Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Pen Kov 29, 2024 1:12 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 30 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Šienavimas ir bioįvairovė
StandartinėParašytas: Sek Bal 28, 2013 9:55 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Bal 25, 2013 7:05 pm
Pranešimai: 12
Laimis Žmuida rašė:
Vienais metais vienur pašienaukit, kitais metais kitur.

Ne iš vieno gamtitinko esu girdėjęs, kad pievą reikia bent kartą metuose nušienaut (geriausia būtų nuganyt, bet nelaiko gyvūnų), antraip menksta pievos įvairovė.. m?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Bal 28, 2013 10:57 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
O tai kaip tau atrodo? Jie sako tiesą, ar nesąmones šneka?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Bal 30, 2013 9:10 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Bal 25, 2013 7:05 pm
Pranešimai: 12
Laimis Žmuida rašė:
O tai kaip tau atrodo? Jie sako tiesą, ar nesąmones šneka?

manau, kad priklauso nuo to, kokia pieva ir ko iš jos nori..


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Geg 14, 2013 9:12 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Ne iš vieno gamtitinko esu girdėjęs, kad pievą reikia bent kartą metuose nušienaut (geriausia būtų nuganyt, bet nelaiko gyvūnų), antraip menksta pievos įvairovė.. m?


Neturėjau laiko anąkart atsakyt, tai pabandysiu pasamprotauti dabar. Klausimas įdomus ir vis pasikartojantis, tai verta pasigilinti.

Pabandykim pamąstyt kas atsitinka kai šienaujame. Jei šienaujame vasarą, kai daugelis žolynų dar nesubrandinę sėklų, tai didžiuma žolių nepasisėja. Įvairovė mažėja. Jei šienaujame vėlai rudenį, tai vistiek netenkame dalies sėklų, nes kai kas vistiek dar žydi ir brandins sėklas. O kai kas laikys savo sėklas per žiemą ir jas barstys. Toks gamtos mechanizmas - laikyti sėklas žiedyne per žiemą. Pavyzdžiui, nakvišos. Tai šiaip ar taip, sėklų mažėja, gamtos pasisėjimo mechanizmas stabdomas ir įvairovė mažėja.

Kitas dalykas, kai šienaujame tai nušienaujame augalus iki šaknų. Ir ne visi atauga. Atauga tik tie, kurie pakenčia šienavimą. Vėlgi, tai yra įvairovės mažėjimas.

Tiesa, dėl nušienavimo gali įsisėti į pievą keletas rūšių žolių, kurių iki tol nebuvo, nes jos nepakelia užpavėsinimo, o nušienavus atsiranda sąlygos joms. Tačiau tokių žolių nedaug, o prarandam daugiau.

O štai ganymas naujų žolių gali pridėti daugiau, nes ganymas ne tik nuima šešėlį, bet dar stipriau pažeidžia esamą ekosistemą, konkrečiai, padaro kanopomis žaizdų velėnoje ir tose žaizdose gali sudygti, pavyzdžiui, kokių nors gegužraibių sėklos. Čia jau daugiau logikos. Tačiau ganymas turi būti labai ribotas. Jei suvaroma banda arklių, karvių ar avių ir šie viską nuskuta, tai nelieka jokios įvairovės. O jei gamtoje mažas kiekis žolėdžių, tai jie parupšnoja tai šen, tai ten, vienus augalus ėda, kitų ne, va tada natūraliai kuriasi pieva. Bet, kad būtų natūraliai, tai turi būti natūralus skaičius žolėdžių, t.y. kaip neliestuose miškuose ir pievose. O jų ten yra labai nedaug. Hektare dešimt kilogramų stuburinių. Iš jų žolėdžių dar mažiau. Taigi viena stirna keliuose hektaruose. Jaučiat kiek ji gali nuėsti? O kiti suvaro penkiasdešimt avių į tokį plotą. Čia jau ne ganymas, čia ekologinė katastrofa. Vaizdas po to būna kaip mieste praėjus su trimeriu ar vejapjove. Jokios įvairovės.

