Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 2:27 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pen Vas 08, 2013 9:21 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Gamtinė žemdirbystės struktūra yra trilypės prigimties. Pirma dalis - dirvodaros procesų ir augalų mitybos išmanymas. Antra dalis - ekosistemos principų išmanymas. Trečia dalis - orientacija į žmonijos gyvenimo būdo keitimą.

Visos šios trys dalys gali eiti išvien. Tada bus tobuliausias variantas, tačiau gamtine žemdirbyste sąlyginai galim vadinti ir vieną kurią nors dalį.

1. Dirvodaros procesų ir augalų mitybos išmanymas duoda supratimą apie tai, kas vyksta dirvoje. Kaip ir iš kur augalas gauna vitaminus, fermentus, hormonus, mikroelementus ir kitas naudingas medžiagas. Kaip negauna toksinių medžiagų ir nekaupia savyje nuodų. Nuo šios dalies išmanymo priklauso ar tikrai išauginsime aukštos kokybės vaisius. Grynai vien šia dalimi užsiima Aleksandras Kuznecovas. Jis stipriai rūpinasi dirvos mikroorganizmais, o ekosistemos ir gyvenimo būdas jam nesvarbus. Jis ima pjuvenas iš miško pramonės dideliais kiekiais ir užaugina didelius ir kokybiškus derlius. Jam visai nesvarbu, kad jeigu visi imtų pjuvenas, tai neliktų miškų. Tokia GŽ forma egzistuoja, ji galima, tačiau perspektyvos vien tokiam modeliui nėra. Ji kuria tokį žmonijos gyvenimo būdą, kuris eina į susinaikinimą. Iš kitos pusės, turime Seppą Holzerį, Billą Mollisoną ir kitus permakultūristus. Jie kopijuoja gamtoje vykstančius mechanizmus. Jie žino kurioje vietoje galima paspausti gamtos mygtuką ir maždaug kas gausis. Tarkim, užmetus komposto ar mulčio augalas labiau suvešės, šlaito viduryje yra derlingiausios vietos, pakėlus žemę aukščiau dirvoje bus šilčiau, galima tikėtis ankstesnio derliaus... Tačiau nei Holceris, nei Mollisonas nesidomi dirvoje vykstančiais procesais. Ir dirvos procesų neišmanymas gali privesti prie klaidų. Pavyzdžiui, dažna permakultūristų klaida - komposto naudojimas. Augalai veši, lapai gražiai išbujoja, o augalo viduje - nitratai. Arba kitas variantas - augalai užaugo puikiai, bet juose nėra vitaminų. Dirvodaros procesus išmanantis žmogus žino ne tik kaip užauginti produkciją, bet ir kaip ją padaryti kokybišką, t.y. su vitaminais ir kitom reikalingom medžiagom. Mollisono ir Holcerio daržuose produkcija užauga dažniausiai kokybiška, bet nebūtinai visada. O Kuznecovo daržuose - visada aukšta kokybė. Būtinai visada. Mažas skirtumėlis, bet esminis.

2. Ekosistemos principų išmanymas. Galima sakyti, kad visa vakarietiškos permakultūros tradicija išaugo iš ekosistemų principo išmanymo. Permakultūristams nesvarbi yra pirma dalis, nesvarbi kokybė produkto viduje, bet jiems svarbu panaudoti visatos dėsnius. Kur šalta, jie sušildo, kur vėjai, pristabdo vėjus, kur trūksta vėdinimo - prideda. Miškinė sodininkystė išmano koks augalas prie kurio tinka ir kaip juos susodinti taip, kad jie augtų vienas kitam netrukdydami, kad sistema veiktų. Sistema veikia, bet kas produkto viduje - nesvarbu. Dažniausiai taip gaunasi, kad produktai irgi gaunasi geri, nes naudojami gamtos mechanizmai. Tačiau nėra būtinumo. Gali būti ir kitaip. Iš kitos pusės, Kuznecovui visai nesvarbi ekosistema. Jis ūkininkauja šešiuose aruose, gauna didelius derlius ir ar ten ateis stirna, ar atskris paukštis - jam nusispjauti. Dar daugiau - stirna ar paukštis jam yra priešai, nes gali pakenkti derliui. Lietuviškoje gamtinėje žemdirbystėje kokybę kuria ne tik dirvoje vykstantys procesai, bet ir visa ekosistema. Stirna ir zuikis yra mūsų draugai, keliantys produkto kokybę. Kurmis ir skruzdė irgi draugai.

