Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 6:09 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Medžio pjuvenų naudojimas
StandartinėParašytas: Tre Lap 06, 2013 11:00 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Tre Kov 27, 2013 10:36 pm
Pranešimai: 197
Į kai kuriuos savo siaurų lysvių plačius tarpus pilu pjuvenas 10-15 cm sluoksniu. Kažkur skaičiau, kad jos "virškinamos" kitaip nei kita organika, t.y. jas ardo grybai. Ar tai absoliuti tiesa? Ar nepakenks grybams, jei aš ant pjuvenų barstysiu pelenų? Reikia gi kažkur juos panaudoti. Ar be pelenų tokiu sluoksniu pilamos pjuvenos labai neužrūgštės?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Lap 06, 2013 10:46 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Pjūvenos ant dirvos paviršiaus nerūgština dirvos. Geriau pelenus pilti po vaiskrūmiais, ypač agrastais, kaulavaisiais. Pelenais papudruoti galima visą daržą, bet labiausiai jie patiks bulvėms, pomidorams ir visiems garstukiniams.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Lap 09, 2013 9:31 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Turbūt pilate drožles, o ne pjuvenas. Drožlės jau nago dydžio ir tarp jų susidaro oro tarpeliai. O pjuvenos smulkios kaip smėlis. Jei pjuvenų uždėsi dešimt centimetrų, tai žemė nekvėpuos, gausis kaip pluta ant paviršiaus ir neprieis drėgmė. O pro drožlių tokį sluoksnį viskas gali prieiti.

Tačiau darže medienos nereikėtų naudoti. Pievoje medienos juk nebūna. O daržas yra pievos tipo sistema. Sodas - miško tipo sistema. Pjuvenas ir drožles geriau atiduoti sodui, krūmeliams, braškėms ar žemuogėms. Jos labai tiks ir medelynui.

Dėl rūgštinimo, tai dar pasidomėsiu. Sakoma, kad užkasus pjuvenas dirvožemis parūgštėja. Jei dedi pjuvenas ant žemės paviršiaus, tai arba neparūgštėja, arba parūgštėja tik žemės paviršius, nedaug. Galvoju, kad čia dėl oro trūkumo. Po žeme nėra oro, todėl besiskaidant pjuvenoms po žeme dirvožemis rūgštėja. Tas pats atsitinka, jei pjuvenos guli ant žemės, bet jų sluoksnis didesnis ir pro jas neprieina oras.

Dėl grybų. Grybai iš esmės yra stipresni už bakterijas ir suskaido sunkesnius junginius, nei bakterijos. Medienoje daug lignino, kurio bakterijos jau "neįkanda", todėl čia reikalingi grybai. Jie sugeba įveikti ligniną.

Grybų būna visokių. Yra tie valgomi grybai, kurie iškelia kepures ir tie mažiukai kaip voratinklis grybukai, kurie kepurių neiškelia, o gyvena augalų šaknyse ir ant šaknų. Tai tie vidiniai grybai (endofitai) mums yra reikalingi darže. Jų turi kiekvienas augalas savo šaknyse. Jiems mediena nereikalinga. Jie gauna savo maistą iš augalo. Augalas turi lapuose chlorofilo ir vykdo fotosintezę. Susidariusį cukrų jis naudoja sau, bet dalį duoda ir grybui. Grybas pats nevykdo fotosintezės, todėl jis pasiima cukrus iš augalo prie kurio yra prisitvirtinęs. Augalas yra kaip antena pro kurią požeminis grybas gauna maisto. O grybas už tai duoda augalui vandens ir visokių mineralinių medžiagų, fermentų. Mediena šiuo atveju visai nereikalinga. Šis procesas vyksta darže.

Yra grybai, kurie cukraus gauna ne iš gyvo augalo vykdančio fotosintezę, bet iš negyvo. Jie skaido medieną ir ima cukrų iš ten. Štai čia priartėjam prie jūsų atvejo, Povilai. Pas jus uždėta medienos darže. Štai šie grybai, vėlgi, būna visokie. Būna tokie, kurie gyvena tik ant medienos. Pavyzdžiui, tos pačios kreivabudės. Paėmei medieną, pamerkei dalį į vandenį ir ant likusios dalies užauginamos kepurėlės. Tai tokie grybai pas jus neužaugs, nes jiems reikia didesnės tankesnės erdvės, geriau medienos rąstukas.

Kiti grybai gyvena po žeme ir valgo tą, kas ant žemės padėta. Pavyzdžiui, poniabudė. Ją galima rasti šalia kokio nors išvirtusio stuobrio ar šakų. Jos visas vaisiakūnis gyvena po žeme kaip voratinklis ir kai kurios dalys nueina į viršų ir skaido ant paviršiaus gulinčią medieną. Štai tokie grybai jau pas jus gali augti darže. Tačiau čia ne tie grybai, kurie reikalingi daržovėms. Šie grybai tiks vaistams ir valgymui, bet kopūstui augti nepadės. Tokius grybus geriau auginti medelyne ar sode. Medžiams jie padės. Jie ir natūraliai juk auga miške, o ne pievose.

