Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 9:26 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 25 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Šeš Kov 02, 2013 10:48 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Tre Vas 27, 2013 11:39 am
Pranešimai: 3
Gal kas galėtų pasidalinti platesne informacija, kaip gamtinės žemdirbystės principais užauginti javus (kviečius, miežius ar rugius)?
Esu tik girdėjęs, kad sėklas reikia išvolioti molyje, kad jų, išbertų dirvoje ar pievoje, nesuvalgytų graužikai.
Ar tam kokio nors mulčio taip pat reikia? Ar galima sėti tiesiai ant pievos bei kokiu metų laiku?
Taip pat būtų labai įdomu apie linų auginimą!


Paskutinį kartą redagavo Žirgelis Šeš Kov 02, 2013 11:40 am. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Šeš Kov 02, 2013 3:34 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Pradžiai, tai jei skaitai anliškai ir rusiškai, tai čia forume yra Fukuokos darbai:
viewtopic.php?f=10&t=5

Kitas būdas būtų tiesiog sėti rankomis po vieną grūdelį ir mulčiuoti. Čia gal Kęstutis papasakos?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Sek Kov 03, 2013 11:31 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Pirmas javų sėjimo būdas būtų toks. Turite nupūdytą velėną kur praeitais metais auginote bulves ar kitą kultūrą, kuri auginama su dideliu mulčio sluoksniu. Arba turite suartą žemę. Tokiu atveju, tiesiog susėjat grūdus kaip daržoves sėdami eilutėmis į lysvę, užkapstot sėklas ir tarpueilius numulčiuojate. Trumpai tariant, viskas kaip su daržovėmis.

Kitas variantas būtų sėti ne eilutėmis, o tiesiog išmėtyti sėklą padrikai po visą plotelį ir apakėti. Tada sėkla sugula įvairiai ir mulčio į eilutes tvarkingai nesudėsi. Tokiu atveju mulčias tiesiog išbarstomas nedideliu sluoksniu irgi padrikai po visą plotelį. Nedidelis sluoksnis, kad prasikaltų pasėliai. Pirmame gi variante, kai viskas eilutėse, tai galėjome mulčio dėti daugiau, nes grūdai eilutėse, o mulčią dedam tarp eilučių, t.y. ne ant augalų, o tarp augalų. O šitame variante augalai augs visur, taigi mulčio galim tik pabarstyti.

Trečias variantas yra sėti tiesiai į velėną. Čia jau neapakėsi. Tokiu atveju reikia kažkokiu kitokiu būdu paslėpti grūdus nuo paukščių ir vabzdžių, graužikų. Tam atvejui tinka apvoliojimas moliu kaip moko Fukuoka. Ir tokius apvoliotus grūdus išmėtome pievoje.

Visi trys būdai yra šiek tiek gamtiški. Gamtiškiausias yra greičiausiai trečias variantas. Pagalvokime kurioje vietoje čia gamtiškumas. Grūdinės kultūros yra panašios į varpines žoles. Varpinė žolė matome kaip auga gamtoje. Ji nesudaro monokultūros, tarp varpinės žolės dar auga visokių kitų žolių. Ir mulčio sluoksnio tarp varpinės žolės nėra. Yra šiek tiek paklotės, tačiau labai nedaug. O visas žemės paviršius padengtas žaliais lapais ar stiebais, kurie gaudo saulės energiją ir neleidžia saulės spinduliams nukristi ant žemės ir ją įšildyti ir išdžiovinti. Štai panašaus į tokį vaizdą turėtume ir siekti augindami javus. Tada tai galėsime vadinti gamtine žemdirbyste.

Tiek pirmame, tiek antrame variante naudojama per daug mulčio. Mulčią dedame, kad lengviau kontroliuoti augimą, t.y. kad mūsų reikiama kultūra augtų, o piktžolės būtų slopinamos. Žinoma, tiek pirmu tiek antru atveju piktžolių vis vien pridigs. Jei susodinsime lysvelėmis, tai galėsime prieiti ir aprauti piktžoles. Jei sėsim grūdus padrikai, tai jau nebegalėsim jų aprauti, nes nebus kaip prieiti. Reiškia antrame variante turėsime daugiau piktžolių ir jis bus gamtiškesnis. Reikia tik žiūrėti, kad nebūtų per daug gamtiškas ir kad piktžolės visai neužgožtų javų.

Trečias variantas gamtiškiausias. Tačiau čia ir didžiausias pavojus apsileisti piktžolėmis ir nieko neužauginti. Taip pat situacija priklausys ir nuo to, kokią velėną turite ir kokią kultūrą sodinsite. Tačiau kaip bebūtų, čia nei mulčias nesilpnins piktžolių, nei arimas, jos bus labai stiprios ir pirmaisiais metais derlius bus prastas, o antrais, kai žemė jau įsidirbs, piktžolių sumažės, tada jau derlius bus didesnis.

