Olego Telepovo lysvės siauros – pusė metro. Taip pat ir tarpulysviai siauri - po pusmetrį. Taip daroma kaip Olegas sako – iš godumo. Tokiu būdu galima gauti didžiausią derlių iš aro. Jeigu darome plačius tarpulysvius, kaip įprasta panašioje žemdirbystėje, tai pačių takelių neįmanoma padaryti derlingu lysvių tęsiniu. Augalai, anot Telepovo, išsiplėsdami per metrą tokio pat dydžio turi ir šaknų sistemą. O jeigu tarpulysviuose auga žolė, tarpulysviai nemulčiuoti, tai kultūrinių augalų šaknys neturi kur augti ir ne taip gerai vystosi. Ne taip gerai tada vystosi ir pats augalas. O pas Telepovą mulčiuojamas visas daržo plotas. Ir lysvės, ir takeliai. Tokiu būdu takeliai gaunasi kaip lysvės pratesimas. Lysvėje augančios daržovės, kai užauga didelės ir lysvėse vietos jau nebeužtenka, tai plečia savo šaknis į tarpulysvius ir savo antžeminę dalį taip pat plečia virš tarpulysvių. Į vasaros galą siaurais tarpulysvių takeliais jau nebeįmanoma praeiti, nes lysvėse augalai išbujoja ir užgriūna tarplysvius. Bet Olegas sako, kad rugpjūčio mėnesį jau ir nereikia eiti į daržą. Piktžolės jau beveik neauga ir laistyti jau nebereikia.
Olego daržo tarpulysviai tarsi kompostinės lysvės arba mulčiuotos lysvės tik be augalų. Skirtumas dar ir toks, kad takeliuose sudedama stambesnė organika ir jais galima vaikščioti.
Įprasti takeliai džiovina daržą, o kompostiniai takeliai atvirkščiai – kaupia ir saugo. Taip pat jie yra mikroorganizmų rezervuaras, anglies dvideginio gamykla ir mikroklimato reguliuotojas.
Lysvės paviršius dažnai judinamas. Tai sėjama, tai derlius šakninių daržovių nuimamas. O takeliai pas Telepovą nejudinami. Jais gali vaikščioti, dirvožemis tvirtas, tačiau struktūruotas – ten juk ir sliekai, ir šaknys kanalėlius padaro. Štai į tokį tarpulysvį ir kultūriniai augalai kai vietos pritrūksta mielai kiša savo šaknis. O svarbiausia, kad tokie takeliai neleidžia prapulti anglies dvideginiui.
Stambios organikos Telepovas nesmulkina – topinambų, saulėgrąžų, aviečių, kukurūzų stiebus ir smulkias šakeles kloja į tarpulysvius ir uždengia smulkesnės organikos sluoksniu.
Telepovo daržas reljefinis – lysvės 15-20 cm aukštesnės už takelius. Omsko regione tai tiesiog idealus variantas. Omske balandžio mėn. plius dvidešimt, o dirvos temperatūra minusinė. Saulė jau džiovina, o šaknys miega. Čia labai praverčia siauros ir paaukštintos lysvės. Jų visas paviršius optimaliai šildomas saulės. O vasarą atvirkščiai daržą reikia saugoti nuo išdžiūvimo. Drėgmę puikiai kaupia mulčiuoti takeliai.
Paprastai tokioje žemdirbystėje lysvės uždengiamos, kad prailginti mikroorganizmų veiklą. Telepovas žiemai palieka lysvių žemę išvis be mulčio, nuogą. Taip jis nusprendė, nes biodinaminis derlingumas reikalingas vasarą – mikroorganizmai skaido mulčią ir šviežias maistas iš karto paduodamas augalams. O rudenį augalai neauga, tai kam be reikalo skaidyti mulčią? Jei augalai nepaims šviežio maisto, tai jis užsikonservuos dirvoje į netirpius humuso junginius. Todėl pas Telepovą prieš žiemą nuogose lysvėse mikroorganizmai užmiega. Jų jau pakankamas kiekis, nereikia daugiau jų dauginti. Jie atsikels pavasarį ir pradės savo darbus.
Tačiau čia aš, kaip lietuviškosios gamtinės žemdirbystės atstovas norėčiau įsikišti. Telepovas būtų teisus, jeigu mulčių nuimtumėme nuo viso daržo ploto. Tada taip, mikrobai nebeturi ko valyti ir eina miegoti. Tačiau Telepovo atveju mulčias nuimamas tik nuo lysvių ir sumetamas į tarpulysvius. Žinoma, lysvėse mikrobai nueina miegoti, bet tarpulysviuose jie veikia dvigubai ar trigubai ilgiau, nes ten susidaro didelis sluoksnis mulčio, kuris ilgai neatšąla. Mano manymu jau geriau būtų palikti ploną sluoksnį mulčio tiek lysvėse, tiek tarpulysviuose. Vis tiek dėl temperatūros, dirvožemio išdžiūvimo ir per mažo mulčiaus sluoksnio mikroorganizmai nueis greitai miegoti. Be to, taip yra gamtoje – mažu sluoksniu, bet uždengiama žiemai.
Taigi ši Telepovo idėja ne tiek gamtinė, kiek patogi. Mulčio nereikia nuimti nuo daržo, jį sustumia į tarpulysvius. Pavasarį vėlgi nereikia nuimti mulčio nuo lysvės – saulė staigiai prišildo lysvės paviršių. Patogu? Dvigubai patogu. Bet negamtiška ir nelogiška – kodėl didžiuotis nuogom lysvėm ir nutraukta mikroorganizmų veikla, jeigu šalia lysvių visa tai vyksta ir dar su didesniu užsidegimu?
