Gamtinė žemdirbystė

Sveiki, turiu sena sodyba, 1hektaro plote planuoju auginti ivairias uogas, ir iskasti tvenkini 10ies aru. Aplink sodyba dirbami laukai, noriu daryti gamtini soda, turiu keleta klausimu
1. galvoju auginti gervuoges, avietes, silkmedzius,agrastus, ar jie tinka augti vienas prie kito? kas dar tiktu prie isvardintu uogu?
2.planuoju eglemis apsodinti aplink busima uogyna, kad apsaugotu nuo veju ir purskiamo lauko, ar geras sprendimas? kokie medziai dar tiktu aplink(prie)uogyno?
3. kaip paruosti 1 hektara sodinimui, dar neskubu, bet galvoju rudeni(ar pavasari?) sufrezuoti tas eiles kur bus sodinami sodinukai, uzdeti siek tiek meslo( seno ar sviezio?) , uzpilti mazdaug 5cm storio medzio drozliu(arba pjuvenu?) ir tada kitais metais sodinti. ar geras planas? ar reiketu laistyti jei nebutu lietaus ilga laika?
4. sodinama bus eilemis nuo siaures vakaru i pietrycius, ar geras variantas? ka dar galeciau iterptu tarp uogynu? ka geriausiai sodinti salia tvenkinio?
Labai daug klausimu kyla kas ir kaip, tik reikia pradzia kazkaip padaryti, lauksiu jusu atsakymu ir patarimu. Labai Aciu

Vis tiek planuojate sodinti visas uogas atskirai, juostomis, toliau vieną rūšį nuo kitos, tad jokio skirtumo ar jie tinka augti vienas prie kito. Juk sodinsite juos atskirai. Todėl auginimui tinka visi išvardinti ir visi kiti, neišvardinti.

Kas tinka auginti, turėtumėte žiūrėti ne pagal augalų suderinamumą, o pagal sklypo tinkamumą jiems augti ar auginimo patogumą (juk tokius kiekius auginsit ne sau, o pardavimui.) Sklype galit pasižiūrėti rūgštingumą, dirvožemio drėgnumą, sudėtį (molis, smėlis)... O dėl pardavimų, tai kad derėtų skirtingu laiku, kad patogu surinkti būtų, susandėliuoti ir pan.



Eglės tankios, tad jos, ko gero, labiausiai tiktų. Keliomis juostomis jas planuojate sodinti? Žvelgiant į ateitį, tai pietinėje pusėje ir pietryčių, pietvakarių pusėse reikėtų sodinti ne egles, o ką nors žemesnio. Pavyzdžiui, karklus, jei sąlygos leidžia. Nes eglės aukštos ir mes didelį šešėlį, mažai ką tokiame šešėlyje galėsit sodinti. Nebent eglių viršūnes periodiškai nupjautumėte, tada jos išliks žemos.



Geriau rudenį, nes iki žiemos dar šaknys turės laiko prigyti. Ir pavasarį tik išėjus ledui jau šaknys gali formuotis. Tiesiog įdirbate žemę, galit mėšlo, komposto ar ko tik turit įterpti ir susodinate augalus. Po to mulčiuojate (pjuvenomis, drožlėmis ar šienu, šiaudais). Kaip mulčiuoti skirtingomis medžiagomis pasiskaitykite forumo skyriuje apie mulčią.



Manau, geras variantas sodinti iš šiaurės vakarų į pietryčius, nes vyraujantys vėjai yra iš pietvakarių, tad vėjas eis ne linijų koridoriais, o atsitrenks į pirmą liniją kaip sieną ir sustos. Tarp uogynų galite nieko nepalikti, galite palikti žolę, galite įsėti garstyčias ar pupinius augalus. Čia jums spręsti kokiu būdu auginsite.

Šalia tvenkinio geriausia nieko nesodinti, nes tai lapai į tvenkinį krenta, tai šešėlis, tai nuožulnūs kraštai, tai obuoliai surieda į vandenį, tai maudytis norisi, tai priėjimo per pievutę, tai dar kas nors... O padoriu atstumu, nebe ant tvenkinio šlaito jau galima bet ką auginti.

Tik tiek atsakymų. Klauskite ko nors konkrečiau, tai daugiau atsakysiu, jei tik sugebėsiu. Šiaip planavimas kur ką pasodinti yra labai ilgas kūrybinis procesas. Čia reikia imti konkretų sklypą, konkrečias sąlygas, konkrečius augalus ir juos dėlioti kūrybingai pagal sąlygas. Mes galim tik bendrais kokiais nors principais patarti.

sodinsniu viena eile, hektaras nera didelis plotas, jei sodinsiu aplink medzius, ir dar gi rasoma, kad sodinami medziai turi buti 3 metrai nuo kaimyninio dirbamos zemes ribos,ar tai tiesa? tankiai viena juosta sodinsiu ivairiomis eglemis,o pietu puseje dar nezinau, o kokie tarpai gali buti tarp egliu, kad nebutu nei per tankiai nei per retai? kokia jusu nuomone apie tujas? ar turi koku pliusu minusu?
kilo mintis auginti gervuoges ir avietes nes tame plote auga daug gervuogiu, bet nedera uogu(laukines?) tai pagalvojau gal gerai augs gervuoges ir avietes ten

kolkas tiek, aciu uz atsakymus Laimi

Miestuose ir kaimuose, tai yra reikalavimai medžius sodinti tam tikru atstumu nuo kaimyno sklypo. Turbūt kažkokie reikalavimai gali būti ir dirbamose žemėse. Tiksliai nežinau. Bet šiaip ar taip, tai eglių šakos ilgos, jei sodinsit už trijų metrų, tai po penkiolikos metų jau žiūrėk ir sieks šakos kaimyno sklypą.