Aš pats išbandęs pirmąjį būdą. Taip pat mačiau pas Kęstutį taip auginant. Gal jis papasakos, nes jis turi tame patirties žymiai daugiau. Kitas mano pažįstamas sėjo antruoju būdu į kažkada mulčiuotą daržą į kurį buvo pilamos sukompostuotos tualeto atliekos. Trumpai tariant ten geras juodžemis, tačiau rugiai užaugo puikiai, nors jie kaip sakoma nemėgsta derlingos žemės. Dar vienas mano pažįstamas sėjo pagal trečiąjį variantą. Sėjo rugius rugpjūčio mėnesį. Ant rudens žolė papilkavo, o jau prasikalę rugiai žaliavo. Pavasarį rugiai startuoja greičiau už žolę ir ją praauga. Kaip ir sakiau, pirmais metais sunku būna rugiams nukovoti žoles, o antrais metais į tą pačią vietą sėjant jau lengviau, nes žolių mažiau. Šiemet bandysiu trečiąjį variantą ir aš. Šiaip Lietuvoje praktikos auginant javus pagal gamtinę žemdirbystę yra labai mažai. Dar tik pirmieji žingsniai ir daug ką reikia atradinėti, pritaikyti Lietuvos sąlygoms.

Konkrečiai apie kultūras ką ir kada sėti - vėliau parašysiu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Pir Kov 04, 2013 9:20 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Ką kada sėti reikia žiūrėti pagal situaciją. Viena sklype balandžio 20 jau bus galima sėti miežius, kitame sklype gal už dvidešimt kilometrų dar nebus galima sėti. Daug yra faktorių. Tie faktoriai surašyti apačioje pateikiamame tekste ir pagal tai galima apskaičiuoti kada tiksliai geriausia sėti jūsų sklype ir einamaisiais metais (nes metai irgi skirtingi)
------------

2.1.3. Mitybinių elementų ir aplinkos veiksnių panaudojimo efektyvumas tam tikrais augimo bei vystymosi tarpsniais

Dirvožemis. Apskritai laikoma, kad javai yra palyginti nereiklūs dirvožemiui ir auga skirtingos genezės dirvose. Manoma, kad varpiniai javai filogenetiniu požiūriu yra jaunesni bei labiau prisitaikę prie nepalankių aplinkos veiksnių nei kiti kultūriniai augalai, tačiau skirtingiems miglinių šeimos javams reikia nevienodų dirvožemių optimaliems fotosintezės, augimo, raidos bei produktyvumo elementų formavimo procesams užtikrinti.

Žieminiams kviečiams reikia geresnių žemių – karbonatinių ir nusausintų glėjiškų priemolių. Dirvožemiai turi būti gerai sukultūrinti, drenuoti, o rūgštesni – pakalkinti.

Rugiai pakenčia lengvos mechaninės sudėties, rūgščios reakcijos, nelabai derlingas žemes. Rugius bei kvietrugius galima auginti ir geresnėse priesmėlio dirvose, ypač jeigu dirvožemiai menkai tręšiami organinėmis trąšomis. Rugiai produktyvesni už kviečius ir rūgštokuose priemoliuose, jeigu dirvos neužmirksta. Sukultūrintuose priemolio dirvožemiuose kviečiai ir miežiai yra produktyvesni už rugius.

Vasariniai javai labai jautrūs auginimo sąlygoms, turi būti gerai paruošta dirva, pakankamai drėgmės ir šilumos. Miežiams tinkamiausios sukultūrintos priemolio ir gerai tręšiamos priesmėlio žemės.

Lengvuose, menkai tręšiamuose organinėmis trąšomis, užmirkstančiuose bei rūgštesniuose dirvožemiuose gerai auga avižos. Jų šaknų sistema iš visų javų geriausiai išsivysčiusi.

Iš visų vasarinių javų geriausių dirvų reikia vasariniams kviečiams, nes jų šaknų sistema silpna. Ypač svarbu dirvą gerai išpurenti, taip užtikrinant gerą silpnos šaknų sistemos aeraciją.

Priešsėliai. Kviečiai yra jautriausi priešsėliams. Jų negalima auginti po javų, nes labai išplinta pašaknio ligos ir mažėja produktyvumas. Žieminiams kviečiams geriausi priešsėliai yra daugiametės ankštinės žolės bei jų mišiniai su varpinėmis žolėmis, juodasis pūdymas, žirniai.

Žieminiai rugiai mažiau jautrūs priešsėliams. Jie gerai dera po visų augalų, taip pat ir atsėliuojami. Iš visų šalyje auginamų javų rūšių jie geriausiai pakenčia atsėliavimą. Geri priešsėliai rugiams: vienamečių žolių mišiniai, daugiametės žolės, ankstyvosios bulvės.

Miežiai bei vasariniai kviečiai jautrūs priešsėliams. Geriausi priešsėliai – organinėmis trąšomis tręšti kaupiamieji (šakniavaisiai, bulvės ar kukurūzai). Neblogi priešsėliai miežiams ir vasariniams javams yra dobilai, daugiametės žolės arba pupiniai javai. Galima miežius auginti po žiemkenčių, kurių priešsėlis buvo daugiametės žolės, arba užimtasis pūdymas, tręštas mėšlu. Geroje dirvoje miežiai gali būti atsėliuojami. Kaip ir žieminių, vasarinių kviečių negalima auginti po kitų miglinių javų.

