Gamtinė žemdirbystė

Kai tik pradėjome ūkininkauti pagal gamtinę žemdirbystę, tai kaip ir kiekvienas naujokas bijojome, kad daržovės neužaugs, kad jas būtinai kas nors suės. Todėl norėdami apsaugoti savo daržoves sodinome daug apsauginių augalų - tagečių, medetkų, diemedžių, nasturčių ir pan. Tų metų rezultatas - daržovės neužaugo visai, užaugo tik apsauginiai augalai.

Dabar žinome - apsauginiai augalai gamtinėje žemdirbystėje yra nereikalingi.

Pažiūrime į gamtą. Ten nėra ligų ir kenkėjų protrūkių. Ir nėra ten apsauginių augalų. Kažkas kitas apgina augalus. Reiškia ir mūsų darže turi būti daug gamtos ir daržas nesirgs.

Kitaip tariant, gamtoje kiekviena piktžolė yra apsauginis augalas. Įsivaizduokite, kad jūsų darže auga milijonas apsauginių augalų. Tai štai gamtiniame darže tas įmanoma, nes kiekviena piktžolė tarp lysvių yra apsauginis augalas.

Yra dar įdomiau. Apsaugą vykdo ne augalų įvairovė, o ekosistema. Jei gėlininkas prisodina tris šimtus veislių tulpių, du šimtus - rožių, dešimt gvazdikų ir dar daug daug kitokių gėlių, tai ar pas jį nuo augalų įvairovės ligos ir kenkėjai išnyks? Ne. Neišnyks. Todėl, kad ne augalų rūšių skaičiuje esmė, o ryšiuose tarp tų augalų, t.y. ekosistemoje. Rožės su tulpėmis nesugeba sudaryti ekosistemos, nesugeba užmegzti ryšių tarp savęs. O štai liucerna, buožainė, šakinys, lipikas, trauklapis, miglės ir eraičinai bendrauja tarpusavyje, sudaro ekosistemą ir padeda vieni kitiems augti. Todėl daržas turi būti ekosistemos viduryje, surištas pastoviais ryšiais su ja, tada jis nesirgs.

Dabar pagalvokim kas atsitinka, jei prisodiname į gamtinį daržą daug tradicinių apsauginių augalų - tagečių, medetkų, levandų, yzopų, šalavijų... Tai nėra vietiniai augalai ir mūsų ekosistemose jie patys negyvena, t.y. mūsų ekosistemos jų nepriima ir per laiką jų atsikrato. Taigi šie apsauginiai augalai ryšių su vietos augalais neužmezga, tačiau jie užima vietą, t.y. ten, kur gali augti piktžolės ir sudaryti teigiamus apsauginius ryšius auga jie ir nieko nedaro. Tai reiškia, kad apsauginiai augalai gamtiniame darže ne tik nepadeda, bet dar ir trukdo. Nes gamtinėje žemdirbystėje apsaugą atlieka ekosistema, o apsauginiai augalai kaip svetimkūniai ir patys iškrenta iš ekosistemos ryšių tinklo ir jį sudrąsko.

Apsauginiai augalai reikalingi tik tradiciniame darže, kur nėra ekosisteminės apsaugos, kur nėra gamtos. O pas mus - atvikščiai.

Piktžolės puikūs apsauginiai augalai. Turime du daržiukus, vienas jau kelių metų su daug piktžolių, kitas įrengtas šiemet artoje žemėje su mažai piktžolių tarplysviuose.

Tuo tarpu kitame darže...

Taip, bet dar gali būti ir dėl to, kad naujame daržiuke naujai suarta žemė. O sename darže kaip įdirbote žemę šiemet?

Ne taip parašiau. Naujame darže pernai buvo išnuomota žemė, augo bulvės. Nuo pernai rudens nieko nedaryta tik šiemet pavasarį išlyginom vagas ir užmulčiavom. O tam sename nupūdyta kažkada,o šiemet mulčiavom ir sėjom.

