Truputį pacituosiu, nors užknisa... M. Navasaitis ik kompanija "Lietuvos dendroflora" 11 psl. "augalijos raidos bruožai" :
"...Dabartinė Lietuvos augalija, kaip ir Europos, pradėjo formuotis kainozojaus eros terciaro periodo ankstyvoje eoceno epochoje (vid. temperatūra 23 С)(Gudelis, 1973; Kabailienė, 1979). Tada visame šiaurės pusrutulyje vyravo miškai. Ankstyvajame terciare vyravo šilumamėgė flora: Vidurio Europoje - tropinė (megaterminė), Šiaurės Europoje - šilto vidutinio klimato (mezoterminė). Centrinėje Europoje augo tropinių šeimų augalai (palmės, fikusai ir kt.), bet kartu ir šilto vidutinio klimato medžiai (kaštainis, bukas, riešutmedis ir kt.). Eocene ir oligocene dabartinės Baltijos vietoje subtropinio klimato sąlygomis augo daug spygliuočių (net 22 rūšių pušys, tujos ir kt.). To meto pušų sakai virto gintaru. Apie subtropinį klimatą liudija gintare išlikusios kai kurių augalų, pavyzdžiui, lauro liekanos. Špicbergene augo taksodis, sekvoja, magnolija, riešutmedis, klevas, Grenlandijoje - ginkmedis, kaštainis, platanas, vynmedis ir kt. Ši arktoterciarine A. Englerio pavadinta Šiaurės pusrutulio flora atitiko to meto dabartinių poliarinių sričių šiltą klimatą (Ozenda, 1994; Gudelis, 1973). Paleobotaniniai tyrimai Lietuvoje rodo, kad mioceno epochoje Šventosios upės baseine augo subtropinių miškų flora. Sprendžiant pagal Šventosios intakų smėlių žiedadulkių ir sporų spektrus, vyravo miškų augalai - sekvoja (Sequoia), taksodis (Taxodium), cūga (Tsuga), nisa (Nyssa), žagrenis (Rhus) bei šiuolaikinių plačialapių miškų genčių rūšys - guoba (Ulmus), liepa (Tilia), ąžuolas (Quercus). Mioceno epochoje klimatas kiek atvėso (vid. temperatūra 15 - 18 C). Toliau į šiaurę (nuo pietinės Lenkijos) subtropikų florą keitė šilumamėgė vidutinio klimato flora. Kai kurie jos augalai (taksodis, kaštainis, riešutmedis, bukas, bugienis) tuo metu augo ir dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Terciaro pabaigoje (pliocene) klimato salygos Vidurio Europoje buvo panašios į dabartines (vid. temperatūra 10 - 15 C). Tačiau flora buvo daug įvairesnė, panaši į dabartinę rytų Azijos ir atlantinės Šiaurės Amerikos šilto vidutinio klimato florą. Augo kai kurie dabar savaime Europoje neaugantys spygliuočiai (podokarpas, tuja ir kt.). Plioceno epochos Daumantų ir Vetygalos atodangų molingo smėlio ir molio tapsluoksnių žiedadulkėse vyrauja (40 - 60%) pušinių (Pinaceae) šeimos medžių žiedadulkės. Padaugėja ir nemoralinės svitos atstovų - beržo (Betula), lazdyno (Corylus), alksnio (Alnus), sklroblo (Carpinus) žiedadulkių. Pušies, alksnio, beržo žiedadulkių kiekio kaita rodo, kad pliocene būta sausų ir drėgnų periodų. Kvarteras (antropogenas). Periodas apima du sluoksnius: pleistoceną (ledynmečius) ir holoceną (poledynmetį). Pleistocene apledėjimus keitė šiltesni periodai; prasidėjo rūšių migracija. Šilumamėgė flora migravo į šiltesnes, beledes priebėgas (refugiumus), o ledynų pakraščiuose įsikūrė arktines sąlygas pakelenčios rūšys (formavosi tundros, miškatundrės, taigos flora). Seniausiuose pleistoceno sluoksniuose, susiformavusiuose pirmoje ledyno įšliaužimo į Lietuvos teritoriją išvakarėse, Vilniaus apylinkėse rasta beržo keružio (Betula nana) žiedadulkių. Tuo metu Lietuvoje galėjo būti tundros kraštovaizdis. Merkinės apylinkių dendroflora tarpledynmečiu keitėsi. Iš pradžių vyravo pušų ir eglių miškai su beržų priemaiša. Juos palaipsniui pakeitė smulkieji lapuočiai ir plačialapiai. Tarpledynmečio pabaigoje šie savo vietą vėl užleido spygliuočiams. Merkinės apylinkių tarpledynmečio florai būdingas didelis šilumamėgių rūšių skaičius. Spygliuočiams Merkinės floroje atstovauja kelios rūšys: paprastoji pušis (Pinus sylvestris), sibirinė eglė (Picea obovata, Picea sp.), kadagys (Juniperus communis). Iš lapuočių, plačialapių medžių ir krūmų Merkinės tarpledynmečio floroje rastos šios rūšys: beržai (Betula nana), juodalksnis (Alnus glutinosa), skroblas (Carpinus betulus), lazdynas (Corylus avellana), ąžuolas (Quercus sp.), klevai (Acer campestre, A. platanoides), liepos (Tilia tomentosa, T. platyphyllos), sedula (Cornus sanguinea), uosis (Fraxinus sp.), juodaguogis šeivamedis (Sambucus nigra). Merkinės apylinkių tarpledynmečio dendrofloroje išskirtinos šios augalų rūšys, kurių nerandame dabartinėje Merkinės floroje: Tilia tomentosa, T. platyphyllos, dabartiniu metu reta ir saugotina Lietuvos mastu Betula nana; dabartiniu metu Lietuvoje plačiai paplitusios Pynus sylvestris, Alnus glutinosa. Mardasavo (Merkio upės dešinysis krantas) tarpledynmečio sluoksnių sporų ir žiedadulkių diagrama rodo, kad floroje vyravo spygliuočiai (Pinus, mažiau Picea), daug mažiau smulkialapių (Betula, Alnus) ir plačialapių (Quercus, Tilia, Ulmus, Carpinus) lapuočių. Pagal Merkinės apylinkių tarpledynmečio darinių žiedadulkių diagramą paskutinio tarpledynmečio laikotarpiu skiriamos trys miško kaitos fazės: spygliuočių (vyrauja Pinus); spygliuočių ir plačialapių (vyrauja Quercus, Tilia, Carpinus); spygliuočių ir smulkiųjų lapuočių (vyrauja Pinus, Picea, Alnus). Antrojo tarpledynmečio floroje rasta apie 160 induočių augalų rūšių (iš jų 40 samanų). Nerasta šiuo metu neaugančių ar į pietus nuo Lietuvos teritorijos savo arealo ribą siekiančių rūšių. Tai rodo, kad antrojo (paskutiniojo) tarpledynmečio laikotarpiu pradėjo formuotis dabartinė Lietuvos augalija (Kabalienė 1959). ..."
Tai va tiek, toliau jau rašiau
|