Salykliniai miežiai augintini po organinėmis trąšomis tręštų kaupiamųjų. Prastai auga po daugiamečių žolių ir miglinių javų. Visai negalima salyklinių miežių atsėliuoti.

Avižos nelabai reiklios priešsėliams. Geriausias priešsėlis – kaupiamieji, tačiau dažniausiai avižos sėjamos po žiemkenčių. Geras priešsėlis – sėkliniai lubinai. Atsėliavimo nemėgsta.

Mineralinės mitybos elementai. Miglinių šeimos javai yra reiklūs tręšimui, nes jų šaknų sistema daugiausia išsidėsčiusi armens sluoksnyje. Mineralinių elementų derinys javams yra klasikinis – NPK – daugiausia reikia azoto, mažiau fosforo ir mažiausiai kalio. Be šių elementų, javai turi gauti Ca, Mg, S, B, Mn, Zn, J, Mo, Cu, Co junginių.

Šviesos, taip pat ir mineralinių medžiagų panaudojimo efektyvumo pagrindas sudaromas formuojant pasėlio tankį sėjos metu. Tolygus pasėlis, optimalus augalų skaičius ploto vienete leidžia augalams racionaliai panaudoti mineralinės mitybos elementus, esančius dirvoje.

Nustatyta, kad 1 kg azoto žiemkenčių derlių didina 11–17 kg·ha-1, vasarinių javų – 10-12,5 kg·ha-1. 1 kg fosforo efektyvumas buvo 6–7,7 kg·ha-1, o 1 kg kalio 2,8–6 kg·ha-1. Skirtingais augimo ir vystymosi tarpsniais augalai tas medžiagas pasisavina nevienodai. Rudenį, dygimo ir krūmijimosi metu, žeminiai kviečiai panaudoja 30–40% viso jiems reikalingo fosforo ir kalio. Didžiąją dalį maisto elementų kviečiai ir rugiai paima iki plaukėjimo.

Azotas žiemkenčiams reikalingas per visą vegetaciją, tačiau daugiausia jo reikia V–VII organogenezės etapuose (bamblėjimo – plaukėjimo) (2.3 pav.). Tuo metu vyksta labai intensyvus ląstelių dalijimasis, baltymų ir biologiškai aktyvių medžiagų apykaita.

I–II organogenezės etapuose (2.3 pav.) rudenį žiemkenčiams azoto reikia nedaug. Gausiau patręšus augalai per daug suželia, blogai žiemoja. Geriausia javus tręšti azoto trąšomis per 2–3 kartus: anksti pavasarį, krūmijimosi metu, netrukus po to, kai atsinaujina vegetacija, vėliau bamblėjimo bei plaukėjimo tarpsniuose (V–VII organogenezės etapai). Vėlyvas tręšimas azoto trąšomis per lapus gali padidinti kviečių baltymingumą.

Vasariniai javai azotu tręšiami prieš sėją arba po sėjos iki augalų krūmijimosi. Papildomai tręšiama bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsnyje (VI–VII organogenezės etapai). Salykliniai miežiai šiame tarpsnyje papildomai azoto trąšomis netręšiami.

Migliniai javai per metus sunaudoja apie 10% dirvoje esančio judriojo fosforo ir apie 14% judriojo kalio. Fosforo ir kalio trąšos išberiamos priešsėjinio žemės dirbimo metu.

Apskritai javai labai jautrūs fosforo trūkumui pirmais augimo ir vystymosi tarpsniais. Todėl sėjant kartu dera berti į eilutes fosforo trąšas. Fosforas dalyvauja energinių medžiagų apykaitoje bei grūdinimosi ir adaptacijos prie žemomų temperatūrų procesuose.

Visi mineralinės mitybos elementai yra organinėse trąšose, kurias žiemkenčiams rekomenduojama berti tiesiai arba jų priešsėliui. Palaipsniui mineralizuojantis organinėms trąšoms, mitybos elementai racionaliai paimami augalų.

Javų tręšimo sistema susideda iš priešsėjinio tręšimo, trąšų įterpimo sėjos metu, papildomo pavasarinio ir tręšimo azoto trąšomis vegetacijos metu. Optimalios trąšų normos nustatomos pagal maisto elementų kiekį dirvožemyje, mokslinių tyrimų rezultatus, augalo vietą sėjomainoje, dirvožemio sukultūrinimo laipsnį, klimato ir aplinkos veiksnių dinamiką vegetacijos metu, veislių savybes, pasėlių būklę ir kt. veiksnius.

Šviesa yra vienas iš produktyvumą ir kokybę lemiančių veiksnių. Fotonų energija jungiama fotosintezės reakcijose. Šviesos signalai, dalyvaujant fotomorfogenetinei pigmentų sistemai, valdo augalų morfogenezę.

