Gamtinė žemdirbystė
http://gz.home.lt/

Literatūra
http://gz.home.lt/viewtopic.php?f=7&t=45
Puslapis 13

Autorius:  pauliusp [ Tre Vas 27, 2013 1:28 pm ]
Pranešimo tema:  Literatūra

Sveiki,

esu naujokas jūsų sferoje, bet po truputį skaitinėju, domiuosi. Norėjau paprašyti, kad pasidalintumėte savo literatūros sąrašais. Nuo ko verta pradėti skaityti?

Mačiau kelias knygas čia sukeltas, tai jau atsisiunčiau. Tiesa, rusiškai skaitau prastai, mieliau renkuosi anglišką literatūrą.

Iš anksto dėkoju už pagalbą!

Autorius:  Žirgelis [ Sek Kov 17, 2013 4:35 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

Apie gamtinę žemdirbystę ir permakultūrą yra angliškos literatūros, kurią išsisaugot galima užsiregistravus http://www.green-shopping.co.uk/ebooks.html

Autorius:  pauliusp [ Ant Bal 23, 2013 4:51 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

Žirgelis rašė:
Apie gamtinę žemdirbystę ir permakultūrą yra angliškos literatūros, kurią išsisaugot galima užsiregistravus http://www.green-shopping.co.uk/ebooks.html


Dėkoju, radau daug įdomios informacijos. Šiemet pradėsiu eksperimentuoti, manau kartu su praktika bus aiškiau ir kokių žinių dar trūksta :)

Autorius:  Laimis Žmuida [ Tre Bal 24, 2013 7:47 am ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

Parsisiunčiau ir aš visas nemokamas knygas. Labai įdomu ką skaitot. Ką čia radot įdomaus? Kuri knyga labiausiai patiko? Būtų gerai sužinot kas įdomiausia žmonėms, tai paskui ir forumą galima bandyt traukti ta linkme. Tai jei pasidalintumėt savo bet kokiom įžvalgom ir atradimais, tai būčiau dėkingas.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Tre Bir 05, 2013 9:10 am ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

Iš visų tų parsisiųstų, tai man labiausiai patiko knyga apie sėklas. Labai praktinė, be beletristikos.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Sek Kov 30, 2014 9:05 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

Knygos apie gamtinę žemdirbystę ir permakultūrą rusų kalba.

http://www.ecoogorod.com/page-6.html
http://vashe-plodorodie.ru/instruments/ ... e-praktika
http://ksv.ucoz.ua/load/prirodnoe_zemledelie/1-1-2
http://prirodnoezemledelie.com/category/knigi/
http://organic-farming.ru/category/katalog/knigi
http://www.hnh.ru/nature/Organic_agriculture_book

Autorius:  Lowrell [ Sek Geg 25, 2014 9:26 am ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

Siūlau forumiečiams paskaityti Spencer Wells knygą " Pandoros sėkla - nenuspėta civilizacijos kaina". Labai idomi knyga apie žemdirbystės atsiradimą, kaip tai pakeitė žmonių guvenimą. Daug įvairių tyrimų apie medžiotojus-rinkėjus. Galbūt kas rasite argumentų kodėl verta nuo auginimo palaipsniui pereidinėti prie rankiojimo ar medžiojimo-rankiojimo.

http://mokslofestivalis.eu/media/books/ ... _sekla.pdf

Autorius:  Ingrida [ Ket Lie 10, 2014 11:20 am ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

Nusipirkau Sauliaus knygą. Perskaičiau pati, duosiu kitiems paskaityti. Ar skaitėt, ar patiko?

Autorius:  Laimis Žmuida [ Ket Lie 10, 2014 11:47 am ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

Skaitėm, nepatiko. Teorijoje gerai rašo, bet praktinė dalis prasta. Knygoje rašoma daugiau apie ūkininkavimą, o gamta visai pamirštama.

Rašoma apie pakeltas lysves, net apie Holcerio tipo, iki bambos pakeltas, kas jau nėra gamtiška. Vietoje gamtos ir ekosistemos siūloma auginti daug prieskoninių ir žydinčių nelietuviškų augalų. Rašoma kuo nupurkšti augalus - EM preparatais ir jų pakaitalais, rūgpieniu. Rašoma apie agroplėvelės panaudojimą ir net lysvių apjuosimą polietilenu. Trumpai tariant čia labiau toks permakultūrinis variantas, kaimo variantas, o ne gamtinė žemdirbystė.

