| Gamtinė žemdirbystė http://gz.home.lt/ |
|
| Nuo daržo prie sodo, nuo vienmečių prie daugiamečių http://gz.home.lt/viewtopic.php?f=7&t=124 |
Puslapis 1 iš 1 |
| Autorius: | Laimis Žmuida [ Ant Geg 21, 2013 6:46 am ] |
| Pranešimo tema: | Nuo daržo prie sodo, nuo vienmečių prie daugiamečių |
Gamtinėje žemdirbystėje turėtume eiti nuo daržo prie sodo, nuo vienmečių prie daugiamečių. Daržas yra greitas. Jau pirmaisiais metais galima užsiauginti visą maistą sau ir savo giminaičiams. Sodo vaisių teks palaukti, jis - lėtas. Tačiau daržas reikalauja daug priežiūros, o geras sodas visai nereikalauja priežiūros. Daržą kiekvienais metais turi sėti, sodinti, o sodą vieną kartą pasodinus jis duoda vaisių kasmet. Gamta savo turtus mums duoda be jokios priežiūros - avietes, mėlynes, lazdyno riešutus. Šio principo turėtume siekti ir mes. Turėtume keisti savo gyvenimo būdą taip, kad nereikėtų daug plušti darže. Po truputį pereiti prie daugiamečių augalų vartojimo. Permakultūristai taip pat stengiasi pereiti nuo vienmečių prie daugiamečių. Pats žodis "permaculture" reiškia pastovų, ilgalaikį, permanentinį, amžiną... Patrikas Whitefieldas, vienas žymiausių permakultūristų, leidžiančių žurnalą "Permacuture magazine", viename straipsnyje prisipažįsta, kad nors ir labai graži idėja yra pereiti prie daugiamečių, tačiau praktikoje pramisti vien iš daugiamečių augalų nepavyksta (priedo jis gyvena Jungtinėje Karalystėje kur klimatas šiltesnis ir laiko kai kuriuos gyvūnus, kas dar prideda papildomo maisto). Todėl Whitefieldas siūlo kiek įmanoma daugiau naudoti daugiamečių augalų ir dar priedo auginti vienmečius, bet tik tokius, kurie beveik nereikalauja priežiūros ir tuo yra panašūs į daugiamečius. Kai kurios vienmetės daržovės pačios pasisėja, telieka surinkti. Kai kuriuos augalus tereikia vien tik pasodinti ir jie užauga be priežiūros, pavyzdžiui, pupelės ant medžio kamieno, moliūgai. Dar judėjimą nuo daržo prie sodo ir nuo vienmečių prie dagiamečių palengvintų laukinių gėrybių rankiojimas. Ir ne tik pavasarinių žolelių rankiojimas, kuris šiuo metu tapo ypatingai populiariu. Rankioti reikėtų daugiau ir grybų, riešutų, uogų, džiovinamų žolių, šaknų... Daug kas iš to lietuviams dar nepamiršta ir suprantama. Civilizuotame užsienyje jau grybų ir uogų nebesugeba žmonės rinkti. O mes jau nebemokame rinkti šaknų, džiovinamų žolių. Tarkime dilgėlės, garšvos, sibirinis barštis yra lengvai prirenkamos žolės, kurių galima prisidžiovinti ir žiemą virti sriubą iš jų. Ne šiaip lapelį kitą įmesti, bet paimti penkiasdešimt procentų žolių ir penkiasdešimt bulvių, morkų, svogūnų. Gaunasi rimta lapienė. Rudenį galima prisirinkti varnalėšų ir kitų šaknų. Džiovintas varnalėšas kaip sausainiukus su mielu noru valgo net vaikai. Džiovintos uogos gali pakeisti saldūmynus, o džiovinti ar konservuoti grybai - mėsą. Vėlgi, toks rankiojimas veda mus prie gyvenimo būdo keitimo į gerąją pusę. Rankiojimui reikia didelių plotų. Daržo produkcijos gali užtekti prasimaitinti užaugintos, tarkim, penkiuose-dešimtyje arų. Rankiojimo plotai žymiai didesni. Jei žmonės tuo užsiimtų, tai gyventojų tankumas Lietuvoje sumažėtų. Gyvenimas patogesnis taptų kaimo vietovėse, nes ten yra ko rankioti - gamta po langais. Vėlgi, daugiau gamtos, didesnė ramybė, mažiau streso, sveikatai geriau... Visa susiveda į viena. Tai jau ne tik žemdirbystė. Anglų terminas "permaculture" labai geras, nes reiškia ne tik žemdirbystę, bet kultūrą apskritai. O mes sakome "gamtinė žemdirbystė", bet užsiimame ne tik žemės dirbimu, bet ir gyvulininkyste, rankiojimu, sodininkavimu, gyvenimo būdo keitimu ir t.t. Kalbame ne siaurai vien apie žemdirbystę, o apie kultūrą, civilizaciją. Galbūt vertėtų vadinti "gamtinė kultūra", tačiau kol kas lietuvio ausiai šis darinys neskamba. |
|
| Puslapis 1 iš 1 | Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ] |
| Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group https://www.phpbb.com/ |
|