Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 12:40 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 6 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: F. J. Gelcer
StandartinėParašytas: Šeš Vas 09, 2013 6:39 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
F. J. Gelcer yra rusų mokslininkė dirbusi daugiausiai mikrobiologijos ir mikologijos srityse. Geriausiai jos veikla pristatyta knygoje "Simbioz s mikroorganizmami – osnova zizni pastenij". Moskva 1990. Knygą galima paskaityti Kauno viešojoje bibliotekoje. Rusų kalba.

Čia pateikiu vieną išverstą skyrelį:
http://gerazemdirbyste.wordpress.com/20 ... -istorijos

Paveikslėlis

1. Ilgą laiką buvo manoma, jog bakterijos, grybai ir kiti mikroorganizmai yra tik ligų sukėlėjai. Tačiau kuo toliau, tuo labiau šią nuomonę pradeda keisti kita – faktai rodo, jog mikroorganizmai yra būtini žmogaus, gyvūnų ir augalų sveikatai palaikyti. Be mikroorganizmų kitos gyvybės rūšys gyvena sunkiai, o dažnai ir visai negali gyventi. Vis dažniau pasitvirtina simbiozinė gyvybės teorija – vienas gyvybės atstovas negali gyventi, jam reikia kito gyvybės atstovo: medžiui reikia grybo ant šaknų, žmogui virškinimo bakterijų žarnyne.

2. Atrodo, kad mikroorganizmų būtinumą augalų gyvenime galėtų paneigti sugebėjimas išauginti augalus steriliomis sąlygomis. Tačiau tokie augalai išauga iš natūralios sėklos, kuri yra praturtinta simbiotinių mikroorganizmų produktais. Net ir optimaliai maitinant augalus sterilioje aplinkoje, jie prasčiau auga ir vystosi už natūralioje terpėje gyvenančius augalus. Dar niekas neįrodė, jog galima gauti normalią augalų kartą iš sterilaus augalo sėklų.

3. Kai pirmą kartą buvo pastebėti grybų hifai (ataugos, panašios į šaknų sistemą), jie buvo palaikyti paties augalo dalimi. S. Reissekas (1847) vienas pirmųjų suprato, jog tai yra atskiras nuo augalo organizmas, gyvenantis kartu su augalu. S. Schwandeneris (1869) nustatė, jog kerpė – tai yra dviejų organizmų darinys, dažniausiai grybo ir dumblio. Tačiau literatūroje šis atradimas priskiriamas A. de Bari‘ui (1879).

4. XIX a. pabaigoje buvo domimasi tik ektotrofine mikorize (grybais gyvenančiais ant šaknų). Taip pat buvo manoma, kad grybai gali įsiskverbti į augalo šaknis ir parazituoti, kenkti augalui.

5. A. Frankas (1888) nustatė, jog egzistuoja dvi rūšys mikorizinės simbiozės: ektotrofinė ir endotrofinė (1. kai grybai gyvena ant šaknų ir 2. kai grybai gyvena pačiose šaknyse, tarp ląstelių ir ląstelėse). Anot mokslininko, abi šios rūšys nėra kenksmingos augalui, o tik padeda.

6. Po A. Franko atradimo augalų su vidine mikorize sąrašas vis didėjo ir didėjo.

7. XX a. pradžioje didėjo ne tik mikotrofinių (su grybais ant šaknų) augalų sąrašas, tačiau aiškėjo ir grybų funkcijos (Terzetzas (1907), Rayneris (1915, 1925) ir kt.). Tačiau tikslaus sąrašo dar nebuvo, o taip pat dar nebuvo išspręsta grybo ir augalo sąryšio problema. A. A. Elenkinas (1907) metais pasiūlė pusiausvyros teoriją. Anot jo, kintančios aplinkos sąlygos vienais metais gali būti palankesnės vienai simbiozę sudarančiai daliai, kitais metais kitai. Pavyzdžiui, vienais metais daugiau lyja, tai geriau auga grybas ant šaknų, kitais metais sausiau, taigi geriau auga pušis. Tačiau laikui bėgant šios teorijos buvo atsisakyta, nes pastebėta, jog egzistuoja labai glaudus ryšys tarp simbiozę sudarančių dalių. Jei gerai auga grybas, tai kartu gerai auga ir medis. Jei medis auga prastai, tai prastai vystosi ir grybas ant jo šaknų.