Autorius:  zoot [ Ket Lie 10, 2014 1:58 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

Tai kada gi pagaliau pasakysite kas yra ta gamtinė žemdirbystė apibrėžimą o tai visi skirtingai aiškinate po to pykstate nesuprantu dėl ko. Labai rimti žmonės susidomėjo GŽ praktiniu taikymu ir prašo parodyti realybėje ką nors ,Ką mes turime parodyti apart ne savo darže rendiamus seminarus ir teorijas . Asmeniškai aš nieko nemačiau.
:D

Autorius:  Laimis Žmuida [ Ket Lie 10, 2014 2:17 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

Taigi galima nuvažiuoti ir pasižiūrėti daržus. Tu irgi turėjai daug progų patekti į daržų apžiūras. Kažkodėl neatvažiuoji. Tie rimti tavo žmonės, jei norės tai irgi pateks.

Sukonstruosiu aš tau ir apibrėžimą.

Autorius:  Eimute [ Ket Lie 10, 2014 5:08 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

Man tai yra daug įdomaus ir vertingo. Įdomiausia dalis - teoriniai dalykai apie gamtinės žemdirbystės esmę. Taip, yra ir nukrypimų nuo GŽ. Bet aš už išmintingą praktišką daržininkavimą ir sodininkavimą. Kodėl kažko nepadaryti, jei turėsime gerą derlių nepažeisdami gamtos, nesigrėbdami chemijos, nenukenčiant produkto kokybei.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Ket Lie 10, 2014 5:34 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

Na, jei tai būtų tik keletas nukrypimų, o visa kita aprašyta kaip auginti gamtiškai, tada dar būtų nieko, bet knygoje apskritai nėra gamtinio auginimo, o vien nukrypimai. Bent jau aš gamtos ten nerandu. Na, teorinėje dalyje ji yra, tas tiesa. Bet tai kam tą teoriją aprašinėti, jei paskui praktikoje vis tiek ji nepritaikoma?

Gal bus laiko, tai galėsim konkrečiai puslapius panagrinėti, tada bus aiškiau. Nes čia kalbėtis be citatų, tai nerimta ir bereikalinga. :)

Autorius:  Ingrida [ Ket Lie 10, 2014 8:53 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

Yra žmonių kurie rašo ir yra žmonių, kurie skaito :)
Kadangi šiais laikais nėra literatūros bado, tai bet kokia tema galima perskaityti daug skirtingų knygų apie tą patį.
Perskaitai ir atsirenki kas tau tinka, o kas ne. Vis tiek visko pas save nepritaikysi ir visko pagal knygą tikrai nedarysi.

Autorius:  zoot [ Ket Lie 10, 2014 10:58 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

Čia yra priešistorė. :D

Autorius:  Laimis Žmuida [ Pen Lie 11, 2014 7:14 am ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

"Sėjomaina neturi jokios prasmės, todėl planuokite stacionarias lysves, kur daug metų galės augti tos pačios daržovės ir veiks tos pačios jų sodinimo schemos." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 90.

