Gamtinė žemdirbystė

Gamtoje nėra nei kenkėjų, nei ligų. Gamtinėje žemdirbystėje siekiame to paties. Čia turima omenyje, kad gamtoje nėra tokio mąsto kenkėjų išpuolių ir tokių epidemijų kaip tradicinėje žemdirbystėje. Tie patys amarai, sprakšiai, šliužai ir sraigės gamtoje yra. Jų daug yra. Ir ligų sukėlėjai įvairūs grybeliai yra. Bet jų visų skaičius yra subalansuotas, t.y. jie pagriaužia šen bei ten, bet matomos žalos nepadaro. Gamtinės žemdirbystės darže irgi turi būti "kenkėjų" ir ligų sukėlėjų. Jie yra gamtos dalis ir atlieka tam tikras funkcijas. Tiesiog jie neturi trukdyti derlingumui, augimui, klęstėjimui.

Štai iliustracija, kad ligos nepriklauso nuo ligos sukėlėjų skaičiaus. Amarai sutūpę ant ožekšnio. Jų daug. O šalia auga jauni gudobelės ūgliai. "Kenkėjai" visai šalia, bet gudobelės nepuola.


Mieste matydavau gudobelių jaunus metūglius aplipusius amarais. Tikrai atrodydavo katastrofiškai, nes jų būdavo labai daug ir jie būdavo ant kiekvienos šakelės. Ir šakelės būdavo nugriaužiamos juodai. Kažin kaip ten būtų, jei šalia prisodintume ožekšnių?

Panašų vaidmenį darže atlieka balandos ir usnys. Amarai puola būtent jas, o kitus augalus palieka ramybėje. Taip pat amarai lipa ant nasturtės. Šiuos augalus galima naudoti kaip amarų atitraukėjus nuo šalia augančių kultūrinių augalų.

Bet čia tik vienas mažytis pavyzdėlis kaip augalai gali padėti vieni kitiems. Iš tiesų mums nereikia žinoti kas ten kam padeda. Nereikia specialiai sodinti į daržą nasturčių, usnių ar balandų, o prie gudobelių sodinti ožekšnių. Taip darytų tradiciniai žemdirbiai ar ekologiniai ūkiai. Jie problemą sprendžia kiekvieną atskirai. O mes sprendžiame visas problemas iš karto. Pas mus konkrečią ligą naikina ne konkretus kenkėjas, o ekosistema.

Ekosistemoje viskas glaudžiai susiję ryšiais. Kiekvienas augalas turi po tarkim keturiasdešimt kenkėjų ir saugotojų. Vienais metais usnys nutraukė amarus nuo daržovių, kitais metais tas gali neįvykti, nes ateis kiti kenkėjai, jų bus kitas kiekis ir t.t. Pas mus daržuose turi būti ne po vieną augalų apsauginę rūšį, o visas komplektas. Jei usnis nesulaikė šiemet, tai sulaiko balanda, jei ir tas nepadėjo, tai sulaiko boružės, jei jos nepadėjo, tai dar keturiasdešimt variantų saugotojų yra. Žemdirbiui galvoje netilps tiek informacijos, kad kiekvieną augalą saugo pusšimtis saugotojų ir puola pusšimtis bėdų. Bet mums ir nereikia žinoti. Paliekame daug gamtos šalia auginamų augalų ir gamta čia įves savo tvarką, t.y. stabilizuos ekosistemą, stabilizuos kenkėjų ir ligų sukėlėjų kiekį, o augalus darys stiprius, kad jie atsilaikytų net jeigu aplinkui bus kenkėjų.

Dar sakiau įkelsiu skruzdėlių nuotraukas. Tradiciniai žemdirbiai bijo skruzdėlių, sako, kad jų augalams jos kenkia. O gamtiniuose daržuose jos yra padėjėjos. Štai tempia lapgraužę kirmėlę nusitvėrusios. Nelabai matos, bet gal įžiūrėsit.