Organiką Telepovas ima iš visur – kaimynų, parkų, fermų. Kiekvienais metais jos reikia vis mažiau, nes naudojama vis daugiau dengiamųjų kultūrų. Dengiamąsias kultūras Telepovas sėja ne tik į lysves, bet ir į tarpulysvius. Kol lysvėse augalai maži, tarpulysviuose dengiamosios kultūros stipriai ir laisvai auga. Kai pradeda užstot šviesą – nupjaunamos ir sumulčiuojamos, o jų šaknys pasilieka tarpulysviuose ir bus taip pat su laiku suvalgytos.
Dengiamųjų kultūrų sėklas Telepovas sumaišo. Jis mąsto taip: įvairių augalų šaknys ne vienodame gylyje, skirtingi augalai gamina šiek tiek skirtingas medžiagas; tegu viskas auga kartu, tada visko užteks.
Piktžolės Telepovo yra vertinamos kaip nemokama dengiamoji kultūra. Daugelį erzina išdygusi piktžolė, o Telepovas džiaugiasi –nemokamas mulčias! Jis pastebėjo, jog padarius žemėje žaizdą iš karto pradeda augti piktžolės. Tačiau vienur vienokios, kitur kitokios. Ant kiekvienos žaizdos būtent tokios piktžolės, kokios ten reikalingos. Reiškia piktžolės atkūrinėja dirvą. Jos yra geros ir turi teisę į gyvenimą! O daržininkai pasilieka sau teisę palaikyti jas proto ribose, kad neįsijaustų.
Tačiau Telepovas sako, kad nereikia idealizuoti „neliestos velėnos“. Pirma, ją sunku apdirbti. Antra, velėnoje daug spragšių – bulvės gaunasi su skylutėmis. Trečia, kai kurios piktžolės yra stiprūs cheminiai agresoriai. Dirvožemis ir mulčias prisotintas jų „herbicidų“ ir reikia bent metų laiko, kad visi jie išsiplautų. Ketvirta, sausi piktžolių stiebai – bjaurus mulčias. Penkta – jos pribrandina sėklų.
Vėlgi čia matome, kad Telepovas atsisako natūralios velėnos daugiausiai dėl patogumo. O lietuviškame gamtinės žemdirbystės variante kaip tik stengsimės daryti priešingai – kuo daugiau velėnos, tuo daugiau gamtos, reikia tik atrasti būdus kaip patogiai auginti velėnoje.
Taigi, kuo dar skiriasi lietuviškoji gamtinės žemdirbystės mokykla nuo Telepovo varianto. Kaip jau rašiau – nuogo dirvos paviršiaus mes žiemai nepaliksime, nes to nėra gamtoje. Gerbsime natūralią velėną ir bandysim atrasti būdus kaip įterpti kultūrinius augalus į velėną. Taip bus daugiau gamtos, nei augalus auginti komposto lysvėse. Todėl natūrali velėna turėtų būti ir tarpulysviuose. Darbo gal ir daugiau (o gal ir ne, reikia paskaičiuoti), tačiau gamtos tai tikrai daugiau. Laukinė pieva, jei ji auga tarpulysvėse, tai ji bendrauja su kultūriniais augalais. Gamta kaip tik padeda subalansuoti sistemą, ją sutvirtinti, o ne pakenkti mūsų augalams spragšėmis ar kitais kenkėjais. Kaip tik priešingai – gamta padės apsiginti nuo ligų ir kenkėjų. Bulves mes auginame velėnoje ar šalia jos, bet spragšių žalos nėra.
Gamta ne tik balansuoja kenkėjus, tačiau dar ir prideda kokybės į daržoves. Kuznecovo mokykloje, kurios mokinys yra ir Telepovas rūpinamasi tik ta kokybe, kurią suteikia dirvožemio mikroorganizmai. Šią kokybę mokslas paaiškina ir laboratorijose galima ištirti mikroorganizmų padarytą poveikį vaisių ir daržovių kokybei. Tačiau lietuviškoji gamtinės žemdirbystės mokykla nuėjo ir toliau. Pas mus kokybe rūpinasi ne tik mikroorganizmai, bet ir visa likusi gamtos dalis. Būtent todėl mums reikia turėti pašonėje natūralią velėną, vabzdžius, paukščius, stambius gyvūnus, gerą sklypo aplinką. Turi susiformuoti didelė ir stipri ekosistema, ir tik ekosistema suteikia gamtinę kokybę. Ekosistemos lygmuo kaip tik ir neįvertinamas Telepovo ar Kuznecovo variantuose. Jiems labiausiai rūpi dirvodara.
Taip pat lietuviškoje gamtinės žemdirbystės formoje turime trečią skiltį – gyvenimo būdą. Telepovas ima mulčią iš bet kur. O mes stengiamės atidirbti tokius modelius, kada pasitenkinama savais resursais. Mums svarbu ne tik užauginti derlių, bet ir pakeisti savo gyvenimo būdą į mažiau kenkiantį aplinkai.
Daugiau apie Telepovą:
http://vashe-plodorodie.ru/agriculture/ ... post_titlehttp://www.youtube.com/watch?v=jeYIFNj0YQY