Iš praktikos pasakysiu, kad patogiau yra turėti ne stacionarias lysves, o tokias, kad gali kultūras perstumti. Taip yra dėl keleto priežasčių. Pirma, ne visais metais turi tiek pat sėklų. Kartais daugiau, kartais mažiau, todėl negerai, kai liko pusė eilutės, o sėklų pritrūko. Ką kišti į tą stacionarioje lysvėje paliktą vietą? Bet ką įkiši, tai tas bet kas reikalauja priežiūros kitu laiku, kito mulčio sluoksnio ir gaunasi sunkiau prižiūrėti. O slankiojančioje lysvėje tokio dalyko nesigauna, nes gali paslankioti - baigėsi sėklos, pradėjai naujos kultūros sėją ir niekas tavęs neriboja. Antra, asortimentas kinta. Vienais metais norisi vieno daugiau pasėti, kitais metais - kito. Gauni naują veislę, įvedi naują kultūrą. Atsisakai kokios nors kultūros, nes nutarei jos mažinti. Užsiauginai per daug grūdinių, liko kitiems metams ir kitais metais sėji mažiau. Kiekvienais metais kiekis skiriasi. Todėl stacionarios lysvės vėlgi trukdo. Trečia, kai kurios daržovės pasisėja. Ir pasisėja, būna, ne toje pat lysvėje. Taip pat pili virtuvines atliekas į lysves prieš žiemą, tai irgi pasisėja. Ir ką daryti, jei pasisėjo į stacionarią vienam dalykui skirtą lysvę kitas dalykas? Išrauti nesinori, sėjinukai labai vertingi. Ketvirta, kartais išžiemoja kokia daržovė ir norisi pasigaminti sėklų, vėlgi palieki, nerauni ir stacionarios lysvės tvarka griūna. Viso šito lengva išvengti slankiojančiose lysvėse. Atsirado naujas augalas - tiesiog perstumi kultūrą į kitą vietą. Tos pačios schemos irgi negerai, ypač naujokams, kurie dar tik atradinėja kaip kas geriau auga. O naujoku gali būti ir dvidešimt metų. Praktikoje vis pastebi, kad štai taip geriau auga, arba taip geriau auga ir būtų gerai turėti galimybę pakeisti sodinimo schemą su laiku, prailginti lysvės fragmentą. Taip, kad iš praktikos rekomenduoju daryti nestacionarias, plaukiojančias lysves su kintančiu vidumi. Pačios lysvės gali būti ilgos ir turėti stacionarius galus, bet viduje kuo mažiau suskaidytos į stacionarius sektorius, kad galėtum slankioti jų turinį po visą lysvę ir turėti daug erdvės improvizavimui ir niekas tavęs neribotų. Taip pat, nors ir sėjomaina neturi prasmės, bet praktikoje lysvių turinys kaitaliojasi, nes vienos kultūros geriau "įdirba" žemę, nei kitos, t.y. po jų būna mažiau piktžolių ir į tą vietą norisi sėti smulkias sėklas - morkytes ir burokėlius, o kur blogiau nupuvo velėna, ten norisi stambesnes sėklas sėti, kurios lengiau pakovos su piktžolėmis - pupas, žirnius, česnakus sodinti, pupeles...

Autorius:  Laimis Žmuida [ Pen Lie 11, 2014 7:30 am ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

"Kol gyvatvorė dar maža ir nestabdo vėjo, laikinai galima aptverti daržą 1 m aukščio tvorele iš polietileno plėvelės ar kitų medžiagų. Labai naudinga ir atskiras lysves aptverti žema tvorele. (50 cm aukščio). Mulčiuotose lysvėse tai gali dvigubai padidinti derlių." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 92.

Na, čia net nežinau ar komentuoti. Visas daržas įsiaustas į celofaną ir tai vadinama gamtine žemdirbyste. Man tai skaudu žiūrėt. Viena, kad plastiko daug sunaudoji ir terši gamtą, kita, kad sunku prižiūrėti apjuostas lysves. Mulčius užsikiša iš apačios, aukštesnius augalus lengviau prižiūrėti įkišant ranką tarp augalų ir praraunant piktžoles, o plėvelė tą trukdytų padaryti. Estetikos jokios. Derlingumas gali pakilti iki dviejų kartų? Na, po mulčiu ir taip gerai viskas auga ir jei morka prie morkos užauga, tai apjuosius plėvele užaugs dvigubai daugiau? Na, neužaugs, visos vietos užimtos. Augalai, kuriems reikia apdulkinimo, pavyzdžiui, pupos irgi apjuostos daugiau pupų neužaugins, nes nuo apdulkinimo priklauso pupų skaičius. Nelabai įsivaizduoju kaip celofanas gali pakelti dvigubai derlių.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Pen Lie 11, 2014 7:49 am ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

"Planuodami daržą numatykite kuo daugiau vietos žydintiems dekoratyviniams ir prieskoniniams augalams - nuo jų kiekio labai priklausys jūsų daržo sveikata. Labai gerai, kai prieskoninių augalų grupės auga bent kas trys keturi metrai. Tai reiškia, kad reikėtų skirti jiems vietą beveik kiekvienoje lysvėje kur nors gale ar kampe." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 93.