Pagrindas efektyviai panaudoti šviesą sudaromas formuojant pasėlio tankumą sėjos metu. Esant tankiam miglinių javų pasėliui, augalai, konkuruodami dėl šviesos, tįsta, ypač jų stiebo apatinių fitomerų tarpubambliai, o brendimo metu išgula. Be to, neefektyviai panaudojamas asimiliacinis plotas. Esant prastam apatinių lapų apšvietimui, augalas per fitohormonų sistemą gauna signalą apie šių lapų redukciją.

Didesnis fotonų srauto tankis lemia grūdų baltymingumą: kuo didesnis srautas, tuo daugiau kaupiasi baltymų, žemesnio apšvietimo lygio javų grūduose daugiau sintetinama kito maistinio polimero – krakmolo. Lietuvoje miglinių šeimos javams dideliam baltymingumui formuotis trūksta šviesos. Todėl šalyje auginami tik minkštieji kviečiai.

Temperatūra. Oro ir substrato temperatūra kartu su drėgnio sąlygomis yra veiksniai, kuriems esant minimaliems gali būti ribojamas fotosintezės produktyvumas, augimo ir raidos procesai.

Pagal augimo ir raidos temperatūros poreikį javų rūšys skiriasi tarpusavyje. Žieminiams kviečiams reikia didesnės aktyvių ir efektyvių temperatūrų sumos per vegetaciją nei kitiems javams. Geriausiai dygsta, kai temperatūra 10–12oC. Žieminiai rugiai yra palyginti nereiklūs šilumai. Rudenį normaliam išsikrūmijimui (3–4 ūgliai) kviečiai turi gauti 300–350oC efektyvių temperatūrų sumą. Rudenį žieminiai kviečiai geriausiai užsigrūdina, kai naktimis oro temperatūra nukrenta iki 0oC, o dieną vėl pakyla iki 10–12oC. Grūdinimo laikotarpyje vyksta sudėtingesnių cukrų hidrolizė iki monocukrų, o baltymų – iki aminorūgščių, kurie sujungia didelį kiekį vandens molekulių, ir krioskopinis koeficientas didėja. Neužsigrūdinę žieminių kviečių krūmijimosi mazgai pakelia šalčius iki 12oC, o užsigrūdinę – iki 18oC.

Pavasarį kviečių vegetacija atsinaujina, kai temperatūra pakyla iki 3–5oC, rugių vegetacija atsinaujina esant žemesnėms temperatūroms. Vėlesniuose vystymosi tarpsniuose rugiams tinkama temperatūra yra žemesnė. Pvz., optimali temperatūra žiedų formavimosi tarpsnyje (bamblėjimas) yra 12–14oC.

Miežių ir vasarinių kviečių sėkla pradeda dygti, kai dirvos temperatūra pasiekia 3–4oC, avižų – 2–3oC. Miežiai dygimo ir krūmijimosi metu pakenčia šalnas iki –5oC, vasariniai kviečiai – trumpalaikes šalnas iki -4oC, avižos iki -4 – -5oC. Tačiau žydėjimo ir vėlesniais tarpsniais kenkia jau -1,5 – -3oC šalnos. VII–XI etapuose geriausia, kai oro temperatūra svyruoja 16–23oC intervale.

Sudygusioms avižoms gerai, kai yra santykinai žemesnių temperatūrų laikotarpis, panašus į termoindukcijos sąlygas. Krūmijimosi tarpsnyje tinkama temperatūra – 15–18oC.

Drėgmei javai taip pat nevienodai reiklūs. Žieminiai kviečiai mėgsta drėgną ir šiltą klimatą, tačiau blogai pasiruošia žiemoti esant dideliam dirvožemio drėgniui. Vegetacijos metu optimalus drėgnis – 70% lauko drėgmės imlumo. Kviečių transpiracijos koeficientas – 450.

Rugiai už kviečius jautresni drėgmės pertekliui rudenį, per žiemos atodrėkius ir pavasarį. Tai sąlygoja šaknų sistemos pablogėjusi aeracija. Drėgmės trūkumui rugiai mažiau jautrūs už kviečius. Rugiams kritinis periodas – II–III organogenezės etapas rudenį (krūmijimasis) ir, kaip ir kitiems augalams, VI–VII organogenezės etapai (bamblėjimas – plaukėjimas). Drėgmės nepakankamumas labai didina produktyvumo elementų redukciją.

Miežiams taip pat reikia daug drėgmės, ypač dygimo metu (48% grūdo masės), krūmijimosi (III–IV organogenezės etapai) bei, kaip ir kitiems augalams, gametogenezės metu (VI–VII etapai). Jų transpiracijos koeficientas – 350–450. Sausros, dėl kurių nevyksta fotosintezės procesai bei sutrikdoma termoreguliacija, arba drėgmės perteklius (sumažėja šaknų sistemos aeracija) prisideda prie produktyvumo elementų redukcijos.