Kitas dalykas, gamtininkai greičiausiai šnekėjo ne apie žolių įvairovę, o apskritai apie bioįvairovę. Taip jie šneka dažnai. Kiekviename rezervate ir draustinyje yra saugomos augalų, gyvūnų, grybų, kerpių rūšys ir, taip jau yra, kad kai kurie augalai yra pievos augalai. Jie tiesiog tokie yra. Ir jei vietoje pievos atsiranda miškas, tada jie pranyksta. Tai štai tokius gyvius ir saugo kiekviename rezervate ir draustinyje.

Štai konkretus pavyzdys. Upninkų draustinis:
http://gamtotvarka.am.lt/plans/171.pdf

Kas saugoma šienavimu;
juodadantė kulkšnė (Astragalus danicus), šalmuotoji gegužraibė (Orchis militaris), vienagumbis medauninkas (Herminium monorchis), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus) ir Allium vineale L. - dirvinis česnakas. Plius drugelis stepinis perlinukas. Kokia šienavimo logika? Šie išvardinti mėgsta atviras vietas ir jei užeis pieva krūmais ar aukšta žole, tai jie išnyks.

Tai štai su panašia logika šienaujama kiekviename rezervate ar draustinyje. Na ir gerai. Išsaugoma keletas retų rūšių. Valio gamtotvarkai.

Tačiau suabejoti gamtotvarka verčia pati gamta. Kaip gi čia yra, kad gamta daro priešingai? Gamtoje sausos pievos po truputį prikaupia vis daugiau augalinės masės ir virsta drėgnesnėmis pievomis, paskui apželia krūmais, galiausiai medžiais ir visur pasidaro miškas. Kodėl gamta nesaugo tų išvardintų kardelių ir perlinukų? Kodėl gamta daro priešingai nei gamtosaugininkai. Arba atvirkščiai - kodėl gamtosaugininkai daro priešingai, nei nori gamta?

O gamtoje jau tokios taisyklės, kad pievą keičia kita - miško - sistema. Pabandykime pasamprotauti kas atsitiktų, jeigu leistume gamtai tvarkytis kaip ji nori ir nešienautume. Tada pieva apeitų krūmais ir, galiausiai, mišku. Ir kas tada atsitiktų? O tada atsirastų miške ar krūmynuose retų ir saugotinų gyvių. Ir dar kokių gyvių! Pažiūrėkime į Lietuvos Raudonąją knygą.

Ji sukirstyta į kategorijas. Nulinė pati kiečiausia. Visai išnykę gyvūnai. Pirma, prie išnykimo ribos. Antra, pažeidžiamos. Na ir trečia, ketvirta, penkta nereikšmingos. Kreipiausi dėl Raudonosios knygos augalų naikinimo į Aplinkos ministeriją, tai Selemonas Paltanavičius atsakė, kad nesaugos augalų, nes čia penkta kategorija, nėra ko stengtis. Trumpai tariant, kuo aukštesnė kategorija, tuo labiau saugotinas dalykas, o penkta net nesaugoma.

Taigi žiūrim konkrečiai. Žinduoliai, nulinė kategorija -meška, europinė audinė ir ąžuolinė miegapelė. Visi reikalauja miško, t.y. nešienavimo. Pirma kategorija, lūšis. Reikalauja miško.

Antroje, trečioje kategorijoje visokie šikšnosparniai ir pan., kurie irgi reikalauja miško. Išskyrus kiškį, kuris trečioje kategorijoje.

Paukščiai, nulinė kategorija. Gyvatėdis, žvyrė, kuoduotas vieversys. Pirmi du reikalauja miško, trečias - atviros vietovės.

Pirmoje kategorijoje pilna miško reikalaujančių.

Ropliai. Pirma kategorija, vėžlys abejingas šienavimui, o štai žaltys nori miško.

Moliuskai, pirma trečia kategorijos reikalauja miško.

Vabzdžiai, nulinė kategorija - devynios pozicijos, ne visus žinau, bet daugumai reikia miško.

Augalai, na čia rasim jau daugiau atviros vietos egzempliorių, nors yra ir miško reikalaujančių.

Grybai, absoliuti dauguma miško organizmai.

Ir čia išvardinau aukščiausias kategorijas. Pažiūrėkime ką saugo šienavimu Upninkų draustinyje. Pirmos kategorijos vieną augalą, antros kategorijos penkis augalus ir ketvirtos du. Plius antros kategorijos drugelį.