3. Orientacija į gyvenimo būdą. Kaip jau buvo rašyta - Kuznecovui nerūpi kas atsitiks, jei jo metodų laikysis visa žmonija. Lietuviškajai GŽ versijai - svarbu. Mulčiavimas, nors ir suteikia gerą produkto kokybę, tačiau griauna žmonijos ateitį. Jei visi naudos mulčių iš pašalies, tai neliks miškų arba ko kito neliks. Todėl lietuviškoji GŽ bando įdėti saugiklius į savo teoriją, kad žmonės neimtų mulčio iš pašalies. Bandome sukurti save išsilaikančias, uždaro ciklo sistemas, kur viskas ir taip save pasimulčiuoja. Tada mažiau darbo ir nereikia imti iš kitur mulčio. Tokios sistemos uždaros ir net jei visi žmonės tokias sistemas pasidarys pas save - pasaulis nesugrius. Vis tiek bus miškai, upėse vanduo bus tyras. Jei imsime vien tik šią trečią GŽ dalį ir atmesime dvi pirmąsias, tada gaunasi rūpinimasis savo savarankiškumu. Kas irgi yra gamtinė žemdirbystė. Štai Saulius nusipirko Angoros triušių. Laiko juos namuose. Su ekosistema tie triušiai nebendrauja. Maistas irgi ne toks, kokį triušiai pasirinktų savarankiškai gyvendami. Tai pagal pirmas dvi dalis iš pažiūros tai atrodytų ne gamtinė žemdirbystė, tačiau Saulius eina į savarankiškumą - užsiaugins sau drabužiams vilnos. Štai čia trečioji GŽ dalis - orientacija į savarankišką gyvenimo būdą. Nieko blogo jei namuose svetimžemis triušis laikomas. Aplinkiniai ekosistemai nėra blogai, nes triušiai izoliuoti, o žmogaus nepriklausomybė svarbus dalykas. Permakultūristai irgi linkę orientuotis į gyvenimo būdą. Mollisonas siūlo ne tik žemdirbystė užsiimti, bet ir keisti žmonijos gyvenimo būdą - gyventi mažomis save išsilaikančiomis bendruomenėmis, kurios nekenktų pasauliui. Kuznecovui ir panašiems, tokie dalykai neįdomūs ir jų teorijose tokių minčių ar saugiklių nerasite.

Reziumuojant, tokie kaip Kuznecovas orientuojasi tik į pirmąją GŽ struktūros dalį. Vakarų permakultūros atstovai - į dvi paskutines. Pastariesiems trūksta orientacijos į produkto kokybę. O Kuznecovui - ateities perspektyvos. Vadovaujantis vien tik trečia GŽ skiltimi irgi nėra labai gerai. Geriau būtų sukurti tokius gyvenimo stilius, kurie nereikalautų papildomo darbo ir gyvūnų ar augalų izoliacijos, t.y. galima būtų auginti tokius gyvūnus, kurie galėtų įsilieti į ekosistemą ir gyventi joje. Su vilna gal tai ir nesijaučia, bet jei imsime maisto produktus duodančius gyvius ar daržoves, tai pirmos ir antros GŽ skilties trūkumas matomas. Viena yra kai laikai karvę ir gauni pieno - esi nepriklausomas nuo pieno tiekėjų, parduovių, visai kitas dalykas, kai karvė laksto po miškus, pieno duoda sezoniškai, bet užtat sveiko.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007