Alelopatija yra mokslas apie augalų suderinamumą. Augalai per šaknis ir per lapus išskiria medžiagas, kurios gali padėti augti kitiems augalams arba juos slopinti.
Mulčiuotame darže po mulčiu vyksta stiprūs, aktyvūs procesai. Ten išsiskiria labai stiprios medžiagos. Ir jų daug. Tai štai tos medžiagos permuša vienų augalų išskirtas medžiagas, kurios slopina kitus augalus ir slopinimo efektas yra mažesnis. T.y. jei gerai mulčiuoji, tai slopinimas sumažėja. Kitaip tariant mulčiuotame darže galima žymiai mažiau bijoti, kad vienas augalas paveiks kitą per šaknis. Aišku šiek tiek veiks, priedo per orą veiks, bet tas veikimas jau toks mažas, kad darže nepastebimas. Mulčiuotame darže galima į tai dėmesio beveik nekreipti.
Tačiau gamtinė žemdirbystė nėra mulčiuoti daržai. Kaip tik pastaraisiais metais gamtinė žemdirbystė stengiasi sumažinti mulčio kiekį daržuose ir daryti, kad daržas būtų panašus į žydinčią pievą, o ne į mulčio dykumą.
Tai štai pievoje tas procesas kada vienas augalas išskiria šaknimis medžiagas slopinančias kitą augalą jausis stipriau. Kodėl? Todėl, kad kaip sakiau pomulčiu tos išskyros yra tiesiog labiau praskiedžiamos kitomis, bakterijų pagamintomis, medžiagomis. O bakterijų veiklos pievoje mažiau nei po mulčiu, tai štai ir efektas slopinančių išskyrų bus didesnis. Ir ne tik slopinančių, augalai taip pat gali ir padėti vienas kitam išskirdami skatinančias medžiagas.
O tradiciniame darže tas slopinimo efektas jaučiamas dar stipriau. Pievoje juk vėlgi yra daug visokių išskyrų ir bakterijų daug. O suartame darže net to nėra. Todėl ten visokios išskyros jaučiasi dar lengviau. Todėl ten stipriau matosi, kad vienas augalas kitam padeda ar kliudo savo išskyromis.
Gamtiniame darže aš to kol kas nepastebėjau, bet teoriškai turėtų veikti. Pieva auga ne bet kaip, neauga monokultūra, reiškia yra kažkokia tvarka, reikalingas maišymas. Bet čia reikia stebėti ir atrasti kas su kuo dera. Galbūt kažkas veiks ir iš tradicinės daržo praktikos, o galbūt dėl to, kad pievoje daug visokių išskyrų maišosi, tai gal čia kiek kitaip veiks tie patys procesai ir turėsime visai kitokią augalų draugystės lentelę sudaryti. Galbūt vieno augalo išskyros, susimašę su piktžolės išskyromis kaip tik ne slopins mūsų auginamą augalą, o kaip tik padės. Dirvoje vyksta stipri chemija ir labai įvairi. O mums reikia stebėti ir pastebėti kas su kuo auga. Mokslininkai tyrinėjo suartą dirvą ir pastebėjo šį bei tą. Mes ūkininkausim nesuartoje, tai pastebėsim ir tokų pat dalykų ir, turbūt, kitokių.
Dar akmenėlį reikia vieną numesti į mulčiuotą daržą, nes iš to kas aukščiau pasakyta gali susidaryti vaizdas, kad geriausia yra daryti mulčiuotą daržą, o ne gamtinį ar, juo labiau, tradicinį. Nes vieno augalo įtaka kitam mulčiuotame darže yra mažiausia ir sodinant galima nekreipti dėmesio į jokį augalų derinimą.
Tačiau yra dar vienas dalykas. Augalų įtaka vieni kitiems mulčiuotame darže mažiausia, taip, tačiau yra ne tik augalų įtaka. Mulčiuotame darže dar dedamas ir mulčias. O jame taip pat yra tam tikrų medžiagų, kurios gali padėti arba slopinti. Štai pavyzdžiui, jei daržą numulčiuosime alyvų, graikinio riešutmedžio lapais, tai pamatysime kokių stiprių ir žudančių medžiagų yra šiuose lapuose. Jie žudo viską, todėl po šiais medžiais niekas neauga. Agresyvūs yra ir ąžuolo lapai ar beržo. Taip pat ir žolynai turi sloinančių ar skatinančių medžiagų. Todėl vienas mulčias labiau skatins augti augalus, o kitas - slopins. Taigi mulčiuotame darže dar reikėtų atsižvelgti ir į šitą atvejį. Nors jis, jei gerai mulčiuojama dėl stiprios bakterijų veiklos gali ir nesijausti. Bet bent jau agresyviausius žolynus reikėtų vartoti atsargiau, t.y. nemulčiuoti beržo lapais ar graikinio riešutmedžio.
|