Vasariniams kviečiams ir avižoms drėgmės reikia dar daugiau negu miežiams. Vasarinių kviečių sėkloms sudygti reikia 45% jų masės vandens. Transpiracijos koeficientas – 415. Daugiausia drėgmės vasariniams kviečiams reikia krūmijimosi, bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniais (III–VII organogenezės etapais). IX ir X etapo pradžioje reikia nedidelio oro santykinio drėgnio. Drėgmės perteklius X–XII etapuose uždelsia vasarinių kviečių brendimą, blogina kokybę ir derliaus ėmimo sąlygas.

Avižoms drėgmės reikia daug ir per visą vegetaciją. Sėklos dygimo metu sugeria 60–100%. Sudygusios, avižos gerai vystosi padidėjus drėgmei aplinkoje. Daugiausiai drėgmės avižoms reikia VI–VII organogenezės etapuose. Vėlesniais etapais, kaip ir kitiems vasariniams javams, drėgmės perteklius užtęsia brendimą.

Paprastai drėgnio poveikis augalams siejamas su temperatūros poveikiu. Bendras šių dviejų veiksnių rodiklis yra hidroterminis koeficientas (HTK), pagal G. Selianinovą, apskaičiuojamas pagal formulę:

, (1)

čia Σp– kritulių suma analizuojamu laikotarpiu mm;

ΣΤ – paros vidutinės oro temperatūros, didesnės už 10ºC, suma tuo pačiu laikotarpiu, sumažinta 10 kartų (prilyginama garingumui – apibūdina garavimo sąlygas).

Jeigu HTK > 2,0 – drėgmės perteklius, HTK = 1,6…1,9 – laikotarpis drėgnas, HTK = 1,0…1,5 – optimalus, HTK = 0,6…1,0 – vidutinė sausra (derlius gali sumažėti iki 25%), HTK = 0,4…0,5 – stipri sausra (derlius gali sumažėti iki 50%), HTK < 0,4 – labai stipri sausra (derlius gali sumažėti daugiau kaip 50%).

Šaltinis:
http://www.asu.lt/nm/l-projektas/produktyvumas/41.html


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Ant Kov 05, 2013 5:31 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Ar kas norėtų gauti grikių, sojų, kmynų, garstyčių, kviečių sėklos?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Ant Kov 05, 2013 1:45 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 5:29 pm
Pranešimai: 19
Norėčiau garstyčių, kviečių sėklos. Pernai iš rudens suariau 20a sklypą pievoje daržui, bet per žiemą sugalvojau auginti GŽ principais. Dabar reikia eiti kažkaip iš padėties, tai galvoju, javų užsodinimas bus geriausiai. Ar patarsite ką nors kita?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Ant Kov 05, 2013 2:02 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 5:29 pm
Pranešimai: 19
Dar ne visai aišku: aukščiau cituojamame straipsnyje minima, kad javus reikia tręšti (fosforu ir kt) Ar tai skirta GŽ?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Ant Kov 05, 2013 4:20 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Dar ne visai aišku: aukščiau cituojamame straipsnyje minima, kad javus reikia tręšti (fosforu ir kt) Ar tai skirta GŽ?


Ne, iš to straipsnio reikia pasiimti tik sėjimo laikus. Trąšų neimkit. :)

O tuose dvidešimtyje arų sodinsit tik javus? O kur daržą darysite? Kitoje vietoje?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Tre Kov 06, 2013 11:01 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 5:29 pm
Pranešimai: 19
Dėl daržo- javų ploto dar nežinau. Poreikį turiu užsiauginti daržovių šeimai. Dar noriu iš javų turėti šiaudų, kurie nebūtų tręšti. Bet kaip dabar iš suarto ploto padaryti GŽ daržą? Ar gal visą plotą skirti javams, o pradėti mulčiuoti pievą? O ir sodinant javus eilėmis, nedaug bus


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Ket Kov 07, 2013 3:19 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Dėl daržo- javų ploto dar nežinau. Poreikį turiu užsiauginti daržovių šeimai. Dar noriu iš javų turėti šiaudų, kurie nebūtų tręšti. Bet kaip dabar iš suarto ploto padaryti GŽ daržą? Ar gal visą plotą skirti javams, o pradėti mulčiuoti pievą? O ir sodinant javus eilėmis, nedaug bus


Dvidešimt arų palikti javams, tai gausit kokia pusę tonos grūdų arba daugiau. Suvalysit per metus dešimt kilogramų, tai dar pusė tonos vis tiek liks. Ir kur juos dėti paskui? Suartoje žemėje irgi galit daryti gamtinės žemdirbystės daržus, žr. čia:
viewtopic.php?f=12&t=49

Žinoma jie nebus tokie geri, kaip neartoje žemėje, bet dvidešimt arų yra didelis plotas ir nepatarčiau imti dar, neapsidirbsit. Geriau darykit ten, kur jau įdirbot žemę.

Žiūrint kiek šeima valgo daržovių ir kiek mėsos, pieno produktų ir kitų ne daržo gėrybių - uogų, vaisių, riešutų, grybų... Paprastai šeimai gali užtekti dviejų arų. Kadangi kaip suprantu patirties daug neturite, tai imkite dvigubai daugiau - keturis arus. Jei norit, kad būtų gamtiška, tai tarp lysvių įterpkite tarpulysvius irgi tokio pat pločio kaip ir lysvės ar didesnius. Jau gausite tada aštuonis arus daržo. O likusius dvylika galit užsėti javais. Arba kitaip pasiskirstykit. Aš nežinau kiek jūs valgot daržovių ir kokių. Jūs patys turit pasiskaičiuoti.

