Kodėl gamtinėje žemdirbystėje nenaudojame šiltnamio?
1. Gamtinėje žemdirbystėje stengiamės užauginti aukščiausios kokybės produktus. Pirma, siekiame užauginti nenuodingas, nekenksmingas daržoves. Antra, siekiame, kad daržovės būtų naudingos, t.y. turėtų savyje vitaminų ir kitų naudingų medžiagų.
Šiltnaminių daržovių kokybė prasta. Jos neturi kvapo, tokį kokį turi lauke augusios daržovės. Jos neturi tokio gero skonio. Aromatines ir skonines medžiagas augalams pagamina ant jų šaknelių ar šalia jų gyvenantys mikroskopiniai grybeliai ir bakterijos. Augalas pats pasigaminti šių medžiagų negali. O svarbiausia, kad grybeliai ir bakterijos gamina ne tik skonį ir kvapą. Šie organizmai gamina kartu ir vitaminus, fermentus, hormonus ir kitas naudingas medžiagas, kurių reikia žmogui. Jeigu daržovė neturi kvapo ir skonio, reiškia ant jos šaknų gyveno mažai bakterijų ir grybelių. O jei nebuvo šių mikroorganizmų, reiškia jie nepagamino ir vitaminų ir kitų naudingų medžiagų. Nėra skonio, kvapo, reiškia nėra ir vitaminų.
Antras dalykas, šiltnamiuose užauga ne tik neskani ir nenaudinga produkcija. Šiltnamiuose gali užaugti netgi kenksminga žmogui produkcija. Taip yra todėl, kad augalas gauna nesubalansuotą mitybą. Šiltnamio plėvelė, stiklas ar kita danga praleidžia ne visą saulės spindulių spektrą. Šiltnamio danga sustabdo natūralų oro judėjimą. Vėlgi augalas negauna dalies reikalingų medžiagų, kurios skraido ore ir kurios yra prieinamos lauke augantiems augalams. Taip pat šiltnaminiai augalai negauna natūralaus lietaus ir drėgmės režimo. Gauna nenatūralų vandenį, ne tuo laiku kai lyja. Rasa yra tyras vanduo susikondensavęs iš oro. Rasa iškrenta kasdien ant augalų lapų, ant dirvožemio ir jame esančių kanalėlių ir atitenka augalui. Tyros krištolinio skaidrumo rasos šiltnamio augalai negauna. Negauna ir lietaus vandens, o kol lietaus lašelis krenta iki žemės jis sukaupia augalui reikalingas medžiagas. Štai kodėl po lietaus augalai atsigauna ir paūgėja, o po stipraus paliejimo šlanga ar kibirais - ne. Nes laistymo vandenyje šių reikalingų medžiagų nėra. Taigi šiltnamyje augalas gauna kai kurių medžiagų trūkumą, o trūkumas tai – nesubalansuota mityba. O jeigu mityba nesubalansuota, reiškia augalas prikaupia nesubalansuotą kiekį medžiagų. Pavyzdžiui, nitratų perteklių. O nitratai didelėmis dozėmis netgi nuodingi. Šiltnamio daržovėse nitratų būna dėl nesubalansuotos augalų mitybos. Ypač nitratams jautrūs kūdikiai ir maži vaikai. Todėl bent jau jiems ir žindančioms moterims neduokite šiltnaminių daržovių.
Trečias dalykas, gamtinėje žemdirbystėje produkto kokybę kuria gamta, ekosistema savo įvairiamilijoniniais ryšiais ir sąryšiais. Vabalėliai, oro srautai, paukščių veikla, šviesos intensyvumas, mikrobiologinis fonas, augalų skleidžiami kvapai – viskas yra susiję ir kuria produkto kokybę. O šiltnamyje augalas yra izoliuotas nuo ekosistemos ir nuo gamtos. Augalai užauga šiltnamyje, bet kas jų viduje?
2. Gamtinėje žemdirbystėje svarbi ne tik augalų mityba ir dirvodara. Svarbi dar ir kita dedamoji – gyvenimo būdas. Žmogus turi būti nepriklausomas ir laisvas. Šiltnamiai, atvirkščiai, daro žmogų priklausomu. Pirma, šiltnamis kainuoja. Turite dirbti, kad uždirbti pinigų šiltnamiui. Šiltnamis kainuoja apie du tūkstančius litų. Tai kiek turi dirbti žmogus, kad pasistatyti šiltnamį? Mėnesį. Jis įsikalina mėnesiui kaip vergas ir dirba, kad turėtų šiltnamį. Ir tas dar nesibaigia. Šiltnamis tarnaus dešimt metų, o po to reikės keisti dangą. Antras dalykas, jūs ne tik turite dirbti, jūs mokate savo sveikatos kaina. Ir ne tik tai, kad valgote nekokybiškus šiltnamio produktus, bet ir tai, kad nemiegate naktimis. Kai šaltukas paspaudžia ar stiprios šalnos šiltnamininkas nemiega, jis naktį keliasi ir eina patikrinti šiltnamio temperatūros, pakūrenti jo. Įsivaizduojate? Naktį žmogus priverstas keltis ir eiti kūrenti šiltnamio. Įsivaizduojate kaip tai atsiliepia sveikatai? Vasarą šalnų nėra, bet šiltnamininkas vėlgi įsitempęs – augalai sušunta karštą dieną. Reikia nepamiršti atidaryti langelio! Ir taip visą sezoną. Stresas. Ir dėl ko? Dėl to, kad gautum ridikėlių dviem savaitėm anksčiau ir gausesnį neskanių ir nevalgomų pomidorų derlių? Ar verta? Augalai ir taip užauga. Ir be šiltnamio galima užsiauginti visą sau reikiamą maistą. Ir kokybišką, skanų. Nieko netrūksta. Tai kam šiltnamis? Greičiausiai tai yra mada. Kenksminga mada.
3. Trečias dalykas – tarša. Šiltnamiai griauna mūsų planetą. Visų pirma, jie negražūs. Jie griauna natūralų kraštovaizdį. Ką geriau matyti pro langą – mišką ar kaimyno šiltnamį? Antra, šiltnamiui reikia resursų. Plėvelė, metalas, plastikas, varžteliai ir šriūbeliai, ir viso to atvežimas planetai kainuoja gyvybę. Jūs norit ridikėlių ir salotų dviem savaitėm anksčiau, o brazilas verkia, nes šalia jo iškirto dar šimtą hektarų džiunglių. Žemaičiai kovoja prieš skalūnų dujų gavybą, o jūs negalite apsieiti be baklažano ir remiate skalūnų dujų gavybą savo pinigais. Remiate naftos pramonę, finansuojate šachtas, metalurgiją – tai labai taršios pramonės sritys. Ir dėl ko? Dėl ridikėlių? Taigi ridikėliai ir taip užauga!
|