Gamtinė žemdirbystė

Manau, kad ši potemė tinka ekosistemai. Mane tikrai nustebino manoukis.lt, nes jame tokio pobūdžio straipsnio nesitikėjau: http://www.manoukis.lt/naujienos/moksla ... internetas . Šiame straipsnyje trumpai aptariamas eksperimentas, kurio metu buvo tiriamas augalų tarpusavio ryšys (grybų tinklais) vienas kitą perspėjant, kai juos puola "kenkėjai".

Manau, kad šis tinklalapis orientuotas į tradicinę žemdirbystę ir dauguma skaitytojų šios srities atstovai. Tikiuosi, kad to puslapio skaitytojai, nežinantys apie GŽ, pradės domėtis giliau.

Taip, šis straipsniukas labai tinka į gamtinės žemdirbystės tematiką. Augalai bendrauja vienas su kitu ir padeda vienas kitam apsiginti nuo ligų ir kenkėjų. Sukūrus ekosistemą, t.y. ryšius tarp augalų jie ginasi nuo kenkėjų ir ligų ne kaip vienas augalas, o kaip didesnis organizmas - bendrija. Kad nepultų kenkėjai ir ligos - tiesiog kuriam ekosistemą. Ir visas problemas išsprendžiame vienu ypu. Tai yra "visuminis priėjimas", holistinis metodas. Ne kiekvieną ligą, kurių gali būti milijonai purkšti ir gydyti vaistais, o kurti stirpią vieną ekosistemą prieš visas ligas ir kenkėjus. Gamtoje ligų nėra, sukūrus gamtinę ekosistemą jų irgi nematysime arba matysime tik tiek, kiek to yra gamtoje.

Taigi, mokslas mūsų pusėje. Dabar belieka sugalvoti kaip sukurti ekosistemą darže arba kaip įpaišyti savo kultyvuojamus augalus į ekosistemą.

Kitoje temoje perskaičiau gerą mintį dėl internetinių nuorodų talpinimo gz forume. Aukščiau nurodyto manoukis.lt tinklalapio straipsnis:

"Londonas. Apie puolančius amarus augalai geba įspėti savo gentainius ne tik oru, bet ir požeminiais grybų tinklais, skelbia „BBC" svetainė.

Didžioji dalis sausumos augalų po žeme yra susijungę siūliniais grybelių mycorrhizae tinklais. Aberdyno universiteto, J. Huttono instituto ir organizacijos „Rothamsted Research" specialistai atliko eksperimentą, skirtą išaiškinti šių tinklų paskirčiai.

Mokslininkai atitvėrė penkias pupelių grupes, iš kurių trims leido suformuoti grybelių tinklą. Kad nevyktų cheminis augalų bendravimas oru, jie buvo uždengti maišais.

Tada kai kurios pupelės buvo užleistos amarais, ir pasirodė, kad tos, kurios buvo susijungusios grybelių tinklu, sugebėjo apie tai įspėti neužkrėstas kaimynes, nes šios pradėjo skleisti chemines medžiagas, kurios baido kenkėjus. Augalai, kurie neturėjo galimybės suformuoti grybelių tinklo, į pavojų nesureagavo.

„Grybeliams reikia augalų atliekamos fotosintezės produktų, taigi jie turi duoti ką nors mainais, - pasakoja Johnas Pickettas iš organizacijos „Rothamsted Research". - Anksčiau manėme, kad jie parūpina augalams maistinių medžiagų iš dirvos, tačiau dabar matome, kad jie atlieka ir kitą - signalų perdavimo - vaidmenį".

Atradimas gali pasitarnauti auginant kultūras, kenčiančias nuo amarų, parenkant augalą - auką, kuris būtų mažiau atsparus kenkėjams ir pirmasis įspėtų visus likusius. Tai leistų kurti kultūras, kurios turėtų daugiau energijos kitiems procesams, pavyzdžiui, grūdams auginti.

MŪ inf."

Apie tai jau esu girdėjusi, buvo kalbėta

Iškyla klausimas nr.Svarbiausias - kokiu būdu sugalvos tuos grybinius tinklus sukurti ardami ir sėdami vienmetes kultūras???????