Kategorijos žemos. Nulinės kategorijos visai nėra, pirmos kategorijos tik vienas augalas.

Tai dabar palyginkime kiek retų gyvių ir augalų bus šienaujant, ir kiek jų bus, jei nešienausime ir viskas apeis mišku. Net neverta lyginti. Visai kitos kategorijos. Nešienavimas laimi absoliučiai.

Štai kodėl gamta daro krūmynus ir mišką. O gamtosaugininkai, gamtininkai daro atvirkščiai.

Bioįvairovė nuo šienavimo nukenčia. Ar ne?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bir 05, 2013 9:08 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Tiem kam rūpi bioįvairovė, tai yra toks būdas šienavimas juostomis. Vieną juostą nušienauji, kitą palieki ilgą. Tai ir sėklos subręsta ir išsibarsto, ir ilga žolė apsaugo nupjautos vietos žemę nuo išdžiūvimo ir varlėm ir vabzdžiam yra kur gyventi ir šieno gauni.

Dar galima šienauti šiaurinę medžių pusę. Ten medis meta šešėlį ir žolė lengiau atauga, nes yra daugiau drėgmės.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Lie 03, 2013 5:08 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 7:43 pm
Pranešimai: 258
Miestas: Radviliškio raj. Papušynio km.
Apie bioįvairovės degradaciją paprastai, aiškiai, trumpai, kiekvienam (angliškai): http://www.endinghunger.org/en/educate/ ... .html?x=35 . Paaiškinama, kodėl reikalinga bioįvairovė, aptariamos jos nebuvimo pasekmės bei jos pokyčiai bėgant laikui.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Vas 20, 2014 4:59 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Vas 14, 2014 12:29 pm
Pranešimai: 11
Miestas: Klaipėda
Apie šienavimą ir bioįvairovę galiu šiek tiek papasakoti iš savo mažutės patirties.

Kaip jau minėjau anksčiau, nusprendžiau imtis veiklos pievoje, kuri kelis dešimtmečius nebuvo mačiusi žmogaus įtakos. Kai tik pirmą kartą pradėjau "šienauti" buvau net truputį išsigandęs: aukštoje suaugusioje žolėje knibždėte knibždėjo skruzdėlynai, pilna įvairiausių driežų, pelėnų, o vynuoginių sraigių tiek, kad net juokais pradėjau manyti, kad gal geriau kokį restoraną atidaryti, o ne avietes augint.... Visa tai - laukinės pievos padarinys ir kaip minėjote - natūrali nusistovėjusi ekosistema.

Deja, žmogus yra toks bjaurus padaras, kad jam vis ko nors reikia. Suprantama, mano tikslas buvo atkovoti žemę iš laukinės gamtos, kad joje galyčiau vykdyti tam tikrą ūkine veiklą, tad tapau teroristu - griovėju...
Grįžtant prie sraigių - pirmąjį sezoną maniau kad su jomis tikrai man bus galas - nes ypač po lietaus, jomis buvo aplipę viskas. Keisčiausia man būdavo matyti, kaip sraigės tiesiog būriais aplipdavo dilgėlynus - matyt dilgėlių plaukeliai jų neveikia arba dilgėlių maistinės savybės kur kas svarbesnės, kadangi nepamenu kokia yra moliuskų nervinė sistema, t.y. ar savo padu jos jaučia fizinius dirgiklius... Taigi buvau išsigandęs, kad jos nuniokos viską, įskaitant tas pačias avietes.

O buvo visai kitaip nei tikėjausi - kuomet pradėjau šienauti reguliariai, pasikeitė ir patys augalai - nušienavus laukinės gervuoges ir pirmykštę žolę, pradėjo lysti garšvos, kurios, kaip supratau nėra mėgiamiausias sraigių valgis... Taigi nesant aukštai žolei ir pasikeitus aplinkai didžioji dalis sraigių matyt emigravo į netoliese esanty pušyną. Tačiau kita medalio pusė - sumažėjus sraigėms sumažėjo ir driežuotų gyvių skaičius, nors praėjusį sezoną mačiau pakankamai ir rupūžių, o iškasus tvenkinį gausiai padaugėjo varlių.