Kiek suprantu, daržininkai ir sodininkai nelabai mėgsta juodųjų (sodinių) skruzdėlių (Lasius niger) dėl jų polinkio veisti amarus ant įvairių daržo ar sodo kultūrų.
Nuotraukose kažkas iš Formica genties. Rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa) labiausiai globojamas vabzdys mūsų miškuose.

Taip taip, tų juodų mažyčių darže devynios galybės, o pradėjus mulčiuoti jos labai mielai po mulčiu kuriasi. Pamiršk kibirą kur lauke savaitei - jau po juo (ar jame) skruzdėlynas, po nugriuvusia lenta - irgi... labiausiai būdavo tradicinio daržo pakraščiuose, arčiau pievų, o kai dabar visos lysvės bus apsuptos pievos, kažin, kaip bus.

Tradiciniai žemdirbiai visko bijo. Ir abiejų rūšių skruzdžių. Mažiukių ne tik dėl to, kad jos amarus nešioja, bet ir dėl to, kad jos YRA. Įsiveisia kiekviename sausesniame kauburėlyje, po kibiru ar lenta, akmeniu... Ir jie galvoja, kad tai yra blogai ir, kad kenkia augalams. O čia tema, kad parodyt, jog gyvūnai nekenkia. Įdėjau gražų didžiųjų skruzdžių pavyzdį, įdėsiu vėliau ir mažiukių pavyzdį.

Jokios skruzdelės mano keturių metų gamtiniam daržui bėdos dar nėra padariusios.

Va su sraigėmis tai pykstuosi, bet nenorėčiau

O pas mus visos sraigės patvoriuose aukštose žolėse, kur avietės, gyvena, į daržą nelenda. Šiemet pirmąkart avietes užmulčiavau, tai žolės nebe tokios aukštos, gal patiks sraigėms ir po mulčiu, neateis iki daržo Gal ir su skruzdėlėm susidraugausim, kai daržas pagamtiškės

Kaip sustiprint medelio imunitetą amarams, jei pavasarį pirmąkart apmulčiavau, o dabar visi jauni ūgliukai amarais aplipę, blizga, ar gali nuo to medelis (šiuo atveju slyva) visai sunykti? Nelabai jaunutis, kokių 6-7 metų. O antrametes vyšnaites irgi amarai supuolę, ir daug ką. Ir daug žolių amarais aplipusių, ypač balandų. Ar jas išrovus galima jomis mulčiuoti, ar nesusikraustys tie amarai (ar skruzdės jų nenuneš ) iš vystančių augalų ant daržovių?

Amarus (kaip ir kitus kenkėjus ir ligas) tvarko imunitetas ir ekosistema. Imunitetas bus geras kai suteiksite medeliui geras sąlygas. Ekosistema tuo geriau veiks, kuo daugiau apsileisite ir nieko nedarysite, ir jūsų kaimynai nedarys ir gamta daugiau pati tvarkysis.

Kaip apsileisti visi žinome, todėl kalbėsiu čia tik apie imunitetą.

Kaip suteikti medeliui geras sąlygas? Pirma, skaitom ką konkreti medelio rūšis mėgsta. Pagooglinam ir ten rašoma, kad slyva iš visų vaismedžių labiausiai mėgsta drėgmę, negali augti sausoje vietoje, bet negali augti ir užmirkusioje vietoje kur 1,5 metro gylyje yra gruntinis vanduo, dirvožemio pH neutralus, geriausiai tinka laidus lengvas priemolis, mėgsta apšvietimą, nemėgsta šalnų, taigi saugosime nuo jų - sodinsime į nuo vėjų, skersvėjų apsaugotą vietą, užuovėją. Taigi, pradžiai išpildome šias sąlygas. Ir toliau duodame gerą mulčiavimą. Mulčiavimas duoda medeliui gerai pavalgyti, drėgmės ir gerųjų mikroorganizmų, kurie ne tik dirvoje sėdi, bet pradeda ir skraidyti, nutūpia ant lapų ir saugo juos.