O kas čia keisto? Jie gi išbandė su vienmetėm kultūrom. Pupeles sėjo. Tai vienmetis augalas, kuris per vienerius metus sudaro mikorizės tinklą. Ir daryti praktiškai nieko nereikia, tinklas pats pasidaro. Tik reikia netrukdyti. O ten eksperimente kur rašoma, kad kitos tiriamos pupelių grupės neturėjo galimybės kontaktuoti per grybų tinklą, tai ten, greičiausiai, po žeme padarė pertvarėles ir šaknimis pupelės nepasiekė vienos kitų.

Tau gal keista, nes girdėjai, jog grybai per vienus metus neužauga. Bet žinok būna visokių grybų. Augalų vidinis mikorizinis grybelis gyvena sėkloje ir išlenda iš sėklos dar anksčiau nei šaknis. Nutiesia šakniai kelią.

Va, žiūrėk:


Matai, čia yra pirmametė pušelė išdygusi iš sėklos. Jos šaknų yra maždaug tiek pat, kiek pačios pušelės antžeminės dalies. O visas kitas tumulas yra vidinis pušelės grybas. Jis gal dešimt kartų didesnis už pušelės šaknis. Ir toks grybas jau gali bendrauti su kitu grybu esančiu šalia. Jau pirmais metais.

O yra išorinės mikorizės grybų, kurie sode ar darže įsiveisia tik per keletą metų ir turi būti nejudinamas dirvožemis. Tokie grybai įsikuria lėtai, bet gyvena stabiliai. Tokia mikorizę mes galim bandyti kurti daržo pakraštyje po medžiais ir krūmais arba daržo tarpulysviuose, kurie yra platūs ir nejudinami. Grybai miške gali atnešti pritrūkusių medžiagų augalui iš už šimto metrų. Pievoje grybų mažiau gyvena, bet būna. Jų tinklas gali būti tarpulysviuose ir reikiamas medžiagas atnešti gali dešimt metrų ar pan.

Pirmuosius, vidinius grybus galima paskatinti hormoniniais preparatais, kad greičiau augtų. Tai ir šiuo metu jau išrasta kaip ir ką skatinti, preparatai pardavinėjami, tai tiesiog mokslininkams liko suefektyvinti visą procesą ir pateikti liaudžiai kaip lengvai įgyvendinamą metodiką. Greičiausiai ars, sodins kaip ir dabar, bet nupurkš hormoniniu preparatu visą lauką arba sėklas kažkaip apvolios ir grybų tinklas greičiau atsiras. O dar padarys bandymus kokį čia augalą pasodinti greta, kuris pirmas bus užpultas amarų ir perduos žinią kitiems.

Pas mus pievose, tai tokią funkciją atlieka usnys. Suartoje dirvoje - balandos. Bet balandų jie negalės panaudoti, nes tos per didelės užauga ir maišys augalams, tai panaudos kokį mažesnį augaliuką.

O mes gamtinėje žemdirbystėje tai nieko nekeičiam. Tiesiog toliau darom savo darbą, nes tai ką mokslininkai atrado pas mus jau puikiai veikia ir nieko papildomai daryt nereik.

aaa, nežinojau. Nu, kuo mažiau chemijos, tuo geriau, vanduo švaresnis.

Šiandien pastebėjau, kad ant mano bulvių sumažėjo kolorado vabalų (praktiškai neliko). Gerą savaitę palijo, buvo net kruša užvakar. Du kart rinkau, nors ir nebuvo jų daug. Tai bulvių savisauga ar tiesiog aplinkos įtaka? Ar ir tas, ir tas? Gal kas turi minčių?

Kenkėjai turi savo laikotarpį kada jie aktyvūs arba kada apskritai jie yra. Tie griciniukai buvo gegužę ir viskas. Koloradai buvo tam tikru laiku, paskui kitu laiku sumažėja. Paskui vėl gali padaugėti. Aišku ir lietus prisidėjo, kitos sąlygos... Bet nesuprantu kodėl pas jus puola? Juk po šienu sodinat? Drėgna būna po mulčiu visada? Savo sėklines bulves užsiauginat?