Kiek mano analitinis mąstymas leidžia man suvokti, kur kas didesnę matomą žalą padarė pelėnai, kurie net ir prie akių nebijo lįsti į viešumą, pasistaipyti, o po sprukti kiek kojos neša :) Žala ta, kad mano kastose tranšėjose jie įsirengė natūralius urvus, nes matyt ten žemė minkštesnė. Savaime suprantama, tai kenkia augalų šaknims ir jų vystimuisi.

Tačiau galbūt aš nežinau apie pelėnų ar sraigių teikiamą naudą ir veltui visa tai keiksnoju :) Jeigu kas turite pastebėjimų- pasidalinkite.
Viso šio mano komentaro esmė yra pritarimas tam, kad visa ekosistema yra susijusi - net menkiausias pokytis galį sąlygoti visos grandinės pasikeitimą. Panašiai kaip tame filme, kuio pavadinimo nepamenu - kad laiko mašina grįžus į žmonijos priešistorę ir netyčia sumindžiojus drugelį, grižus į dabartį pasaulis buvo kitos. Žinoma, čia daugiau evoliucijos teorija, bet manau vis vien panašu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Vas 20, 2014 7:21 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Pelėnai šaknų negriaužia. Jiems ten tiesiog patogu, tai jie prasirausia. Ir kurmiai turėtų prasirausti. Na, gal uždeda kelias šakneles besiknisdami, bet augalams tai netrukdo, todėl ir tavo visos avietės turėtų augti normaliai. Augalas turi daug šaknų ir jei praeina peliukas, tai medelis ar krūmelis nuo to nemiršta. Sliekai, pelės ir kurmiai daro kanalėlius dirvožemyje. Per tuos kanalėlius patenka drėgmė, patenka kitokios medžiagos iš oro, taip pat drėgmė sąlygoja mikroorganizmų veiklą, o mikroorganizmai duoda maisto augalams. Trumpai tariant, peliukai augalams padeda, neskaitant, kad nugriaužia kartais. Tada gaila. Bet knisdami po šaknimis, tai nepastebėjau, kad padarytų žalos.

Sraigės irgi gerai. Gamtoje vaikštau ir nematau, kad jos kokią žalą darytų. Turbūt jos naikina tik blogus augalus. Deja, daržininkų daržuose kaip tik sodinami blogi augalai, tai jos ir puola ten kiek tik gali ir naikina juos, gelbėja žmogų nuo jų. :) Sraigės ėda dažniausiai visokias atliekas, bet ėda ir gyvus augalus. Bet kaip sakau - gamtoje žalos nedaro. Nei vienas aplinkosaugininkas nesiskundė sraigėmis, o daržininkai skundžiasi kone visi. Reiškia jos susijusios su daržais, nenatūraliais augalais.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Vas 21, 2014 9:37 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Vas 14, 2014 12:29 pm
Pranešimai: 11
Miestas: Klaipėda
Kalbėdamas apie pelėnus neturėjau omeny, kad jie dar žalą grauždami šaknis. Kadangi Augalai buvo tik ką pasodinti, o jų šaknų sistema silpna, tai dariau prielaidą, kad dėl atsiradusios tuščios ertmės, šaknys negali normaliai vystytis, kadangi patetukios į tokią ertmę teoriškai gali apdžiūti? Nors, iš kitos pusės žiūrint, požeminiame sluoksnyje turėtų būti pakankamai drėgna, tad labai pakenti neturėtų :o matyt, būsiu apsirikęs :roll:


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Bir 17, 2014 7:19 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
"Deja, vėlyvas šienavimas (po rugpjūčio 1 d.) ir mulčiavimas (kai žolė susmulkinama ir paliekama) katastrofiškai blogina natūralių ir pusiau natūralių pievų būklę."
"Estijoje turtingiausiose rūšių įvairove pievose randama iki 76 augalų rūšių/1 kv.m. Žinoma, intensyviai šienaujant, ganant - augalų rūšių skaičius palaipsniui mažėja."