Tai vistiek kaip suprantu sename darže neįdirbta giliai žemė ir daug negyvų šaknų likę, kuriasi dirvožemio struktūra, daugiau bakterijų ir viskas geriau auga. Būtent dėl dirvožemio struktūros ir gyvibingumo, o ne dėl piktžolių kaip apsauginių. Nes jei gerai maitinamas augalas, tai jis turi stiprų imunitetą ir pats ginasi nuo kenkėjų ir ligų. Dar ir mulčio mikroorganizmai padeda.

Pavyzdžiui, Kuznecovas visai negarbina piktžolių ir nesako, kad jos padeda. Jam visa ekosistema yra mikroorganizmai gyvenantys mulčiuje. Ir būtent jie apsaugo nuo ligų ir taškas. Jokių piktžolių.

Tai kaip daryti gerai?

Bet juk gyvenimas vyksta ir ant žemės, vieni valgo lapus, kiti lapų valgytojus, juk žinote tai geriau už mane. Vienam daržiuke gamtinė aplinka skurdoka, kitam jau senai klęsti.

Pas mane negamtiniai amarai baigia suniokoti daugumą sodo augalų kokiais augalais galėčiau juos apsaugoti?

Aš tik norėjau pasakyti, kad nuo ligų ir kenkėjų saugo du dalykai:
1. Dirvožemio struktūra ir mikroorganizmai, kurie suteikia geras sąlygas augalui ir šis tada tampa stipriu, stiprus jo imunitetas. Be to, tie patys mikroorganizmai iš mulčio pakyla į orą, skraido, nutupia ant lapų ir saugo lapus ir stiebus nuo kenkėjų ir ligų.
2. Ekosistema, t.y. piktžolės, vabaliukai ir visa kita kas gyva ir negyva ir susiję ekosisteminiais ryšiais ir padeda vienas kitam apsiginti.

Taigi, Lowrell atvejyje galėjo suveikti ir pirmas, ir antras punktai. Arba abu kartu.

Zoot, pereik į gamtinę žemdirbystę, čia ligų ir kenkėjų protrūkių nėra arba bent jau žymiai mažiau. Kaip pereiti rašoma forume - teisingas mulčiavimas, dirvos nekasimas, gera aplinka ir t.t. Jei kas neaišku, tai klausk konkrečiai.

Sodo augalai pas mane užmulčiuoti ,bet visus puola amarai,dvi pernykštes persodintas trešnes jau sugraužė,lapai nudžiuvo.....

Pas mus lygiai tas pats su šiemet sodintom trešnaitėm, amarai kelias baigia užgraužt, nežinia, kaip gelbėt. O kitoj vietoj prie pat lysvės išdygusios ar vyšnios, ar trešnės, niekas jų nepuola. Turbūt medelius labai susilpnina persodinimas, kad tik persodintus taip puola?

Amarus ir kitus kenkėjus gamtinėje žemdirbystėje tvarko imunitetas ir ekosistema. Plačiau kątik aprašyta čia:
viewtopic.php?f=9&t=474#p4961

Jei pamulčiavome, tai dar nereiškia, kad išsprendėme visas problemas. Gamtinė žemdirbystė susideda iš keleto dalių, o mulčiavimas yra tik viena iš jų. Ir pats mulčiavimas turi būti teisingas. Teisingo mulčiavimo metu augalas gerai maitinamas, auga stiprus ir pats ginasi nuo kenkėjų. Taip pat mulčiuje besiveisiantys mikroorganizmai kyla su oro srautais į viršų, sėda ant lapų ir juos saugo nuo kenkėjų. Akivaizdu, kad šaknų netekęs medelis nesugeba pasiimti tiek maisto medžiagų kiek jam reikia, todėl skursta daugelis persodintų medelių, nes negauna pakankamai mitybinių medžiagų, o negavę tampa silpnais ir puolamais kenkėjų.

