Cituoti:
Tai pagalvojau, kad mažesnius augalus kažin ar išeitų tiek mulčiuot, jog visąlaik po mulčium būtų drėgna... Bent jau mūsų sąlygom...
Normalioje daržo žemėje tas išeina nesunkiai. Ir nebūtina dėti kuo didesnį mulčio sluoksnį. Kartais uždėjus didesnį kaip tik sulaukiama mažiau drėgmės, nes sunkiau prieina prie dirvožemio paviršiaus oras, o juk drėgmė pagrinde iš oro ir atsiranda. Taip pat mulčias mulčiui nelygu. Jei uždedi šiaudų ir jo bakterijos nesugeba paimti, tai tos bakterijos ir neišskiria skysčių, vėlgi nėra drėgmės. O jei smulkią žolelę dedi, tai tiesiog matosi, kad aplinkui sausa, o ta žolelė jau kaip kempinė pilna vandens, nes bakterijos stipriai ją virškina, tiesiog fermentais visą persunkia. Su šiaudais tas niekad nesigauna.
O nenormaliose žemėse, žinoma, reikia daugiau stengtis, kad visada būtų drėgna. Kita vertus, kai susidaro gera dirvožemio struktūra, t.y. kai kanalėlių daug ir pūnančių šaknų po žeme, tada tos šaknys yra tarsi mulčias po žeme. Jis saugesnis, nes jį ne taip lengva išdžiovinti. Taigi, jei tokia struktūra susidarė, tai galima leisti retkarčiais ir išdžiūti žemei po mulčiumi, nes augalas turės iš ko valgyti ir taip.
Cituoti:
O visą tą rūgštingumą, sudėtį - juk mulčius pataiso?
Čia teorija. Idealiomis sąlygomis ji veikia. Pavyzdžiui, A. Kuznecovas deda sprindžio storio spygliuočių pjuvenų ir pas jį žemė vis tiek nerūgštėja, nes jis nuolatos laisto pjuvenas. Jos visada drėgnos, bakterijos ir grybai nuolatos jas virškina, išskiria labai daug fermentų, kurie pramuša rūgštingumą. Todėl pas jį žemė neužrūgštėja, o jei tiesiog padėtume pjuvenas ant žemės, tai rūgštėtų.
Jeigu intensyviai mulčiuojama ir bakterijos išskiria labai daug skysčio, tada rūgštingumas dingsta. Bet kas matėt tokį stiprų bakterijų išskyrų potvynį praktikoje, realybėje? Aš tai pagrinde tik ant bulvių matau, nes ten didelį sluoksnį dedu mulčio. Jeigu ant rūgščios žemės padėsime šiek tiek mulčio, tai bakterijos išskirs tik šiek tiek skysčio ir tas skystis tik žemės paviršių praskies, o žemė taip ir liks rūgšti. Reikia bent keletą metų mulčiuoti, kad tas skystis prasiskverbtų per visą dirvožemį ir panaikintų rūgštingumą.
Su dirvožemio sudėtimi ir struktūra tas pats. Per kelis metus normalioje daržo žemėje pasidaro labai gera struktūra - daug kanalėlių, kuriuos išrausė žemės gyvūnija ir šaknys padarė. O štai kas ūkininkavo ant smėlio ar molio, tai mato, kad ir po kelių metų situacija nesusitvarkė. Štai ant molio kieto juodžemio per sprindį, mulčiavimas vyksta, bet augalai auga tik tame juodžemyje, šaknų giliau nekiša ir po trijų-keturių metų, tas juodžemis gerai sutvarkytas, struktūra gera, o po juo - neįkasamas ir nekvėpuojantis molis likęs. Su smėliu irgi, gali dėti kiek nori mulčio, bet saulėgrąžos iki žmogaus ūgio neužaugs. Reikės ilgai mulčiuoti, ilgus metus, kad smėlis persismelktų šaknimis ir virstų tarsi juodžemiu, tada situacija pagerės. Žodžiu, žiūrim pagal situaciją. Jei gera žemė, tai nedaug reikia į ją pridėti, o kuo žemė prastesnė, tuo ilgiau teks ją atstatinėti.
Nėra taip, kad uždėsite mulčio ir susitvarko ir rūgštingumas, ir struktūra. Stebuklo čia nebus. Ne. Reikia labiau pasukti galvą ir sugalvoti kaip realiai tuos dalykus sutvarkyti pas save.