http://www.zemaitijosnp.lt/lt/naujienos ... rtos-i-ka/


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Bir 17, 2014 9:20 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
O kokia prasmė pievoje augti 76 rūšims, kai gali augti keletas, bet auginantys daug žalios masės (builiai, garšvos, dilgėlės, šunažolės, pašiaušėliai ir pan.) ?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bir 18, 2014 7:04 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Mano manymu, kai daugiau žolių yra, tai ekosistema yra turtingesnė ir stabilesnė. Turtingesnė pieva, reiškia didesnė ir vabzdžiukų įvairovė. Žydi tada ilgiau ir įvairiau, vėlgi maisto yra įvairesnio ir įvairesniu laiku. O jeigu visko daugiau, tai ekosistema stabilesnė, nes joje daug ryšių. Ir jei vienas ryšys pažeidžiamas, tai vietoje jo veikia kiti ryšiai ir saugo esamą ekosistemą. Turtinga pieva stabili ir neįsileidžia į save naujokų. O jaunos pievos lengvai priima naujokus.

Man tai nesvarbu ar tai yra 75 rūšių metre augalų pieva, ar metre auga pora rūšių didelių augalų - dilgėlių, garšvų, pašiaušėlių. Svarbu, kad tai būtų padariusi pati gamta. Nes ji žino kodėl taip daro ir kur link juda. O mes, šiuolaikiniai žmonės, nežinome. Todėl jei 75 rūšių pieva natūraliai virsta vešlesne, tai man gerai, nes gamta jaučia, kad jau sukaupė pakankamai medžiagų, kad darytų sekantį evoliucinį žingsnį link miško. Ir jei žmogus bando tą žingsnį sustabdyti ir išsaugoti buvusią pievą, tai yra blogai, nes jis eina prieš gamtą. Ir atvirkščiai, jeigu pieva turtingėja rūšimis, o žmogus stengiasi iš jos padaryti žalios masės augyklą irgi yra blogai, nes vėlgi einama prieš gamtą.

Gamtinėje žemdirbystėje siūlau kiek įmanoma taikytis prie gamtos, o ne ją keisti. Ateini į sklypą, tai tau reikia maisto. Tai ir sodini maisto kiek tau reikia. Ir daugiau nieko nedarai. Ir tai yra gamtiška. O kai kurios permakultūros rūšys ateina į sklypą ir jį visą su ekskavatoriais ir traktoriais peraria, suformuoja terasas, saulės gaudykles, vėjo barjerus ir tada užsodina nenatūraliais augalais ar nenatūraliu kiekiu. Jie nori derlingumo, o ne gamtos. Gamtinėje žemdirbystėje mes stengsimės negriauti gamtos, juk pavalgyti galima labai mažai įsikišant į gamtą ir to derlingumo nelabai ir reikia kelti, nes žmogui ne tiek jau daug reikia maisto pavalgymui.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bir 18, 2014 10:43 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Pritariu Laimio mintims


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bir 18, 2014 9:19 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
Nenorėčiau sutikti, kad jei ekosistema gausi rūšių, tai tuo pačiu ji ir stabili. Sena įvairiažolė pieva taip pat sėkmingai priima ir kanadines rykštenes, ir lubinus ir Sosnovskio barščius.

Sakote, jog yra blogai, jei žmogus bando sustabdyti gamtos žengimą miško link. Tuomet kaip vertinti jūsų daržininkavimą ? Labai sunku įžvelgti kažką miškiško kultūrinių augalų auginime darže.

Beje, kur gamtoje galima būtų pamatyti vienmečių/dvimečių augalų (juk didžioji dalis daržovių yra vienmetės ar dvimetės) augimą po mulčio sluoksniu ?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Bir 19, 2014 6:44 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Sosnovskio barštis, kanadinė rykštenė, lubinas yra labai agresyvūs atvežtiniai augalai su kuriais gamta dar nėra susipažinusi ir išmokusi nuo jų gintis. Juos turėtume laikyti išimtimi. Jeigu nebūtų žmogus atvežęs jų, tai jie neturėtų galimybės brautis į pievas. O jeigu kalbėtume apie vietinių augalų kaitą, tai akivaizdžiai matosi, kad į pažeistą ekosistemą lengvai įsipaišo naujos rūšys, o kai jau pieva nusistovi, tai sunku į ją įlįsti naujokui. Suarus, prūdo žemes išstumdžius, statybų žemes išstumdžius ir palyginus kaip viskas auga šiose vietose ir jau susiformavusioje pievoje akivaizdžiai matosi, jog pastaroji sunkiai priima naujokus, o pirmieji atvejai - lengvai.