Kam jums šiaudai? Jeigu jums reikia daržo mulčiavimui kitiems metams, tai įspėju, kad ir patys geriausi nepurkšti šiaudai nėra geriausia medžiaga daržui, nes jie sunkiai skaidomi ir juose mažiau mikroelementų. Šiaudai tiks tik kai kurioms kultūroms - braškėms, bulvėms, medeliams, krūmeliams, o daugumai daržovių geriau naudoti šieną. Šiaudų gi mikroorganizmai dar nepradės skaidyti, o jūsų daržovės jau bus užaugę. Iš kur tada maistas augalui? Ne iš mulčio. O reikia padaryt, kad mulčią suspėtų suskaidyti mikroorganizmai ir paduotų skaidymo produktus augalui. Taip įmanoma, jei mulčiuojate lengva žolele, o ne šiaudais. Kviečių šaknys silpniausios, negiliausios, todėl mikroelementų jie paims tik iš dirvos paviršiaus. Kiti javai ims ir iš gilesnių sluoksnių. Todėl kviečių šiaudas mikroelementų turės mažiausiai. Daugiau apie mulčią ir jo sudėtį čia:
viewtopic.php?f=11&t=30


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Ket Kov 07, 2013 7:23 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 5:29 pm
Pranešimai: 19
Ačiū, dėl daržo planavimo aiškiau jau. Sakysim, 8 a.Turiu vienerių metų šienu mulčiuoto daržo patirtį. Javų auginime neturiu patirties. Juos nutariau auginti, laikantis principo, kad viskas būtų iš savo ūkio ir nereiktų pirkti iš žmonių. Šiaudai bus reikalingi kaupų darymui rudenį, taip pat braškių, bulvių auginimui kitais metais. Kiekiuose ir arų plotuose tikrai nenusimanau. Tai kyla klausimai:
1.Patiko javų sėjimo eilėmis ir tarpuose mulčiavimo idėja. Man atrodo, kad tokiu būdu per daug iš 12 a nebus. Kokio ilgio tarpai?
2. Kokiu būdu GŽ nuimamas javų derlius? Jeigu galima, išsamiau.
3. Ar galima ir ar tikslinga sėti, pvz eilę kviečių, eilę garstyčių ir t.t.?
4. Kokie iš jūsų pasiūlytų javų(sėklos)geriausiai tiktų sunkiai dirvai?
5.Ar svarbu, kokios rūšies šiaudus naudoti kaupų įrengimui?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Pen Kov 08, 2013 12:30 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Juos nutariau auginti, laikantis principo, kad viskas būtų iš savo ūkio ir nereiktų pirkti iš žmonių. Šiaudai bus reikalingi kaupų darymui rudenį, taip pat braškių, bulvių auginimui kitais metais.


Labai pagirtinas sprendimas.

Cituoti:
1.Patiko javų sėjimo eilėmis ir tarpuose mulčiavimo idėja. Man atrodo, kad tokiu būdu per daug iš 12 a nebus. Kokio ilgio tarpai?


Jeigu nueisite į javų lauką, tai pamatysite, kad javai ten susėti eilutėmis. Tarp eilučių penkiolikos centimetrų tarpai. Taip sėjama su traktoriais, sėjamosiomis. Tai lysvėje darome lygiai taip pat, tik į tą tarpą pridedame mulčio. Tačiau šį variantą galime daryti ne lauke, o metro pločio lysvėse. Padarai metro ilgio griovelį, susėji grūdus, užkasi, o šalia dedi mulčio, tada vėl eilutė grūdų, tada vėl šalia mulčio, ir vėl... Mulčius dedamas ne ten kur pasėta, o šalia. Kaip zebras gaunasi. Ir išeina lysvė pasėta ir numulčiuota. O tarplysvis skirtas vaikščiojimui. Nes reikia kažkur vaikščioti, reikia atsinešti mulčio, jo uždėti...

Dvylikoje arų jūs to nepadarysit. Jums geriau tiks antras variantas. Tiesiog einat per tą laukelį, barstot grūdus, kad sugultų panašiais atstumais kaip laukuose pasėta, tada apakėjat ar grėbliu užstumdot pasėtus grūdus, kad paukščiai, vabzdžiai, nesulestų ir ant viršaus užbarstote ploną sluoksnį mulčio. Ploną, nes pro jį turi prasikalti daigeliai.

O grūdų kiekis ar normaliam lauke, ar eilutėmis pas jus susėto ar padrikai išbarstytų bus panašus. Maždaug tokiais pat atstumais susėjama, tai maždaug tiek pat gaunama ir grūdų.

Cituoti:
2. Kokiu būdu GŽ nuimamas javų derlius? Jeigu galima, išsamiau.


