Pasiklausius įvairių žmonių patirties ir pridėjus savo, matyti, kad gaunami nevienodi rezultatai GŽ srityje. Vieniems puikiai, kitiems nusivilimas. Man pirmieji metai irgi davė daugiau - išvados "nepavyko", negu "pavyko". Buvo minčių, kad Laimis su Sauliumi "makaronus kabina". Bet nenuleisti rankų vertė šioks toks ekologinių dėsnių pažinimas. Racionaliai mąstant iš tikrųjų yra labai svarbu dirvos ir paklotės gyvybė ir bioįvairovė visoje daržo ir sodo aplinkoje. Skaidytojai, augalėdžiai, plėšrūnai, augalai - kaip organinės medžiagos gamintojai, skaidytojai - kaip organinės medžiagos vertėjai augalams prieinamomis medžiagomis. Kodėl mes pripažįstame kad, tai gamtos gyvavimo būtini elementai. Kodėl mes tai visiškai išbraukiame iš agrocenozių - žmogaus dirbamų plotų. O tie plotai hechtariniai.
Todėl ir svarbu suprasti gyvų organizmų ryšius, dirvodaros derlumo kūrimą, dirvos struktūros gerinimo procesus. O kiekvieno situacija yra unikali. Pralaidi dirva, suplukta dirva, sunki dirva, šlaitai ir nuokalnės, žemos vietos kur labiau kaupiasi drėgmė, vyraujantys augalai. Pagal situaciją reikia prisitaikyti. Vienur yra gerai tiesiog sukelti lysves nors 10 cm, kitur geriau auginti laukeliais, o ne lysvėmis. Pavyzdžiui, mano vieno smėlnigo ploto pietvakarinėje dalyje labai įsigalėjęs varputis. Čia aš turiu sodinti tik tai ką galiu storai mulčiuoti. Ir tada turiu puikius rezultatus be didesnio vargo. Bet čia tikra bėda užsiauginti morkų, burokėlių ar ridikėlių. O bulvės, pomidorai, porai, smidrai tiesiog klesti. Čia yra pražutinga daryti siauras lysves ir plačius nemulčiuotus tarplysvius. Bus rezultatai geresni, jei tarplysviai ir lysvės bus gausiai mulčiuojami.
Ant šlaituko, varpūčio nėra, dirva ten sunkesnė. Turiu galvoti, kas geriausiai ten augs, kaip ten susodinti, vageles daryti ar nedaryti. Vis kūrybiškai turi sukurti aplinką, kad būtų augalų, skaidytojų, turėtų kur gyventi plėšrūnai - augalėdžių (mūsų vadinamų kenkėjų) populiacijų ribojančių veiksnių.
|