Pirma, gamtinėje žemdirbystėje nėra ligų ir kenkėjų antplūdžių. Kaip gamtoje. Tai yra dėl dviejų dalykų. A) nes augalai gauna gerą maitinimą ir jų imunitetas stiprus; B) nes ekosistema reguliuoja kenkėjų skaičių. Todėl gamtinėje žemdirbystėje apsauginių augalų nenaudojame. Tiesiog ligų nėra ir jokių apsauginių augalų praktikoje nereikia. O čia siūloma sodinti kuo daugiau ir dar nelietuviškų - prieskoninių ir dekoratyvinių.

Antra, vienoje vietoje plėvelę siūlo naudoti, kad padidinti derlingumą, o kitoje vietoje siūlo įkišti nereikalingų augalų, kurie užima vietą ir mažina tą patį derlingumą. Jei kas trys metrai po pusmetrį šių nereikalingų augalų įkišime, tai šeštadalis vietos užimama. Šeštadalis kur galėtų augti mūsų kultūros ir derlingumas šeštadaliu vien dėl vietos didesnis, o dar kaip apsunkina priežiūrą tokia betvarkėlė. Kaip tik knyga mažiems sklypams, tai vietą reikia taupyti.

Gamtinėje žemdirbystėje turėtume stengtis palikti kuo daugiau gamtos. Turite laisvų plotelių, tai ten tegu lieka gamta, o ne invaziniai, introdukuoti, atvežtiniai augalai. Atvežtiniai augalai ekosisteminių ryšių nesudaro arba sudaro juos ne tokius natūralius. Gamtos nepralenksi. Ten stacionarūs ir natūralūs ryšiai. Geriau palikti laukinių augalų, nešienautos pievutės, aviečių ir t.t.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Pen Lie 11, 2014 7:58 am ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

"mulčiuotame darže nebūna piktžolių" Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 94.

Na, nežinau iki kiek reikia nustekenti ekosistemą ir sunaikinti gamtą, kad nebūtų piktžolių. Kaip tik stengiamės palikti žolę tarpulysviuose, aukštą žolę aplink daržą ar šiaurinėje lysvių pusėje, o čia net nedigs piktžolės. Taip, jei labai stipriai mulčiuoji ir metai iš metų, ir mažame sklype, su atneštiniu mulčiu iš pašalies, tai išnaikini piktžoles. Bet ar tai yra gerai? Ar tai yra gamtinė žemdirbystė, jei net piktžolės neauga? Pas mus auga. Ir net pro didžiausią mulčio sluoksnį prasikala nendrės, garšvos, usnys, dilgėlės, vingiorykštės ir t.t. Varputis užlipa ant mulčio, o smulkios piktžolės auga ten kur sėji ir laikinai negali uždėti mulčio.

Autorius:  Laimis Žmuida [ Pen Lie 11, 2014 8:09 am ]
Pranešimo tema:  Re: Literatūra

"Mulčią galima auginti ir patiems, jeigu yra atliekamos vietos. Tam specialiai auginamos greitai augančios, geriau giliašaknės žolės (jos sukaupia daugiau mineralų iš gilesnių dirvos sluoksnių), pavyzdžiui, liucerna, lubinai, rytiniai ožiarūčiai. <...> Bet pjauti pievų žolę ir ja mulčiuoti daržą - visiškai neekologiškas variantas. Pievoje juk galioja tie patys dėsniai kaip darže: jeigu išnešite tiekžolės, kad mikrobams neliks ką skaidyti, pieva pradės degraduoti." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 94.

Reiškia pievos pjauti negalima, o vietoje pievos užsėti invazines nelietuviškas žoles galima? Aš siūlau atvirkščiai, naudoti kuo natūralesnę žolę. Jau geriau nupjauta pieva, nei vietoje pievos pasodinti invazai ir jie nupjauti. Lieka juk velėna, atauga pieva, žydi įvairiais augalais. O jei vietoje to auginsime ožiarūtį ar lubiną, tai ataugs tik jie. Geriau įvairovė. Pievą stengtis reikia šienauti kuo mažiau, šienauti juostomis, nedideliais ploteliais, gražinti į ją šiek tiek organikos iš virtuvės atliekų ar toleto, ar lapų nuo medžių, bet geriau jau pievą šienauti, nei auginti vietoje jos kultūrinius augalus ir juos naudoti mulčiui.

Puslapis 13 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group
https://www.phpbb.com/