Ką daryt? Persodinus didesnį medį galima nuimti didžiąją dalį lapų arba nupjauti dalį medžio. Tada šaknų kiekis santykinai bus didesnis ir spės paduoti maistą lapams ir atvirkščiai. Pirmais metais taip pat galima mechaniškai nuimti amarus su vandens srove ar pirštais, ar naudoti kitas nelegalias priemones. Kitais metais jau medelis prigijęs bus ir pats tvarkysis su amarais.

Kažkurioje vietoje Laimi neesi teisus ,medeliai pasodinti prieš 4-5 ,etus visada mulčiuojami prižiūrimi neleidžiama varpiniams užgožti o amarai puola jaunus uglius ir PX Taigi netinka????? Kalta ekosistema ar netinkamas energijų iš kosmoso pasiskirstymas,ar neteisingai mėšlą rauginame ne per mėnulio pilnatį?

Manau, gamtoj ekosistemos labai didelės, ten iš tūkstančių augalų kad kokį šimtą ir nugraužia - nieko tokio, ir tie augalai išsimėtę įvairiai, o ne per didžiausią sklypelį turintys daržininkai-sodininkai pasisodina kelis medelius, saugo, prižiūri, o kenkėjai supuola ir sunaikina. Nespėjus sustiprinti imuniteto... Kad mulčiaus bakterijos žemėje gerą darbą daro - labai tikėtina, bet kad garuotų ir lapus nuo amarų saugotų - kažkaip neįtikima. Ir zoot sako, kad nesaugo. Vadinasi, kažkas kita saugo tuos, kurių nepuola. O gal ir augalai iš prigimties skirtingo atsparumo ir "skanumo" Bet kaip žmonės, pasilpus imunitetui, gydomi, nes sergant ne vien imuniteto stiprinimas gelbsti, taip norim ir tiem ligoniukam augalam pagelbėti

Zootas ne pavyzdys. Jis neužsiima gamtine žemdirbyste. Pats apie tai parašė. Ir daug kartų sakiau, kad jeigu pamulčiavote, tai dar nereiškia, kad tai yra gamtinė žemdirbystė. Esmė ne kad mulčiuoji, o kad augalas gautų gerą maitinimą. Tai gal zootas blogai mulčiuoja ir augalai negauna gero maitinimo. Arba dėl ko kito negauna gero maitinimo. Kitas dalykas, zootas nieko neparašė apie ekosistemą. Gal ten nėra ekosistemos ir visi amarai sulekia.

Viena aišku, gamtoje kenkėjų protrūkių nėra. Gamtinėje žemdirbystėje taip pat nėra. Kodėl, pavyzdžiui, pas mus tokių problemų nebūna? Reiškia kažką darote ne taip. Bandykime aiškintis ką neteisingai darote, o ne kaltinti iš karto gamtinę žemdirbystę.

Zoot, iš kur tie medeliai gauti? Iš medelyno ar pats sėjai? Kokio dydžio sodinai? Koks dirvožemis? Kaip mulčiuoji, nuotraukų įdėk. Aplinka kokia? Ir bandysim aiškintis, padėt.

"O vis dėl to ji skrenda". Mūsų atmosfera pilna bakterijų ir grybų. Kambaryje, kuriame dabar sėdite pilna skraido bakterijų ir grybų sporų. Kai kurios perneša gripą, kai kurios pomidorų ligas. Iš kur gi atsiranda grybinės ligos ant vaismedžių, ant pomidorų? Atlekia oru. Skraido ir geros bakterijos ir blogos. Iš kur jos atsiranda? Atsiplėšia nuo vienų paviršių ir skrenda prie kitų. Paukščiai užkyla iki keturių kilometrų į aukštį, o grybų sporos ir bakterijos užkyla iki pat atmosferos (troposferos) galo - 10-18 km.

Nuo mulčio bakterijos irgi pakyla ir nusėda ant augalų lapų. Ant augalų lapų irgi yra ko valgyti. Nes maistas irgi skraido. Žiedadulkės kai žydi tai net plika akimi matome kaip jos nusėdę visus paviršius būna, ir lapus, ir daiktus, batus, o žiedadulkės juk didesnės, bakterijos ir sporos mažesnės, taip pat skraidantis maistas mažesnis. Bet, kad jų nematome, tai dar nereiškia, kad jų nėra. Reikia pro mikroskopą pažiūrėti.

