Tradicinėje ir ekologinėje žemdirbystėje, ir kai kuriose permakultūros formose mėšlą augintojai naudoja kaip trąšą. Ir ne tik mėšlą, bet ir juodžemį, durpes... Atsiveža priekabą juodžemio ir jau galvoja, kad augs tai jau augs viskas. Ir auga... metus laiko. O po to vėl neauga. Vėl reikia vežti. Ir taip alina jie mūsų planetą iš vienos vietos paimdami "geresnės" žemės ir atsiveždami pas save. O atsivežę vėl iššvaisto žemės turtus, nes nemoka saugoti derlingumo, nemoka jo kurti. Todėl pas juos žemė visada alinama, visada blogėja ir visada reikės berti trąšas, nes po kelių metų jau niekas ten neauga.
Gamtinėje žemdirbystėje augalams duodame pilnavertę, subalansuotą mitybą. Mulčiuje yra visko ko augalui reikia. Mūsų žemė nepatiria nuostolio, ji nesialina, neskursta. Nors ir išnešam dalį medžiagų su derliumi iš daržo, tačiau gražiname tiek pat ar dar daugiau su mulčiu. Todėl žemė pas mus ne blogėja, o gerėja. Ir jokių trąšų mums nereikia. Derlingumą ir žemės kokybę kuria dirvožemio "gyvūnėliai", kuriems labai malonu gyventi po mulčiu ir labai nemalonu ariamoje žemėje.
Kadangi trąšų mums nereikia, tai nevežam į savo sklypą mėšlo, juodžemio ar durpių.
Pažiūrėkime kaip mėšlas naudojamas gamtoje. Jo yra. Nes ten gyvena įvairūs gyvūnai, tiek lakstantys, tiek skraidantys. Ir kiekvienas išskiria apie 30 procentų to, ko suvalgo. Ir kirmėlės, ir vabzdžiai, ir bakterijos, ir paukščiai, ir žvėreliai, ir žmonės, ir žuvys... "Mėšlo" atsiranda kasdien. Galima sakyti kiekvieną sekundę. Bet gamtoje nesmirda. O gamtinėje žemdirbystėje dažnai tenka orientuotis pagal uoslę - jei smirda, tai jau ne GŽ. Todėl tokiais kiekiais kai užsmardinamas visas laukas ar net visa apylinkė, mes nenaudojame. Ir apskritai mėšlo tąsymas nėra žmogaus užsiėmimas. Tai žmogų žemina. Ne tam jis buvo sukurtas, kad gyvulių mėšlą tąsyti.
Kodėl gamtoje nesmirdi, nors ten kas sekundę atsiranda naujo "mėšlo". Ogi todėl, kad jo atsiranda mažomis dozėmis šen bei ten. Ir jis neužkasamas, o guli ant žemės. Ir staigiai prisistato musės ir išrenka visa tai į mažiukus gabaliukus ir išnešioja po apylinkes. Todėl kitą dieną tame pačiame are ar hektare vėl gali atsirasti toks pat kiekis "mėšlo" ir vėl nebus jokios smarvės.
Todėl taip turėtume elgtis ir mes. Apie gyvūnų skaičių ūkyje jau rašyta:
viewtopic.php?f=17&t=112Toks gyvūnų skaičius nepaliks smarvės jūsų daržuose. O jei paliks, tai neteisingai laikote ir reikia galvoti ką negerai darot, nes nuo jūsų pusės sklinda smarvė.
Tai štai, jei pas jus teisingas gyvūnų skaičius aplinkoje ir jie vaikšto laisvai, tai nereikia niekuo rūpintis. Gamta tiesiog išmėto "mėšlą" ten ir taip kaip reikia. Ir gamtinėje žemdirbystėje mėšlas panaudojamas. Ir ne tik kaip trąša. Jis panaudojamas ir kaip gerabakteriologinis užkratas.
Štai šią pastarąją savybę mes galime panaudoti savo daržuose atskirai nuo tręšimo.