Tai štai tokiu principu dirbame su visais medeliais: googlinam ir suteikiam jam tinkamas sąlygas.

Dabar, jeigu daug amarų, tai jie silpnina medelį, neduoda augti ūgliams ir jis iki kito sezono gali nesustiprėti ir vėl būti silpnas. Todėl amarus galima nuimti mechaniškai arba kuo nors ekologišku nupurkšti. Kitas variantas yra palikti amarus ramybėj ir leisti medeliui su jais susipažinti, tegu išmoksta su jais kovoti išskirdamas nemalonias jiems medžiagas. Kurį būdą pasirinkti, reikia žiūrėti ar visai jau miršta medelis ar tik pas šeimininką didelės akys nuo baimės.

Taip pat geriau augs natūralesnis, neskiepytas iš sėklos išaugintas medelis.

Siemet pas mus prameciuoja slyvos arba nusalo ziedai, nesuziurejau...ir dar maciau vienos slyvos lapai susisuke, susiraite. Ar cia kokia liga?

Kokio amžiaus slyvos? Ar mulčiuojate? Ar auga pievoje, ar tarp medelių?

O kuo natūraliu galima nupurkšti nuo amarų? Daug pas mus skruzdėlių, daug ir amarų... Net didžiulė sena trešnė - ir ta visa amaruota, tai negi per tiek laiko neišmoko apsiginti nuo amarų? Po ja ir netoli jos amaruoti serbentai auga, bet ne taip baisiai kaip trešnė. Varnėnai ir kiti paukšteliai, atrodo, vien trešnes ir vyšnias lesa, o į kenkėjus dėmesio nekreipia. Boružių daugiau užveist ar ką? Jų tikrai mažiau matosi nei anksčiau.

Paskaityk tris žinutes aukščiau - nuo amarų gelbėja imunitetas ir ekosistema. Purškimo nenaudojame jokio, net natūralaus. Turėtų padėti stiprus mulčiavimas ir apsodinimas medžiais. Jei trešnė didelė ir sena, o dar gal skiepyta, genėta bei prastoje vietoje pasodinta, tai gali ir niekas nepadėti. Gal baigėsi jos amžius? Arba pragenėt galima, tada atsinaujina trešnė. Bet čia jau tolstam nuo gamtinės žemdirbystės, kaip ir su purškimu.

Paskaičiau tris žinutes aukščiau - "Todėl amarus galima nuimti mechaniškai arba kuo nors ekologišku nupurkšti." Tai ir paklausiau, kuo galima nupurkšti

A, šit kaip. Na, nežinau kuo jie ten purškia nuo amarų. Gal apskritai nepradėt kalbėt apie purškimus, bo kaip prirašys čia purškimo receptų ir visi pradės purkšti, galvodami, kad taip reikia. Aš čia parašiau išimtinį atvejį, kad pirmais metais, jei medelis leisgyvis ir vieną kartą galima padėt jam įsitvirtinti. Bet tikrai, jei leisi vieną kartą, tai purkš ir purkš paskui. Geriau nekalbėkim apie purškimą.

Pas mus šiltnamyje atsirado suaugusių grambuolių (karkvabalių) ! Per dvi dienas iš žemės ištraukiau apie 30 ir jie ten dauginasi. Pirmą kartą tiek matau, panika kyla, nes jau daug pasėjau, ką reikia daryti? Būtų plika žemė tai vištas užleisčiau , sulestų.

Šiltnamyje neįmanoma ekosistema, todėl visos bėdos. Geriau šiltnamių neturėti

Taip, mes čia šiltnamiais nelabai užsiimam. Stengiamės augintis viską be šiltnamio, arčiau gamtos. Tai apie šiltnamį reikėtų klausti kituose forumuose skirtuose žemdirbystei.