavyzdžiui, jums kyla klausimas kaip įdirbti žemę, kad galėtumėte pasėti augalus. Žiūrime kaip tai daro gamta. Gamtoje dauguma augalų yra daugiamečiai, visos augimo vietos jau yra užimtos, nukritusios sėklos neturi vietos sudygti. Kaip gamta atlaisvina vietos naujiems augalams? Ji tai daro keletu būdų:

1. Mechaniškai pašalina daugiamečius augalus. Pavyzdžiui, šernai išknisa velėną. Mes irgi galime paimti įrankį ir pašalinti daugiamečius augalus ir atlaisvinti vietą savo daržovėms.
2. Nupūdo velėną nukritusiais lapais ar šienu. Mes irgi galime nukloję velėną mulčiu ją nupūdyti.
3. Užnešti ant velėnos sluoksnį žemių. Gamtoje tą daro upės. Jos patinsta ir užneša krantus dirvožemio sluoksniu į kurį gamta sėja naujus augalus. Mes irgi galime paimti žemės iš kitur, suformuoti lysvę ir joje pasėti.

Yra ir daugiau būdų kaip gamta įdirba žemę: ugnikalnio įsiveržimas, gaisras, medžių iš vartos ir kt.

Antras pavyzdys, jums kyla klausimas kaip laistyti augalus. Iš karto žiūrite kaip tai daro gamta. Ji laisto lietumi. Papildomo laistymo mūsų daržuose neturėtų būti.

Kaip patręšti daržus? Žiūrime į gamtą - ji tręšia nukritusiomis augalų atliekomis. Ir mes taip darome.

O kaip mėšlas? Pažiūrime į gamtą. Ar ji naudoja mėšlą? Naudoja. Kokius kiekius? Pažiūrime į didelę pievą. Pavaikštome po ją ir pabandom surasti mėšlo. Rasime. Bet sunkiai, ir mažai. Tai štai tiek mėšlo galima įdėti į daržą. Pažymėkite pievoje kvadratinį metrą ploto ir sekite kada ir kiek jame atsiras mėšlo. Gali praeiti dveji, treji, ketveri metai, o gyvūnai taip ir nepatręš žymėto ploto. Reiškia augalams nebūtinas mėšlas.

Ar naudoti pelenus? Pažiūrime kiek gamtoje pelenų. Net po gaisro pelenų nebūna centimetro storio sluoksnio. Būna tik šiek tiek papudruota žemė.

Ar naudoti raugus, arbatėles? Pažiūrime į gamtą. Ar ji užraugia dilgėles bačkoje ir laiko iki smirdėjimo, o po to laisto tuo skysčiu augalus? Ne. Reiškia ir mums to daryti nereikia.

Ar naudoti efektyvius mikroorganizmus (EM preparatus). Žiūrim į gamtą. Ji nenaudoja.

Taigi, naudodami šį aprašytą gamtinės žemdirbystės metodą, jūs patys galite gauti atsakymus į visus klausimus vien stebėdami gamtą. Daugiau nieko nereikia. Turi klausimą - klausk gamtos.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Geg 12, 2022 4:32 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
3. Senovės Egipte ir Mesopotamijoje žemdirbiai net ne imituodavo gamtą, o pasinaudodavo gamtos jau atliktu darbu. Upė kiekvienais metais ištvinsta ir užneša ant pakrantės derlingą žemės sluoksnį. Dirvožemis įdirbtas, patręštas, palaistytas, be piktžolių sėklų, žmonėms telikdavo tiesiog pasėti norimus augalus.

Lietuvoje nėra tokių didelių upių, kurios įdirbtų didžiulius laukus, tačiau šia gamtos jėga galima pasinaudoti net ir metro pločio upelio vagoje. Jei tai miškas, nuslūgusio upelio vietoje galima įsėti pavėsį toleruojančius augalus, o jei atvira vieta, tai tiks ir daržovėms.

Kitas dalykas, mes galime imituoti upės potvynį. Galime realiai pastatyti užtvanką ir upelis mums prineš žemių ar bent nupūdys ilgai apsemtus krantus. Arba galime patys prinešti žemių, supilti jas ant gyvos velėnos ir taip pasidaryti vietos naujiems augalams įsėti.

Labai jau primena pakeltas lysves, šiltlysves, arne? Taip, pakeltos lysvės yra patvinusios upės darbo imitavimas.

Tačiau pakeltos lysvės gali būti ir gamtai draugiškos, ir žalingos. Jeigu lysvę konstruosime iš pirktinių durpių ar juodžemio, tai padarysime žalos gamtai, nes tiek juodžemis, tiek durpės yra paimami iš gamtos ją sunaikinant. O jeigu lysvę konstruosime iš komposto, kurmiarausių ar kitos žemės, kurią gavome neniokodami gamtos, tai tokia lysvė bus gamtai draugiška.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 3 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007