Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Pen Kov 29, 2024 1:04 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Ant Spa 21, 2014 6:45 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Permakultūros išradėju laikomas Billas Mollisonas, kuris su savo mokiniu Davidu Holmgrenu susistemino visą pagrindinę informaciją, ją gražiai įvardino ir 1978 metais išleido knygą "Permaculture One". Tačiau jie laikomi pradininkais tik todėl, kad jų nukaltas žodis "permaculture" ir filosofija slypinti už šio termino sėkmingai įsivyravo pasaulyje. Iš tiesų darnios žemdirbystės praktikų pradėta ieškoti daug anksčiau. XX a. įvairūs vienas su kitu nepažįstami žmonės skirtingose pasaulio vietose patys atrasdavo įvairias žemdirbystės praktikas. Bet jie nesugebėdavo savo atrastų praktikų taip gerai artikuliuoti ir paskleisti po pasaulį. O Mollisonui tas pavyko ir dabar daugumą net ne jo atrastų darnios žemdirbystės praktikų galima vadinti permakultūra.

Permakultūra - reiškia tvarią žemdirbystę (permanent - ilgalaikė, amžina). Taigi, visus žemdirbystės būdus, kurie orientuoti į ilgalaikiškumą, stabilumą galima vadinti permakultūra. Permakultūra atsirado kaip alternatyva tradicinei žemdirbystei, kuri nesiekia stabilumo, ilgalaikiškumo ir greitai nualina dirvožemius, pažeidžia ekosistemas. Tradicinė žemdirbystė yra baigtinė ir negali tęstis ilgai, nes pati griauna savo pagrindus, konkrečiai - dirvožemį.

Gamtinė žemdirbystė atsirado Rusijoje. Kadangi jos praktikos taip pat orientuotos į ilgalaikiškumą, stabilumą, tai ir gamtinę žemdirbystę galima vadinti permakultūra. Permakultūra yra bendresnis, platesnį reikšmių lauką apimantis žodis. Gamtinė žemdirbystė šiek tiek siauresnis terminas.

Gamtinė žemdirbystė pagrįsta gamtiniais principais, t.y. principai nukopijuoti nuo gamtos ir pritaikyti žemdirbystėje. O permakultūra pagrįsta ilgalaikiais, stabiliais principais, nebūtinai gamtiniais.

Todėl permakultūroje rasime žemės arimą, kompostavimą, augalų gydymą ir profilaktiką, dirvožemio papildymą cheminiais elementais ir pan. Gamtinėje žemdirbystėje to nėra. Gamtoje niekas nedaro komposto krūvų, nearia žemės ir nepila molibdeno į dirvožemį. Todėl gamtinės žemdirbystės metodai šiek tiek kitokie, nors vietomis ir sutampa su permakultūros - pavyzdžiui, abiejuose variantuose yra mulčiavimas, ekosistemos kaip augalų apsaugos nuo kenkėjų ir ligų panaudojimas ir pan.

Gamtinės žemdirbystės pagrindinių principų komplektas yra toks:
1. Augalai daugiausiai maitinasi šviežiu, kątik pagamintu iš mulčio maistu. Kitose žemdirbystės formose augalai ima maistą iš juodžemyje užkonservuotų maisto atsargų arba iš mineralinių tirpalų.
2. Augalai gauna subalansuotą mitybą. Kitose žemdirbystės sistemose augalams duodamas ne pilnas maistinių medžiagų komplektas. Pavyzdžiui, tradicinėje žemdirbystėje paprastai duodamos tik trys pagrindinės medžiagos - kalis, fosforas ir azotas. Kartais papildoma kitomis trąšomis, bet vis tiek niekada neduodama pilna Mendelejevo lentelė. Gamtinėje žemdirbystėje duodama visas mitybinių elementų rinkinys, nes jis visas yra mulčiuje.
3. Žemė neariama.
4. Nėra ligų gydymo ir profilaktikos. Vietoje to stiprinama augalo imuninė sistema ir augalas apsigina pats.

Kai kuriose permakultūros formose pažeidžiami vienas ar visi šie punktai, todėl negalime permakultūros vadinti gamtine žemdirbyste. Nebent tik kai kurias jos formas, kurios atitinka šiuos punktus.