Sutinku, kad nebūtinai augalų įvairovė duoda ekosistemos stabilumą. Gali būti įvairiažolė pieva iš 60 augalų metre ir ji lengviau įsileis atėjūnus už kokios nors pusdykumės ekosistemą, kur augalų yra 3 metre. Kaip tik ir aiškinu forume ir kitur, kad bioįvairovę turėtume suprasti ne kaip augalų skaičių, o kaip ryšių ekosistemoje skaičių. Jeigu pievoje daug augalų, bet mažai ryšių tarp jų arba jie dar jauni nestiprūs, tai juos lengva sutraukyti ir įsiveisti naujam, o jeigu ryšių daug, nors ir augalų mažai - į tokią ekosistemą jau sunkiau įsibrauti.

Cituoti:
Tuomet kaip vertinti jūsų daržininkavimą ?


Gamtinės žemdirbystės tikslas yra rankiojimas iš gamtos. Tą žmogus darė labai ilgai, nelyginant ką laikysime žmogumi. Vieni sako, kad žmogus gyvena jau 3 mln. metų, kiti žmogumi laiko tik 200 000 metų istoriją. Kaip bebūtų, žemdirbystė atsirado prieš dešimt tūkstančių metų, o kitur dar vėliau - prieš penkis ar du tūkstančius. Kai kurios tautos dar ir po šiai dienai užsiima rankiojimu ir medžiokle ir žemdirbystės nemoka. Taigi, palyginus šiuos laikotarpius, tai žmogus beveik visą savo gyvenima nugyveno rankiodamas ir medžiodamas, o žemdirbystė užima tik mažą istorijos dalelę. Reiškia maisto gamtoje yra, valgyti yra ko, tik problema, kad mes nebemokame jo pasiimti iš gamtos. Todėl naudojame žemdirbystę. Gamtinė žemdirbystė yra geriausia iš visų žemdirbystės rūšių, nes mažiausiai kenkia gamtai. Juk pas mus dirvožemio kokybė gerėja nenaikinant aplinkos kitur. Tačiau net gamtinė žemdirbystė nėra visiškai nekenkianti gamtai. Žinoma, įsikišame į gamtą, šienaujame, neleidžiame apželti mišku, ravime, dedame ne tokį mulčio sluoksnį kokį dėtų gamta... Tai štai ir vertiname kaip geriausią iš blogiausių variantų. Priedo pridedu, kad gamtinė žemdirbystė, tai yra kelias rankiojimo link, t.y. gamtos link. Jeigu tik mulčiuojame ir ties tuo sustojame, tai nebe gamtinė žemdirbystė. Gamtinė žemdirbystė yra judėjimas gamtos link, vis atrandant naujus, mažiau gamtai kenkiančius ūkininkavimo būdus. Štai konkrečiai pradėjome naudoti daugiau laukinių augalų ir tai yra geras žingsnis gamtos link.

Cituoti:
Beje, kur gamtoje galima būtų pamatyti vienmečių/dvimečių augalų (juk didžioji dalis daržovių yra vienmetės ar dvimetės) augimą po mulčio sluoksniu ?