8. Goimanas (1954) ir kiti vis dar manė, jog mikroorganizmai ant šaknų ir šaknyse visgi yra parazitai. Tai, kad jie netrukdo augalui gerai augti ir vystytis, tai dar nereiškia, kad jie parazitai. Netgi buvo sugalvotas prištaringas terminas „mutualistinis parazitizmas“ (mutualistinis reiškia, kad padeda vienas kitam, o parazitizmas reiškia, kad viena forma kenkia kitai.) Iki 1990 botanikai ir fitopatalogai vis dar palaikė (o turbūt ir dabar palaiko) neįrodytas hipotezes apie endofitų „išsigimimą“ į parazitus, nes tokios hipotezės labiausiai atitinka jų laukiamus rezultatus. Tačiau jau 1990 metais daug mokslininkų manė, jog endofitų „išsigimimas“ į parazitus neįmanomas, nes turėtų persitvarkyti visas fermentinis aparatas.

9. A. A. Jačevskis (1933) pateikė mikotrofinių augalų sąrašą, kurį sudarė 539 augalai. Vėliau šis sąrašas vis plėtėsi.

10. T. Asai (1934) tyrinėdamas pastebėjo, jog mikorizė nebūdinga vandens augalams. Tačiau atlikus eksperimentus – persodinus vandens augalus į sausumą ir sausumos augalus į vandenį – paaiškėjo, jog mikorizė visgi atsiranda ir pas iš pažiūros nemikotrofinius augalus. Persodinus nemikotrofinius vandens augalus į sausumą, pasirodo, jog ant jų atsiranda mikorizė. T. Asai nesutiko su literatūroje tuo metu įsivyravusia nuomone, kad mikorizė būdinga humusingiems dirvožemiams ir jį mėgstantiems augalams. Jis ištyrinėjo aukštų kalnų, smėlynų augalus, skirtingo pH (rūgštingumo) dirvas ir nustatė, kad mikotrofiškumas būdingas visų sferų augalams. Mikorizė aptinkama ir humusingame dirvožemyje ir smėlyje, ir rūgščioje dirvoje, ir šarminėje. Labiausiai nuo ko priklauso mikorizė yra vanduo. 82 procentai T. Asai tirtų Japonijos augalų buvo mikotrofiniai.

11. T. Asai nustatė, jog grybai mėgsta gyventi tik ant pačių ploniausių šaknelių. Vandenyje augantys augalai tokių šaknelių neturi, todėl ten neauga grybai. Persodinus juos į sausumą, pas juos išsivysto smulkių šaknelių sistema ir apsigyvena grybai. Panašūs efektas stebimas ir dykumų augalų gyvenime.

12. Ištyrus pušies ir kadagio mikorizę visiškai nehumusingame smėlyje, bei kai kurių Pabaltijo augalų augimą kopose, buvo paneigta humuso būtinybė mikorizei. Mikotrofiniai augalai auga ir nehumusingoje dirvoje. Taip pat aptikta mikorizė ir pusiau dykumų augalų šaknyse ir ant jų.

13. Burgeffas (1936) ir M. Margu (1944) manė, jog mikotrofiškumas būdingas daugumai daugiamečių augalų. Nemikotrofiniai yra tik vienmečiai augalai.
13a. Tačiau jau B. Peyronelis (1923, 1924) metais nustatė žemdirbystės kultūrų mikotrofiškumą. Vadinasi ir vienmečiai yra mikotrofiniai. Vėliau pastebėta, jog vienmečiai augalai taip pat mikotrofiški.