Sodinti siūlyčiau kas metrą, paskui gal išretės arba pačiam praretinti, galiausiai augs kas du metrai, tai visai neblogas tankumas, manyčiau. Galima įvairiai, dvi, tris juostas, galima ir vieną.

Tujų minusai - labai brangios, nėra plačios, norint aklinos tvoros reikės dažnai karpyti. Pliusai - galima siaurą ir tankią gyvatvorę suformuoti. Eglių šakos, tai atims kokių šešių, paskui aštuonių, dešimties metrų juostą, o tanki tujų tvora - dviejų, trijų metrų juostą. Tujas gali žvėreliai nugriaužti, eglių negriauš. Tujos žemos, eglės aukštos. Eglė vietinis augalas, tuja - nevietinis.

Girdėjau tokią mintį, kad jei auga koks augalas sklype, tai tokį ir sodinti reikia. Bet praktikoje man tas nesigauna. Pasodinom braškes, kur laukinės braškės augo, tai nei augimas geresnis, o dar priedo maišosi tos laukinės braškės su naminėmis. Nors lapai skiriasi, bet kai reikia ravėti, tai sunku vis skirti. Man atrodo daug patogiau imti naują vietą be panašių augalų.

Ten pas jus gervuogės auga, bet ten laukinės gervuogės, o jūs sodinsit kitokias, kurioms reikia kitokių sąlygų. Avietėms irgi reikia kitokių sąlygų. Siūlyčiau nekreipti dėmesio į tą teoriją ir tiesiog sodinti žiūrint į dirvožemio sudėtį, pH, drėgnumą. Šitie dalykai tai tikrai veikia.

Sveiki
Galvoju kur deti iskasta prudo zeme, gal pakloti kur bus uogynas? kokio sluoknio reika zemes, kad nupudyti ilgamete pieva?

Žiūrint kokia pieva. Bet maždaug sprindžio turėtų pakakti, kad žolė neprasikaltų. Bet gal lengviau suarti, nei supilti tas žemes ant viršaus? Ariant tikrai pasinaikins velėna, o užberiant buldozeriu negali būt tikras - vienur sprindį uždėjai, kitur žiūrėk jau tik per pirštą storio ir žolė prasikalė. Buldozeris sutrombuoja žemę, tai paskui ji nekvėpuoja ir sunkiai kas ten auga. Suarus to išvengiama. Be to, užpilant žemes ant viršaus iš karto pasidaro sausiau. Ar reikia sausumo? Jei ten labai šlapia, tai galima ir užpilti žemių. Bet jei normalioje žemėje dar pripili žemių ant viršaus, tai gaunasi labai sausa, nes gruntiniai vandenys lieka toje pat vietoje, o žemė paaukštėja juk. O uogoms kaip tik gerai drėgmė negiliai.

Gal turit kokią šlapžemę, tai ten galima būtų pakelti dirvos sluoksnį.

Arba jei gera žemė iš prūdo, tai galima kalną palikti ir naudoti jį kaip trąša kai prireikia. Pavyzdžiui, sodini medžius ir įdedi vis į duobę. Aplink vaismedžius ir vaiskrūmius vis pribarstai - tai irgi trąša. Arba gal kokia sausa vieta yra? Pavyzdžiui smėlis. Ir niekas neauga normaliai. Tada galima kasti duobę gilią, iškloti moliu ir privežti šių gerų prūdo žemių. Tada viskas augs.

Galima šiltlysves formuoti. Bet jas reikės laistyti.

Bet visa tai ne gamtinė žemdirbystė.

Sveiki, pasirodo tame plote kur planuojama sodinti uogakrumius yra skalda, buvus matalo lauzo vieta, tai uz sprindzio zemes skalda, kaip paruosti zeme sodinimui? iskasti eilemis kur bus sodinami uogakrumiai? ar visa plota nugramdyti skalda? tikriausiai ten issilaiko vanduo, nezinau ka daryti

Sveiki,

man panaši situacija su skalda. Teko samdyti mini bobkatą ir iškasti visą gruntą su skalda. Aišku, galbūt jeigu ta skalda giliau, gal ir augtų kas nors, bet mano atveju buvo ~15cm gylyje, tai labai abejoju ar įmanoma kažkokia veikla.

Sveiki, o iskase ta skalda ka ipylete i iskastas vietas ir kur dejote skaldas, gal kur panaudojot?

tiesiog paprastą juodžemį, o skaldas supylėm duobių lyginimui žvyrkelyje.