Nežinau. :) Reikia pasigilinti kaip senovėje juos nuiminėjo. Varpoje ne visi vienu kartu prinoksta grūdai, todėl rugius pjaudavo dalgiais, o paskui rišdavo į pėdus ir sustatydavo į gubas, kad padžiūtų ir subręstų. O paskui nešdavo kulti. Jei mažas kiekis, tai nusikulti galima rankomis tarp delnų varpas trinant, o jei 12 arų, tai reikės spragilų. Sudedami rugiai ant paklodžių ar tiesiai ant ąslos ir daužoma spragilais. Šiaudus išneši, o ant paklodės lieka grūdai.

Cituoti:
3. Ar galima ir ar tikslinga sėti, pvz eilę kviečių, eilę garstyčių ir t.t.?


Ne. Eilės daromos kas 15-20 centimetrų, o garstyčios išsišakoja plačiau. Garstyčios užaugs anksčiau, sukris ant javų, juos prispaus. Derliaus nenuimsi tokių maišytų kultūrų. Nebent atrasti kultūras, kurios labai gerai dera. Girdėjau, kad, pavyzdžiui, galima auginti lęšius tarp avižų. Neva, lęšiai išdrimba pavieniai, o jei sėji lęšių eilutę ir avižų eilutę, tai avižos prilaiko lęšius. Bet tada ir derliaus nuėmimas turi būti tuo pačiu laiku.

Patogiausia ūkininkui kai lysvėje ar lauke auga viena kultūra. Jei norima maišyti, tai tada galima maišyti lysvėje kas metrą - metras pupelių, metras morkų, metras vėl ko nors. Kuo daugiau maišai, tuo sunkiau prižiūrėti, nes skirtingoms kultūroms prižiūrėti reikia skirtingo metų laiko. Jei rūpi įvairovė, tai ją galima auginti tarpulysviuose, o lysves daryti siauras. Tada kiekvienas augalas, nors ir monokultūriškai susodintas lysvėje, bet aplink save kvadratiniame metre gali turėti apie 10-20 rūšių laukinių žolių.

Cituoti:
4. Kokie iš jūsų pasiūlytų javų(sėklos)geriausiai tiktų sunkiai dirvai?


Sunki, tai turima omenyje sunkaus priemolio? Tada kviečiai. O jei jums reikia šiaudų, tai tik kviečiai.

Cituoti:
5.Ar svarbu, kokios rūšies šiaudus naudoti kaupų įrengimui?


Rugiai yra mažiausiai purškiami arba išvis nepurškiami. Be to, sakoma, kad pelės nemėgsta ruginių šiaudų. Tai geriausia - ruginiai. Tačiau paprastai nėra skirtumo, galima dėti bet kokius.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Pen Kov 08, 2013 2:28 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 5:29 pm
Pranešimai: 19
Laimis Žmuida rašė:
Jums geriau tiks antras variantas. Tiesiog einat per tą laukelį, barstot grūdus


Taip irgi maniau, bet gali pramušti pievos žolės- jos žmogui iki pusės, plonas mulčo sluoksnis gali nepadėti.

Laimis Žmuida rašė:
rugius pjaudavo dalgiais, o paskui rišdavo į pėdus ir sustatydavo į gubas, kad padžiūtų ir subręstų. O paskui nešdavo kulti. Jei mažas kiekis, tai nusikulti galima rankomis tarp delnų varpas trinant, o jei 12 arų, tai reikės spragilų. Sudedami rugiai ant paklodžių ar tiesiai ant ąslos ir daužoma spragilais. Šiaudus išneši, o ant paklodės lieka grūdai.


O varge... GŽ jau ne tokia patraukli.. :mrgreen:

Laimis Žmuida rašė:
Tada kviečiai. O jei jums reikia šiaudų, tai tik kviečiai.


Tai va, ir sakiau, reikės kviečių, ir garstyčių( sideratiniams tikslams) :D


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Pen Kov 08, 2013 7:41 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Taip irgi maniau, bet gali pramušti pievos žolės- jos žmogui iki pusės, plonas mulčo sluoksnis gali nepadėti.


Yra dar viena įdomi išeitis. Aš jos nebadęs, bet šiais metais bandysiu. Gal ir jūs norėsite paeksperimentuoti. Pavasarį sėjami miežiai sumaišyti su rugiais. Vasaros gale miežiai nupjaunami. Kartu nupjaunami ir paūėję rugiai. Miežius surenkate ir pasiimate grūdus, ir šiaudus. O rugius paliekate žiemoti. Jie susikrūmija ir pavasarį pradeda augti labai vešlūs. Jie praaga piktžoles, nes jau turi gerą startą, geras šaknis ir, be to, yra aukštaūgiai.

Va toks variantas. Vietoje miežių galima sėti avižas. Aš bandysiu mažiukus plotelius įvairiais variantais. Žiūrėsiu kas gausis.

Cituoti:
O varge... GŽ jau ne tokia patraukli..


Na, jei labiau pasigilinsite, tai pamatysite, kad yra produktų į kurių auginimą gali įdėti nulį energijos. Reikės tik susirinkti. Gal toks variantas jums būtų patrauklus?