14. I. A. Selivanovas pateikia tokias mikorizės paplitimo statistikas: tundroje auga 42,2 proc. mikotrofinių augalų, miškuose 77,9, stepėse – 85,4, dykumose – 60,9 proc. Mokslininkas padarė prielaidą, kad mikotrofiškumas greičiau yra taisyklė, o ne išimtis iš taisyklės, nes apie 78 proc. visų augalų yra mikotrofiniai.

15. F. J. Gelcer (1976) iškėlė hipotezę, kad grybai buvo esminis ir lemiamas faktorius augalams „pereinant“ iš vandens į sausumą evoliucijos kelyje. Taip pat Gelcer su kolegomis pastebi, kad, potvyniui užliejus miškus, medžių grybai žūna. Todėl po potvynio daug medelių žūna arba į juos įsimeta šaknų ar netgi kamieno puviniai, patogenai.

16. F. J. Gelcer taip pat pabrėžia, kad stiprus mikotrofiškumas pastebėtas pas vaistinguosius augalus. Ištirtos stiprios vaistažolės ir nustatytas aukštas mikorizės laipsnis ant jų šaknų. Iškelta hipotezė, kad grybai įtakoja ir augalų vaistines savybes.

17. Pastebėta, kad kai grūdinės kultūros gerai uždera, tai ant jų šaknų būna daug grybų.

18. Taip pat pastebėta, kad po kukurūzų pasodinus kviečius jų mikotrofiškumas mažas. Nustatyta, kad po kukurūzų lauke gyvena daug nematodų, kurie kenkia grybams. Todėl tie patys kviečiai pasėti po kukurūzų ir lauke, kur neaugo kukurūzai, labai skiriasi savo mikotrofiškumu ir derliumi. Galime kelti hipotezę ir kad sėjomainą kontroliuoja grybai. Jei grybams palanku augti po kažkurių augalų, tai ir augalai, kuriuos tas grybas prižiūri, augs gerai.

19. Anksčiau buvo manoma, kad žemdirbystės kultūros veislė nekinta (geros veislės kviečiai gerai derės). Derlingumą mažina tik patogenų kiekis. Nupurškus nuo patogenų kviečiai gerai dera. Tačiau išaiškėjo, kad derlingumas priklauso ne tik nuo patogenų kiekio, o ir nuo gerųjų grybų augimo ant kultūrinių augalų šaknų. Užmušus mikroorganizmus derlius nebus toks geras, kaip priklauso gerai veislei.

20. Augalai išauginti iš sėklų pasižymi didesniu mikotrofiškumu, todėl geriau auga. Dauginant bulves iš sėklų ir iš tų pačių gumbų pastebėta, kad bulvės iš sėklų auga žymiai geriau. Todėl kai kurie ūkininkai perka „antros vados“ bulves iš sėklininkystės ūkių, kultivuoja jas kelis metus, o paskui vėl perka naują sėklą. Sodinant vis tuos pačius gumbus derlingumas nepasiekiamas toks geras, kokį veislė gali pasiekti. Vegetatyviškai dauginant medelius augalas vystosi ne taip gerai, kaip iš sėklos išaugęs augaliukas. Taip yra todėl, kad grybai gyvena jau augalo žiedadulkėse ir sėklose. Vos pasėjus sėklą iš jos išlenda grybas ir padeda augti augalui.

21. Laukiniai kultūrinių augalų giminaičiai pasižymi didesniu mikotrofiškumu. Taigi, galime įtarti, kad juose yra daugiau vaistinių, maistinių ar kitų savybių, nors jie iš pažiūros ne tokie dideli, sveiki ar gražūs.

