Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 10:58 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Šeš Rgp 09, 2014 6:19 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Kas lemia dirvožemio derlingumą?

Dirvožemio fermentų aktyvumas yra vienas svarbiausių dirvožemio derlingumo veiksnių. Jis labai priklauso nuo kitų svarbių biologinio aktyvumo rodiklių: kvėpavimo intensyvumo, nitrifikacinės galios, bendro mikrobų kiekio ir labiau nei pastarieji susijęs su dirvožemio organinės anglies, judriųjų fosforo ir kalio kiekiu, rūgštingumu bei augalų produktyvumu.

Nelygu, kas auginama

Remiantis Tarptautinės biochemijos ir molekulinės biologijos sąjungos 1961 m. priimta ir patvirtinta fermentų klasifikacija ir nomenklatūra, fermentai ureazė ir sacharazė priklauso hidrolazių klasei. Hidrolazės – tai fermentai, kurie, dalyvaujant vandeniui, skaido cheminius ryšius tarp C-O, C-N, C-S. Ureazė yra amidazių grupės fermentas, katalizuojantis baltymų skaidymosi metu susidariusių ir mikro- bei makrofaunos išskiriamų amidų (šlapalo) hidrolizę iki amoniako, anglies dioksido ir vandens. Ureazė charakterizuoja azoto apykaitą dirvožemyje.

Sacharazė katalizuoja tirpiojo angliavandenio sacharozės irimo reakcijos intensyvumą, dalyvaujant vandens molekulei, iki fruktozės ir gliukozės. Sacharazė charakterizuoja organinių anglies junginių kitimo procesus dirvožemyje.

Fermentų aktyvumą nulemia įvairių žemdirbystės sistemų taikymas. Nustatyta, kad jie aktyvesni ilgą laiką auginant daugiametes žoles, negu kasmet ariamame dirvožemyje. Atlikti tyrimai parodė, kad augalinės dangos neturinčiuose dirvožemiuose fermentų aktyvumas yra kur kas silpnesnis negu dirvožemiuose, kuriuose auga žemės ūkio augalai. D.Zakarauskaitė ir kt. (2005 m.) nurodo, kad auginant javus didesnis buvo ureazės, o daugiametes žoles – sacharazės ir dehidrogenazių aktyvumas.

K.Grigaliūnienės (2005 m.) duomenimis, organinės, ypač organinės ir mineralinės, trąšos turi didesnį teigiamą poveikį dirvožemio fermentų aktyvumui, negu tik mineralinės. Taikant sėjomainas, dirvožemis praturtinamas įvairiomis organinėmis medžiagomis, todėl fermentų aktyvumas stiprėja. Itin aktyvūs fermentai dirvožemyje, kuriame auginami pupiniai augalai, lyginant su migliniais javais.

Atlikti bandymai

2003–2009 m. Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stotyje karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje tirtas sėjomainų su skirtingu azotą fiksuojančių augalų skaičiumi, tręšimo mėšlu ir tarpinių pasėlių žaliosios trąšos įtaka dirvožemio fermentų ureazės ir sacharazės aktyvumui ekologinėje žemdirbystėje.

Taikytos keturios sėjomainų rotacijos (7 narių) su skirtinga azotą fiksuojančių augalų skaičiumi. Mėšlu tręšta (30 t/ha-1) 2003 m., išskyrus pirmąją sėjomainą, ir 2007 m. rudenį. Pirmojoje sėjomainoje mėšlu tręšta 2004 m. rudenį. Žaliajai trąšai augintos baltosios garstyčios ‘Braco’ buvo tarpinis pasėlis. Sėklos norma – 25 kg/ ha-1.

Nuėmus pagrindinį derlių, jos sėtos tiesiai į ražienas ražienine sėjamąja SZS–2.1. Vėlyvą rudenį baltųjų garstyčių tarpinis pasėlis susmulkintas ir užartas žaliajai trąšai. Daugiamečių žolių atolas (vidutiniškai 5,2 t/ ha-1 sausųjų medžiagų) įterptas į dirvožemį žaliajai trąšai 2003 m. rudenį arba pirmojoje sėjomainoje (vidutiniškai 5,6 t/ ha-1 sausųjų medžiagų) 2004 m. rudenį, o antrojoje sėjomainoje ir 2007 m. rudenį (vidutiniškai 5,0 t/ ha-1 sausųjų medžiagų). 2009 m. auginti vasariniai miežiai ‘Simba’. Sėklos norma – 200 kg/ha-1. Priešsėlis – žieminiai kviečiai ‘Širvinta 1’. Vegetacijos metu vasariniai miežiai purkšti biokaliu (20 l /ha-1 preparato) ir preparatu „Terra Sorb“ (2,0 l/ ha-1).