Mulčio yra visur - pievose, miške, pusdykumėse, visur kur auga augalai ir numeta dalį savo organikos. Visas pasaulis padengtas mulčiu. Tik jo sluoksnis mažesnis. Kadangi auginame negamtinius, o kultūrinius augalus ir norime didesnio derlingumo nei gamtoje, tai jiems dedame daugiau mulčio, t.y. tą patį gamtinį procesą suintensyviname. Gamtoje vienmečiai ir dvimečiai išauga iš po mulčio sluoksnio. Juk pievose visur mulčio sluoksnis, tik jis labai mažas. Bet iš esmės, tai taip, kultūrinių augalų auginimas yra kišimasis į gamtą ir reikėtų nesustoti ties tuo ką darome ir bandyti eiti artyn gamtos. Sutinku. Bet kita vertus, parodykit man variantą mažiau kenkiantį gamtai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Bir 19, 2014 8:07 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
1. Atvežtinius augalus paminėjau todėl, kad jie labiausiai atitinka šių dienų 'naujoko' kategoriją. Jei mokslininkai nemeluoja dėl ledynmečio, tai visi dabar pas mus augantys augalai kažkada buvo nauji šiai teritorijai. Netgi dabar vietinis ir visų mylimas builis šiuo metu elgiasi kaip tik kaip 'naujas' augalas, sparčiais tempais didindamas savo išplitimo teritoriją. Gal dėl pasikeitusio ūkininkavimo būdo ... Nežinau. Tačiau tai, kad susiformavusi pieva jam yra kliūtis, deja, yra netiesa.
Dėl ryšių tarp augalų būsiu vėlgi nepopuliarus. Vieninteliai parazitai negali gyventi be savo šeimininkų (pav. didžioji džioveklė ant didžiagalvės bajorės), o visiems kitiems 'do lampočki'. Svarbu, kad stipresnis 'nepapjautų'.
Dėl juoko. Islandija savu metu taip pat buvo padengta ledynų ledu. Kaip žinia, nuo žemyno ją skiria nemažas vandens tarpas. Ir visgi Islandija turi 470 vietinių augalų rūšių ....

2. Jei gamtinės žemdirbystės tikslas yra rankiojimas iš gamtos, tai čia sunku ką ir pakomentuoti. Jūs turbūt supainiojote platumas. Mūsuose niekuomet rankiojimas nebuvo prasimaitinimo šaltiniu. Greičiau tik priedas prie medžioklės ir žvejybos. Tikrai nesu istorikas, tad jei mano teiginį paneigs labiau žinantis, didelis jam dėkui.
Jei laikytis tos minties, kad gamta žino kas jai gerai ir daro tai, kas jai gerai, tai bet kokia veikla, jai tą trukdanti daryti, yra vienodai bloga. Šių platumų gamtos siekiamybė yra miškas, tad nieko nedarymas arba darymas, kad tas miškas plėstųsi yra gerai, o visa kita, deja, blogai. Šiuo požiūriu yra geriau turėti 10 ha žemės ir nieko nedaryti (maistą pirkti 'Maximoje', kuris užaugintas kokiame 0,5 ha intensyvios ir chemizuotos žemdirbystės) ir laukti kol visa žemė užeis mišku ar bent builiais. Pusė ha be gamtos mainais į 10 ha 'gamta maximum'. Ar gamtinė žemdirbystė gali pasiūlyti geresnį santykį ?

3. Kaip tik ir norėjau atkreipti dėmesį, kad gamtoje tarp 'mulčio' tarpsta tik daugiamečiai, o vienmečiai/dvimečiai gyvena tik ten, kur dirvožemis atidengtas. Tai būtų paupiai ar gyvūnų (žmogaus) pažeista velėna. Pievose vienmečiai negyvena (yra kelios išimtys - labiau parazitiniai augalai), kaip beje ir miškuose (tiesa, gyvena sprigės ar snapučiai, bet nesuirusių nuokritų jų gyvenamose vietose labai minimalu). Jūsų požiūriu, kiek supratau, dirvos atidengimas (arimas, perkasimas) vienmečiams/dvimečiams yra mažiau gamtiška, nei žolės pjovimas ir jos krovimas mulčio pavidalu. Kažkaip keista.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Bir 19, 2014 10:46 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Bir 30, 2013 8:04 pm
Pranešimai: 316
Chebra tai kur gamtinės žemdirbystės apibrėžimas? :?:


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Bir 19, 2014 10:56 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
O jūs tikrai žinote, kad nieko nedarant Lietuva būtinai virstu mišku? Tai juk gyvūnai dar yra. Va gi 100 bizonų pabėgo šiandien, tai jie manau irgi savo padarytu :) Tikslas GŽ tai gražus jei žmogus daugiau rankiotų ar medžiotų tai jam būtų reikalingos pievos, miškai taip pat, kaip maxima su norfa.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Bir 20, 2014 6:33 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Bir 30, 2013 8:04 pm
Pranešimai: 316
Jeigu visi Lietuvoje gyvenantys žmonės staiga imtų rankioti iš gamtos ir tuo maitintis tiesiog Lietuvoje būtų dykuma ,ką ten kažkokie bizonai. Pagalvokime jei visi miestai išeitų į kaimus? Gamtos tikrai nebeliktų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Bir 20, 2014 6:46 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Netgi dabar vietinis ir visų mylimas builis šiuo metu elgiasi kaip tik kaip 'naujas' augalas, sparčiais tempais didindamas savo išplitimo teritoriją. Gal dėl pasikeitusio ūkininkavimo būdo ... Nežinau. Tačiau tai, kad susiformavusi pieva jam yra kliūtis, deja, yra netiesa.