22. Mikologai sielojasi, kad mokslas, surinkęs milžiniškus kiekius duomenų, patvirtinančių simbiozinį augalų ir grybų gyvenimo būdą, vis dar nepaskelbia šio principo pagrindiniu dėsniu. Anksčiau moksle buvo „įteisinti“ du principai: šaknyse vyksta medžiagų sintezavimo procesai ir F. Wento (1928) formulė, kad kiekviename augale turi būti harmoninių medžiagų. Abu šie principai buvo surinkę mažiau duomenų, tačiau įsitvirtino. Gelcer su kolegomis (1990) įrodo, jog abu šie principai priklausomi nuo mikorizės.

Parengta pagal F. J. Gelcer. Rasprostronionnostj endotrofnoj mikorizy v rastenijach. // Simbioz s mikroorganizmami – osnova zizni pastenij. Moskva 1990.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: F. J. Gelcer
StandartinėParašytas: Ant Vas 03, 2015 7:46 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Visą Gelcer knygą elektroniniu formatu galit rasti čia:

Фаня Юрьевна Гельцер. Симбиоз с микроорганизмами — основа жизни растений

http://prirodnoezemledelie.ru/wp-conten ... mbioz..pdf


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: F. J. Gelcer
StandartinėParašytas: Ket Kov 26, 2015 11:14 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Lap 02, 2014 2:10 pm
Pranešimai: 119
Pagal 18 punktą galima būtų manyti, kad kukurūzai nėra labai gera kultūra daugeliui mūsų daržų augalų? Geriausia juos sėti vis toje pačioje vietoje ir lai nedraugauja su grybais?

Pagal 20 punktą, mūsų nežinia kiek metų auginamos tos pačios bulvės pradėjus auginti gž principais netaps maksimaliai geros, kol jų neatnaujinsiu iš sėklų?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: F. J. Gelcer
StandartinėParašytas: Pen Kov 27, 2015 9:14 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
errnute rašė:
Pagal 18 punktą galima būtų manyti, kad kukurūzai nėra labai gera kultūra daugeliui mūsų daržų augalų? Geriausia juos sėti vis toje pačioje vietoje ir lai nedraugauja su grybais?


Tyrimai atlikti tik su kviečiais po kukurūzų. Gali būti, kad kitoms daržovėms tas nekenkia. Be to, tyrimai atlikti tik tradicinėje žemdirbystėje, t.y. kur laukas yra suariamas, piktžolės išnaikinamos, žemės paviršius plikas ir sėjomaina turi didesnės reikšmės. Gamtiniuose daržuose neariama, laukiniai augalai visada šalia ir dirvožemis visada mulčiuotas, todėl sėjomaina čia arba visai netenka prasmės arba jos būtinybė silpnesnė. Tai reiškia, kad kas buvo stebima ariamoje žemdirbystėje, tas gali būti nestebima gamtinėje žemdirbystėje. Nematodus gali naikinti šalia esantys laukiniai augalai arba kitaip - ekosistema. Suartame lauke to nėra, o gamtinėje žemdirbystėje daugiametė velėna visada šalia, ekosistema šalia, todėl nematodų problemos gali ir nebūti.

Trečias dalykas, mikotrofiškumą stabdo daug dalykų, ne tik nematodai. Drėgmės trūkumas, saulės spindulių trūkumas, organikos trūkumas dirvožemyje ir kiti faktoriai taip pat mažina mikotrofiškumą. O mulčiavimas kaip tik didina drėgmės kiekį, mikoorganizmams reikalingo maisto kiekį ir mikotrofiškumas didėja. Mikotrofiškumas didelis, augalas sugeba gintis nuo nematodų ir kitų dalykų.

Nuo mikotrofiškumo priklauso derlingumas. Bet laukiniai augalai yra mikotrofiškesni už kultūrinius, tačiau mažiau derlingi. Iš to daromos prielaidos, kad mikotrofiškumas reikalingas ne tik derlingumui, bet ir augalui augti nepalankiose sąlygose ar saugotis nuo ligų ir kenkėjų.