Lietuviškoji gamtinė žemdirbystė labiausiai panaši į Aleksandro Kuznecovo žemdirbystės sistemą. Galima sakyti, kad lietuviškoji gamtinės žemdirbystės mokykla gimė tada, kai Saulius Jasionis prie Aleksandro Kuznecovo sistemos pridėjo dar vieną svarbią ir išskirtinę detalę - vitaminus ir kitas bioaktyvias medžiagas augalams suteikia mikroorganizmai gyvenantys augalų šaknyse arba prie jų. Ši mintis paimta iš F.Gelcer mokslinių darbų. Nė viena žemdirbystės sistema iki tol apie tai nekalbėjo. Lietuviškoji gamtinės žemdirbystės mokykla pirma pradėjo kalbėti apie produktų kokybę, vitaminus, aromatą, skonį, kuriuos kuria būtent šaknų sferos mikroorganizmai.

A. Kuznecovas ir daug kitų darnios žemdirbystės atstovų kalba apie mikroorganizmus gyvenančius šaknų zonoje, tačiau jie kalba apie juos tik kaip augalų draugus, kurie duoda imunitetą nuo ligų, apsaugą nuo kenkėjų ir, žinoma, derlingumą. O apie produkto kokybę dar niekas nešnekėjo.

Taigi, jeigu paimsime lietuviškosios gamtinės žemdirbystės mokyklos dirvodaros ir augalų mitybos sritį, tai rasime ten A.Kuznecovo sistemą sujungtą su F. Gelcer darbais. Taip gimė lietuviškoji mokykla.

Vėliau lietuviškoji mokykla vystėsi, prie sistemos buvo pridėtos dvi didelės naujos sritys - ekosistemų ir gyvenimo būdo. A. Kuznecovas visai nekalba apie ekosistemas. Jis rūpinasi tik dirvodara. Taip pat jam nesvarbus gyvenimo būdas. Tačiau ekosistemos ir gyvenimo būdas svarbūs yra permakultūrininkams - B. Mollisonui ir jo kolegoms. Bet permakultūrininkams nelabai svarbu dirvodara ir augalų mityba, todėl dažnai jie suaria žemę arba padaro pakeltas kompostines lysves ir suteikia augalams nepilnavertę mitybą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Spa 21, 2014 6:52 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Dabar žmoniškais žodžiais. :)

Permakultūroje žemė gali būti ariama, kasama, gaminamas kompostas, dirvožemis praturtinamas trūkstamomis medžiagomis (įpilama molibdeno, cinko, vario), augalai gydomi, augalai saugomi nuo kenkėjų, pilamos trąšos, mėšlas, laistoma, dengiama plėvelėmis ir t.t.

Gamtinėje žemdirbystėje žemė neariama, nekasama, negaminam komposto, dirvožemio nepraturtinam molibdenais, augalų negydom, nesaugom nuo kenkėjų, trąšų nenaudojam, mėšlo nenaudojam, nelaistom, nedengiam plėvelėm ir t.t.

Štai tokie agrotechnikos skirtumai. Yra ir kitų skirtumų. Juos aptarsiu vėliau.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Spa 21, 2014 7:10 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Skiriasi permakultūros ir gamtinės žemdirbystės metodas, t.y. pradinis požiūris, problemos sprendimo būdas.

Pailiustruokime.

Štai turime sausą sklypą su nuolydžiu. Permakultūrininko pradinis požiūris visgi yra technokratiškas, gamtą valdantis, problemą sprendžiantis pasitelkiant techniką ir technologijas. Todėl permakultūrininkas sausą sklypą suterasuos, prikas prūdų, pristatys užtvankų ir visaip kaip bandys užlaikyti vandenį. Taip pat kaups vandenį nuo stogo. Visas šis sukauptas vanduo duos žemei drėgmės, ji taps derlingesnė ir duos daugiau derliaus.