Sėkla ne mano. Iš maniškių nieko neliko. Pasikeitė daržo vieta, kurioje pati žemė "šviežia" po prūdo kasimo. Ji kieta, vanduo stovi, nes neturi kur susigert (laukiu daugiau žemrausių). Bulvės buvo dėtos ant plikos žemės, apdengtos šienu, šiaudais. Auga kartu su kitomis žolėmis. Praeitais metais daržas buvo visai kitur ir nebuvo kolorado (vienas, kitas). Senasis daržas turėjo ir medžių, o naujas neturi.
Beto puola ne visas bulves, o pavienes. Gal kokie 6-8 krūmeliai rimčiau nukentėjo (nuo kurių pagrinde purčiau vabalus), o ~ 10 - 15 vos apgraužti (maždaug sodinau 300-400 bulvių vnt.), o kitų dar nepastebėjau. Mano nuomone Kolorado vabalams irgi reikia maitintis, tai tų keletos bulvių man visai negaila.
Nepastebėjau, kad bulvės vystų, tikrinau per karščius po šienu - drėgna.

A, na tai viskas tvarkoje. Galvojau niekada neužauginat be kolorado. Bet jei nesigavo iš svetimų bulvių ir dar ant prūdo žemės, tai nieko tokio. Kitą kartą pavyks.

Aš manau, kad jei iš 300-400 bulvių krūmų nukentėjo koks 20, tai čia labai geras procentas, viskas normalu ir reik tik džiaugtis. Ir net pasigirt tokiais rodikliais galėtumėt. Normalu gi kad karts nuo karto apvalgo kas nors kokią daržovę ar medį, bulvės neišimtis.

Pas mus kaip ir pas jus, Vinga, ant kai kurių bulvių krūmų būna koloradų (gal iš 100 ant kokio vieno, bet tiksliai nežinau, neskaičiuoju nei kiek sėjam, nei krūmų su koloradais, o ir tos bulvės visur išmėtytos... Bet pasitaiko ant vieno kito krūmo), tačiau paskui jie kažkur pranyksta ir žalos nepastebiu, kad padarytų. Tai mes jei kokį krūmelį bando valgyt net dėmesio nekreipiam.

Vienais metais įdomiai buvo - viename laukelyje sėta ta pati bulvių veislė, tik dalis sėklos mūsų, o dalis sėklinių bulvių paimta iš giminaičių. Tai toje vietoje, kur sėkla ne mūsų auginta, buvo kolaradų. Atėjau vieną kartą - tai net išsigandau - koloradų knibždėjo, mano požiūriu, nemažai - gal ant kas dešimto krūmo. Koloradai pas mus auginant po šienu kaip ir nematytas dalykas. O kur mūsų sėklinės bulvės, tai nebuvo jų visai.
Bet po savaitės ar dviejų atėjus koloradų visame lauke neberadau.
Kad buvo daug koloradų, manau, galėjo įtakoti tai, jog giminaičiai augina tą pačią veislę tradiciniu būdu, papurškia deciu ir bulvės šiek tiek silpnesnės.

O jei ne apie šį atvejį, tai, kiek stebiu, pasitaiko šiek tiek koloradų ant tų bulvių, kur sąlygos prastesnės - pvz. labai sausa, mulčio uždėta mažai. Tokiu atveju, manau, bulvė irgi silpnesnė, ir koloradams įkandama.

Aš irgi galvoju, kad nereikia sukti galvos dėl tų Kolorado vabalų, bet nenorėjau invazijos ant kitų bulvių (žinant daržo situaciją), tai aprinkau. Kažkas minėjo, kad pentardos lesa Kolorado vabalus. Bandžiau kalakutams duoti, bet jie nesusižavėjo. Gal kas ką žinote?

Va čia jau rašėm apie kolorado valgytojus:
viewtopic.php?f=17&t=153&p=888&hilit=koloradus#p888



Bet kaip jūs pati sakot: kalakutai nesusižavėjo. Ir kaip aš sakau: nors jie ir minta, bet tai kaip juos priversti valgyti tai, kuo jie minta?

Stipraus augalo nevalgo kenkėjai, nes jis išskiria toksines jam medžiagas ir kenkėjui neskanu. Taip augalai ginasi. Gal ir gyvūnai turi ką nors panašaus. Ne visus norisi lesti tos pačios rūšies individus. Nebent kai jau nebėr daugiau ko. O kai yra pasirinkimas, tada renkasi ką nors kito.

Vienas kalakutas paragavo Kolorado vabalo, o toliau lesant nepastebėjau. Matyt susiranda, kaip Jūs sakote, ką skaniau, tai ir nenorei lesti.