Dar pora priežasčių kodėl drožlės netinka daržui. Daržas yra dinamiškas organizmas. Greitas. Jame reikia "kasti" ir judinti žemės paviršių. Ne tiesiogiai kasti su kąstuvu, bet išiminėti šakniavaisius ir judinti mulčią traukant piktžoles. O grybams reikia ramybės. Jie stipresni, bet lėtesni. Jei ravint ar sodinant, nukasant derlių jūs savo drožles sujudinat, tai jau susitrauko grybo hifai (voratinklis) ir jam iš naujo reikia augti. Todėl vėlgi geriau, kad mediena gulėtų sode ar krūmyne, kur mes neravim, nevaikštom ir nejudinam žemės paviršiaus, nekasam šakniavaisių. Čia grybams tiks labiau.

Kita priežastis, grybai iškelia galvas miške kur kitokia santykinė oro drėgmė nei darže. Jie supranta, kad jų sporos geriau skris ir pasisės tokioje aplinkoje. Todėl darže jie tiesiog atsisakys kelti galvas. Suvirškins medieną, gyvens po žeme, bet galvų neiškels. Tai kam mums tokie grybai? Jau geriau vėlgi juos auginti sode ir tada ne tik trąšą gausim iš medienos, bet ir grybų prisirinksim.

Žinoma, jūsų drožlės ar pjuvenos suskaidomos darže. Ir tampa maistu daržovėms. Tas tiesa. Bet efektyviau šio tipo maistą atiduoti sumedėjusiems augalams, o ne daržovėms. Kitas dalykas, kad patogu ūkininkauti su pjuvenomis ir drožlėmis. Daržininkui patogu, bet daržovėms natūraliai tinka ne medienos kompostas, o žolinės augalijos kompostas. Tik tokioms kultūroms, kurios auga miške tiks drožlės ir lapai, pavyzdžiui, žemuogėms, meškiniam česnakui ar dar kokioms nors daržovėms kilusioms iš miško.

Pelenus reikia naudoti atsargiai, nes tai yra koncentratas. Paberti juos mažiau nei milimetro sluoksniu. Daugelis daržovių mėgsta šarminę terpę, todėl daržui tiks. Netiks braškėms. Tiks bulvėms. Labiausiai tiks vėlgi medžiams, ypač kaulavaisiams kaip Eimutė rašė.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Lap 09, 2013 4:37 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Tre Kov 27, 2013 10:36 pm
Pranešimai: 197
Ačiū, Laimi. Mano pjuvenos gauto grandininiu pjūklu pjaunant malkas, ne tos šiuolaikinių gaterių smulkiosios. Pilu jas tik ant takų tarp lysvių. Savo sklype tik po jaunom obelaitėm padarytų lysvių takuose. Kai suaugs - ten daržo nebebus. Turiu dar partizaninį daržą dingusio kaimyno (škoto) kieme. Jau penki metai, norintys pirkti namą jo neranda. Tai mes su kitu kaimynu kiek pasinaudojam. Aš pasisodinu truputį bulvių, o jis savo pusėj pjauna ir sandėliuoja malkas. Šį rudenį, trūkstant organikos, ėmiau naudoti tas pjuvenas. Pagal O.Telepovą padariau siauras lysves (50cm) ir plačius takus tarp jų (50cm). Į tuos takus ir pilu pjuvenas. Na, galvoju, blogiau nebus. Pačias lysves mulčiuosiu šienu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Lap 11, 2013 10:41 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
A, tarpulysviai. Tada kas kita. :)

O kodėl 50 cm pločio lysvės? Ne per siauros?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Lap 12, 2013 12:31 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Tokias pataria Telepovas. Ir manau tame yra logikos. Kad pradžioje smulkus daržovių daigeliai nepaskęstų mulčiuje, o maitinimą gautų gerą, geriau daryti siauresnes pakeltas lysves ir gerai užmulčiuoti lysves iš šonų. Įaugusios daržovių šaknys dar papildomai maisto gauna ir iš mulčiuojamų tarplysvių. O jei darome platesnes lysves, tuomet geriau daryti skersai lysvių apie 10 cm vageles ir ten dėti mulčių, o viršvagyje sėti. Taip išsisaugo drėgmė, bet perdaug neatvesinamas dirvožemis. Ypač tai būna aktualu pavasarį.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Lap 12, 2013 1:32 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Tre Kov 27, 2013 10:36 pm
Pranešimai: 197
Be to, ką paaiškino Eimutė, dar takus žadu panaudoti šakniavaisių sėkloms, mulčiui ir stipriai kvepiančioms gėlėms auginti. Visą tai galvoju sodinti atskirais augalais kas koks
žingsnis, kad per daug netrukdytų vaikščioti ir labai neužstotų augalų lysvėse. Mulčiui žadu pabandyti net topinambus ir varnalėšas. Aišku, juos dažnai nukirpsiu. Visa tai kol kas dar neišbandytas reikalas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007