Gamtinio žemdirbio pradinis požiūris kitoks. Jis atėjęs į tokį sklypą nepuls jo keisti, o galvos kaip prisitaikyti. Galbūt šiame sklype galima gerai gyventi ir jo nekeičiant? Tiesiog auginti tą, kas šiame sklype gerai auga, t.y. tik tokias kultūras, kurioms tinka sausas su nuolydžiu sklypas. Ir tik jeigu neįmanoma klęstėti tokiame sklype jo nekeičiant, tada galima imtis kosmetinių sklypo keitimo priemonių. Vėlgi, keisti sklypą ne iš esmės, o tiek tiek kiek reikia. Galbūt trūksta tik dešimties kvadratinių metrų papildomam maistui auginti, kuris neauga sausame nuolydyje. Tai sutvarkome tik tuos dešimt kvadratinių metrų. Bet dažniausiai galima klestėti visuose sklypuose ir nereikia jų keisti.

Matome skirtingus pradinio požiūrio taškus ir metodą. Permakultūrininkai dažnai imasi perkeisti sklypą, padaryti jį derlingesnį, išgauti iš jo maksimumą naudos, sukurti rojaus kampelį. Gamtiniai žemdirbiai stengsis įsilieti į esamą gamtą ir klestėti esamoje aplinkoje.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Spa 21, 2014 7:39 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Skiriasi permakultūros ir gamtinės žemdirbystės kuriamas kraštovaizdis.

Jeigu pažiūrėsime į permakultūros ūkių aplinką, tai pamatysime ten daug puikių statinių ir įrengimų. Namas, tvartas, būda, šiltnamis, kompostavimo krūvos, vandens kaupimo rezervuarai, aviliai ir bičių priežiūros reikmenų sandėliai, daigynai, medelynai, mulčio saugojimo vietos, malkų saugojimo ir apdorojimo vietos, sandėliavimo vietos ir t.t. Na, maždaug įsivaizduojate aplinką. Ji yra protinga. Vanduo neiššvaistomas, o protingai sukaupiamas ir protingai nutransportuojamas iki laistymo vietos. Kompostas labai gudriai pagaminamas panaudojant senas vonias ar atitarnavusias bačkas, malkos sandėliuojamos labai sumaniai atliekant dvi funkcijas iš karto, kad tai būtų kartu ir tvora, erdvės atskyrimas ir sandėlys malkoms. Viskas labai protinga, nukreipta į ilgaamžiškumą, resursų nešvaistymą, derlingumo kėlimą, antrinį daiktų ir medžiagų panaudojimą. Viskas labai logiška ir teisinga. Bet kraštovaizdis toks formuojasi dirbtinis, apkrautas gudriais įrengimais ir sprendimais. Netgi tose vietose, kur nėra jokio statinio, kur tiesiog auga augalai, net ir ten matome pabrėžtą protingumą. Matosi, kad daržas yra būten čia. Jis išsiskiria iš aplinkos. Tarsi su šauktuku. Aiškus ir ryškus. Medelynas irgi išsiskiria. Aišku kur jis yra. Iš toli matosi. Sodas išsiskiria. Malkoms auginti želdiniai matosi kur auga.

Gamtinėje žemdirbystėje turėsime mažiau statinių ir įrengimų. Jau vien todėl, kad nestatome šiltnamio, negaminame komposto ir nelaistome daržų, neariame žemės. Todėl dalies protingų įrengimų jau išvengiame. Daržą, sodą, medelyną stengiamės įlieti į aplinką. Geriausias variantas kai išvis nesimato kur daržai, o kur gamta. Trumpai tariant, atėję į gamtinės žemdirbystės sklypą matysime daug gamtos, o visi dirbtiniai statiniai ir įrengimai bus labiau paslėpti, įjungti į gamtą, užmaskuoti. Aviliai juk gali neišsišokti, o tūnoti krūmyne ar po medžiais, daržo lysvės išsimėtyti kraštovaizdžio linijose, medelynas - įlietas į aplinką, ne stačiakampis. Gali juk nebūti ribos tarp sodo ir daržo, medelyno ir sodo, gyvatvorė ar miškas gali būti sodu, mediena malkoms auginama visame sklypo plote, o ne išskirtoje specialioje sklypo vietoje, plantacijoje.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 8 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007