Cituoti:
Tai va, ir sakiau, reikės kviečių, ir garstyčių( sideratiniams tikslams)


Šiandien kaip tik gavau garstyčių, kviečių, kmynų, grikių, žirnių, pašarinių pupų... Pasidalinti galėčiau, bet problema su perdavimu. Iki pašto neisiu, nes toli, o pas mane važiuoti dėl puskilogramio vienokio ar kitokio gėrio neapsimoka. O konkrečiai jūsų norai lengvai išpildomi. Garstyčių kilogramas "Žalioje stotelėje" aštuoni litai. Kviečių grūdų (net ekologiškų) galima maksimose nusipirkti. Parduoda kilogramais. Nebrangiai irgi. Bus žymiai pigiau, nei važiuoti pas mane.

O aš pats dar ieškau rugių, miežių ir avižų su veislėmis iš ūkininkų. Jei negausiu, tai irgi pirksiu paprastus iš maksimų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Šeš Kov 09, 2013 7:46 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Tiesa, snaige, kaip atsikratyti piktžolių javų lauke. Reikėjo suarti rudenį ir įsėti dobiliukų. Dobiliukai būtų paaugę iki žiemos, pavasarį jie būtų jau stipresni ir pakovotų su piktžolėm. Ir javus sėti į dobiliukus. Dobiliukai žemi, o javai išeis aukščiau ir dobiliukai jiems nemaišys, o piktžoles prašalins. Galima dobiliukus ir pavasarį įsėti, bet jau ne toks geras efektas.

Dobiliukų galima atsėti visada, ir vasarą, ir rudenį. Jie pakovoja su piktžolėmis. O link rudens galima įsėti į javus garstyčių. Jos greitai sudygsta, pradeda augti, prašalina piktžoles užimdamos jų vietą, o užėjus šalnoms - numiršta. Ir pavasarį javai turi vietos kur augti. Dobiliukai išgyvena žiemą, o garstyčios ne. Kiekvienas turi savų privalumų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Šeš Kov 09, 2013 5:10 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 5:29 pm
Pranešimai: 19
O, ačiū, labai įdomūs būdai... Po truputį galvoje gula auginimo planai. Nors nepatyrusiam ne iki galo aišku, kaip pvz.:
Laimis Žmuida rašė:
Ir javus sėti į dobiliukus


O kokiu būdu? tiesiog išmėtant sėklas, ar grioveliais, ar kt.?

Laimis Žmuida rašė:
Dobiliukų galima atsėti visada, ir vasarą, ir rudenį. Jie pakovoja su piktžolėmis. O link rudens galima įsėti į javus garstyčių


Kaip atsėti? Čia, turbūt, nemulčiuotame lauke auginant, nes kaip atsėsi į mulčą?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Šeš Kov 09, 2013 7:10 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Kai sėjama pirmą kartą dobiliukai, tai išbarstoma ir pragrėbliuojama, kad sėklos užsikastų po žemę ir niekas jų nesuvalgytų. O kai nebeįmanoma pragrėblioti, kai jau auga javai, tada dobilų sėklas reikia apvolioti moliu ir išmėtyti į augančius javus. Žinoma, šis būdas tiks tik jei nėra didelio mulčio sluoksnio.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Sek Kov 10, 2013 10:48 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 5:29 pm
Pranešimai: 19
Labai ačiū už išsamią konsultaciją. Turėjau smulkiai įsivaizduoti, kad galėčiau atlikti praktiškai. Belieka pateisinti jūsų triūsą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Pir Kov 11, 2013 8:31 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Prašom. Klausite dar jei ko prireiks. O aš dar noriu šiek tiek patart ar paprašyt. Jums javams lieka dvylika arų tarkim. Tai labai didelis plotas, tai greičiausiai ir jums, ir visai gamtinei žemdirbystei būtų geriau, jei suskaidytumėt tą plotą į mažesnius plotelius ir padarytumėt keletą eksperimentų. Vienur pasėkit rugius, kitur avižas, trečiur miežius, pažiūrėsit kas geriau auga. Vienur pasėkit išbarstytai su mažai mulčio, kitur eilutėmis su daug mulčio. Vienur tankiomis eilutėmis, kitur retesnėmis. Iš to daug išmoksite, pamatysite kuris variantas geresnis. Gal paskui papasakosit apie savo patirtį ir čia, tai padėsit savo patirtimi ir kitiems būsimiems augintojams.

O jums kas - neturit gi ką prarasti. Vis tiek dėl šiaudų auginsite. Visais būdais šiaudų užaugs. O įvairovė ir praktika, duomenų gavimas galėtų dar priedo ir pasitarnauti tiek jums, tiek mums visiems.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Javų auginimas
StandartinėParašytas: Pir Kov 11, 2013 9:15 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 5:29 pm
Pranešimai: 19
O, ačiū už pasitikėjimą, dar nepelnytas. Panašiai ir galvojau daryti. Įdomu bus pažinti ne tik augimo būdus, bet ir save.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 25 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 15 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007