Bakterijos nuo amarų tiesiogiai nesaugo. Bet bakterijos saugo nuo kitų ligų, dažniausiai grybinių. Juk jei užpuola grybinės ligos, tai augalas serga ir silpsta, negerai vystosi. O tokį apsilpusį augalą jau gali pulti ir amarai. O jei yra apsauginės bakterijos ir grybeliai nesusilpnina augalo, tai ir amarai nepuola. Taigi netiesiogiai ir augalo maitinimas, ir skraidančios mulčiaus bakterijos saugo nuo amarų.

Pas mane beržai savaiminukai, koks pusė hektaro, apie 6-7 metai amžiaus, 5-6 metrų ūgio. Didžiosios dalies jų viršūnės lipte aplipę amarais, bet beržai auga ir "vargo nemato" - ir amarus pamaitina ir užauga.. o va trešnė auga dar nedidelė tų beržų apsuptyje, per pora metrų ir nėra nei vieno amaro ant jos. Obelaičių pilna savaiminukių sklype irgi apie šešeri metai joms ir amaruotos tvarkingai, bet auga ir dera.. ant vienų yra tū amarų ant kitų nėra, nors sąlygos labai panašios, bet rūšys tikrai skiriasi.. o šiemet persodintos tos pačios savaiminukės obelys su kriaušėm suskurdę nes šaknų sumažėjo - adaptuojasi ir amarų ant jų nėra.
na ne esmė.. Kažkaip visiems labai norisi, kad būtų tvarka jų valdose ir amarai su visom kirmėlėm šoktų pagal mūsų dūdelę, bakterijos irgi skraidytų tik ten kur mums reik. Bet deja gamta turi savo tvarką. Kiek aš matau savo erdvėj, tai amarai ekosistemose buvo, yra ir turbūt bus, bet problemų gamtiniai ekosistemai jie nekelia, maitinasi dažniausiai ne pagal principą silpnas/stiprus, o ant tų kurie skanūs konkrečiai rūšiai. Minta didžioji dauguma amarų ant jaunos, minkštos ūgliuko dalies, o kai ši pradeda kietėti ir pasirodo naujasnė porcija - persikrausto ten.

ir dar, ar mūsų sodelyje yra kur gyventi amarus mėgstantiems plėšriesiems vabzdžiams? Mulčius, ne visur nušienautas garšvynas ar builynas? Nesibaiminant žmonių supratimo apie estetiką, ar palikta viena kita šakų krūvelė pūti, apaugti žolėmis ir sukurti pastariesiems palankias sąlygas?

O kokie tie plėšrūs vabzdžiai? Ir kas dar amarus naikina? Šiaip įdomu žinoti, paieškot, ar tokių yra (nes Laimis tuoj sukritikuos, kad reik į sistemą žiūrėt, o ne atskirus vienetus )
Kiek matau, tai serbentams amarai lyg ir nelabai kenkia, o maža trešnaitė ir nunyko pagraužta... O ta didžioji - lapai atrodo nekaip, o uogoms labiausiai paukščiai kenkia, ne amarai Slyvos visi lapai blizga, lyg kažkuo padengti - ar čia irgi amarų darbas?
Beje, įdomu, ar amarai vienos rūšies, ar kelių? Vieni žali, kiti juodi - ar čia tie patys žalieji pajuoduoja?
Dažnai pabraidžioju po mūsų pievą skindama žydinčius augalus (sėtam gėlyne nieks nežydi...), tai pastebėjau, kad šiemet kaip niekad gausu amarų ant daugelio augalų kotelių. Gal įtakos turėjo ir tai, kad žiema tokia trumpa buvo? Nors turėjo ir daugiau tų amarų valgytojų likti, o boružių kaip tik beveik visai nesimato.