Lyginant dirvožemio fermentų aktyvumo duomenis tyrimų pradžioje (2004 m.) ir pabaigoje (2009 m.), nustatyta, kad per sėjomainų rotaciją fermentas ureazė aktyviausias buvo dirvožemyje, kuriame du kartus augintos daugiametės žolės ir pupiniai augalai (žirniai). Esminis fermento ureazės aktyvumo sumažėjimas nustatytas tik tos sėjomainos dirvožemyje, kuriame buvo auginama 29 proc. azotą fiksuojančių augalų. Šioje sėjomainoje į dirvožemį buvo įterpta mažiausiai vertingų organinių medžiagų. Sėjomainoje, kurioje buvo auginama tik 14 proc. azotą fiksuojančių augalų, ureazės aktyvumas nesilpnėjo, nes čia buvo auginami žieminiai rapsai, jie palieka dirvožemyje apie 5,0 t/ ha-1 organinės medžiagos.

Tręšiant mėšlu ir naudojant žaliajai trąšai baltąsias garstyčias, dirvožemio fermento ureazės aktyvumo pokyčiai išliko teigiami. Per sėjomainų rotaciją fermento sacharazės aktyvumo stiprėjimas nustatytas tik dirvožemyje, kuriame du kartus augintos daugiametės žolės ir pupiniai augalai (žirniai). Kitų sėjomainų dirvožemyje sacharazės aktyvumo pokyčiai buvo neigiami. Tręšimas mėšlu ir baltųjų garstyčių tarpinio pasėlio įterpimas žaliajai trąšai negarantavo dirvožemio fermento sacharazės aktyvumo stiprėjimo.

Svarbiausios – organinės medžiagos

2011–2013 m. Aleksandro Stulginskio universiteto bandymų stotyje palygintas dirvožemio fermentų ureazės ir sacharazės aktyvumas penkiose skirtingose agroekosistemose: II n. m. daugiamečių žolių, žieminių kviečių, žieminių ir vasarinių rapsų bei ilgalaikio juodojo pūdymo. Visi žemės ūkio augalai auginti laikantis įprastos agrotechnikos. Juodasis pūdymas laikomas 47 metus. Vegetacijos metu keturis kartus kultivuojamas ir rudenį giliai suariamas. Netręšiamas organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, nepurškiamas herbicidais.

Trejų tyrimų metų duomenimis, dirvožemio fermento ureazės aktyvumas įvairiose agroekosistemose labiau priklausė ne nuo auginamų žemės ūkio augalų, bet nuo dirvožemyje esančio maisto medžiagų kiekio. Minėto fermento aktyvumui didelę įtaką darė judriojo fosforo ir bendrojo azoto kiekis dirvožemyje. Stipriausias fermento sacharazės aktyvumas (vidutiniškai 30,7 mg gliukozės 1 g dirvožemio per 48 h) nustatytas daugiamečių žolių agroekosistemoje, ten, kur susiformavo didžiausia augalų šaknų (vidutiniškai 9,3 t/ha-1 sausųjų medžiagų).

Dirvožemyje, kuriame auginti žieminiai kviečiai, žieminiai ir vasariniai rapsai, minėto fermento aktyvumas silpnėjo nuo 17,9 iki 38,4 proc. Fermento sacharazės aktyvumas priklausė nuo organinės anglies kiekio dirvožemyje. Ilgalaikio juodojo pūdymo dirvožemyje fermento ureazės aktyvumo nustatyti tik pėdsakai, o sacharazės aktyvumas buvo nuo 2,7 iki 3,4 karto silpnesnis negu dirvožemyje, kuriame augo žemės ūkio augalai.

Apibendrinus tyrimų duomenis, galima teigti, kad dirvožemio fermentų aktyvumas labiausiai stiprėja dirvožemyje, kuriame lieka daug organinių medžiagų. Todėl labai svarbu į sėjomainas įtraukti daugiametes žoles.

Prof. habil. dr. Rimantas Velička, doc. dr. Aušra Marcinkevičienė, doc. dr. Rita Pupalienė, dokt. Rita Čepulienė

Šaltinis: http://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujie ... derlinguma


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Rgp 11, 2014 8:12 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
...47 metus... :) ir suariamas :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007