Na, niekas nesako, kad susiformavusi pieva nieko nieko neįleidžia. Jei taip būtų, tai nevyktų pievos evoliucija ir ji nevirstų mišku. Sakau, kad susiformavusi pieva žymiai sunkiau įleidžia naujokus, nei silpna pieva. Tas jau akivaizdu pagal apibrėžimą ir pagal realius atvejus.

Konkrečiai apie builį. Jis pas mus auga, sėjasi, bet ne visur. Šalia yra pieva ir jis ten neina, nors sėklos patenka ir ten, bet jam neleidžia augti kažkas. Nors jeigu pradrąskyčiau velėną ir įdėčiau jo sėklų, tai augtų. Kaip ir kmynų milijoną pribarsčiau - neauga, o pradrąskiau, pasėjau - puikiai auga. Builiui reikia daugiau azoto, tai jis greičiausiai plinta kaip ir sakėt - dėl ūkininkavimo būdo. Laukuose naudojamos trąšos suteka į upes ir mūsų visi paupiai apžėlę žolėmis, ko neturėtų būti natūraliai. Natūraliai prie upės turėtų būti smėliukas, molis ar žvyras. Kadangi visa Lietuva pritręšta, tai ir builiai mielai plinta ir ruošia žemę krūmams ir miškui.

Cituoti:
Dėl ryšių tarp augalų būsiu vėlgi nepopuliarus. Vieninteliai parazitai negali gyventi be savo šeimininkų (pav. didžioji džioveklė ant didžiagalvės bajorės), o visiems kitiems 'do lampočki'. Svarbu, kad stipresnis 'nepapjautų'.


Čia nekalbėjau, kad augalas negali be kito augalo augti. Čia kalbėjau apie ryšius ekosistemoje ir, kad susiformavusi ekosistema stengiasi neįsileisti naujokų. Ir čia veikia ne tik augalų tarpusavio ryšiai, bet ir ryšiai su gyvūnija, mikroorganizmais, grybais. Pavyzdžiui, žolėdžiai pievoje apgriaužia medelius ir, tokiu būdu, neleidžia jiems čia augti. Vabzdžiai perneša sėklas kai kurių augalų. Nėra vabzdžių ir augalas neplinta. Maumedžiai girdėjau anksčiau nepasisėdavo Lietuvoje, nes nebuvo kažkokios tarpinės grandies. Dabar girdėjau pasisėja. Aukšta pieva remia savo mosties augalus ir žemaūgių neįsileidžia, o žema pieva neįsileidžia aukštaūgių, nors suarus galima vietoje aukštos pasėti trumpą ir vietoje žemos - aukštą. Štai tokie visokie ryšiai ir stabdo naujokus.

Cituoti:
Dėl juoko. Islandija savu metu taip pat buvo padengta ledynų ledu. Kaip žinia, nuo žemyno ją skiria nemažas vandens tarpas. Ir visgi Islandija turi 470 vietinių augalų rūšių ....


O kodėl čia juokas? Kad augalai keliauja? Mes čia kalbame, kad stabili ekosistema stengiasi neįsileisti atėjūnų. Į ledyno ištuštintą žemę gali kurtis kas tik nori, nes ji pažeista, ekosistemos ten nėra ir ji priima visus augalus pirmūnus. O jau kai susiformavo ekosistemos iš 200 augalų, tada jos jau nebepriima kitų ir stengiasi išlikti stabilios, tačiau, žinoma, sąlyginai stabilios, nes gamtinės ekosistemos su laiku evoliucionuoja į kitas ekosistemas ir su laiku priims reikiamus naujokus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 30 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007