Jei nesuprantamai aiškinu, tai perklauskit. Bet išvada, kad drąsiai auginkit kukūrūzus ir po jų kitas kultūras, nes gamtinėje žemdirbystėje yra kiti dėsniai ir 18 punkte nupasakoti procesai čia gali ir neveikti.

Cituoti:
Pagal 20 punktą, mūsų nežinia kiek metų auginamos tos pačios bulvės pradėjus auginti gž principais netaps maksimaliai geros, kol jų neatnaujinsiu iš sėklų?


Taip, kaip ir sėklinis medelis visada geresnis už skiepytą, taip ir bulvės padaugintos iš sėklų visada bus geresnės, nei padaugintos vegetatyviškai - gumbais. Bet tas skirtumas nebūtinai labai didelis. Bulvių sėklas sunku augintis, todėl kartais lengviau gauti mažesnį derlių, ne tokius sveikus augalus, bet su mažiau pastangų. Kam jums maksimumą išspausti iš bulvių? Tiesiog nieko nedarydami gaukite netolimą nuo maksimumo rezultatą ir džiaukitės. Maksimumo juk nereikia, čia ne varžybos, mūsų tikslas ne nugalėti, o pavalgyti ir būti sveikiems. Gumbais dauginimo tam pakanka.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: F. J. Gelcer
StandartinėParašytas: Pen Kov 27, 2015 11:12 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Lap 02, 2014 2:10 pm
Pranešimai: 119
Ačiū už atsakymą. Taip, akivaizdu, kad man gerai ir toks bulvių derlius ir vargti nenoriu. Be to, bulvės iš sėklų gali gi būti nebūtinai tokios, tik geresnės, gali būti visai kitokios ir man mažiau patikti. Ar aš neteisingai suprantu, jog dauginimas sėklomis gali pakeisti daržovės skonį? Be to, kaip rašo, jog sėkloje taip pat gyvena grybai, tai kur jie iškeliauja su laiku? Žūsta? O gž mus supa grybai ir neturėtų gumbai prarasti savo grybų. Nežinau ar suprantamai parašiau.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: F. J. Gelcer
StandartinėParašytas: Pen Kov 27, 2015 12:47 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Taip, iš sėklų dauginamos bulvės gali susikryžminti ir rastis nauja, kitokia veislė su kitomis savybėms.

Grybas glūdi sėkloje ir jis niekur nedingsta, tik blogose sąlygose jis gali prastai vystytis ir duoti mažiau naudos. Gamtinėje žemdrbystėje pilna visokių mikroorganizmų - grybelių ir bakterijų, bet visi jie gyvena šalia šaknų, dirvožemyje, mulčiuje. O štai augalo vidinis grybas yra kas kita. Jis gyvena jau sėkloje, paskui augalo šaknų ląstelėse ir tarp ląstelių ir išlenda į dirvožemį, bet visada gyvena kartu su augalu. Tie išoriniai grybeliai ir bakterijos gali skatinti šį vidinį grybą arba slopinti. Kai kalbama apie augalo mikotrofiškumą, tai kalbama būtent apie tą vidinį grybą, o ne apie tuos grybelius, kurių pilna gamtinėje žemdirbystėje.

Taigi, bulvės vidinį grybą gali skatinti kiti dirvožemio mikroorganizmai, jis augs didelis ir bulvės derlingumas didės, skonis truputį keisis, nes vidinis grybas ir skonines medžiagas gamina. Skonis juk matom, kad pasikeičia kai paimam paprastai augintas bulves ir paauginam jas gamtiniu būdu. Gamtiškos būna saldesnės, intensyvesnio skonio. Bet dauginant gumbais, nors skonis ir keičiasi, tačiau jis keičiasi veislės ribose. Vegetatyviškai dauginant bulvė visada išlieka tokia pati.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 6 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 3 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007