Cituoti:
Taip pat kaip ir dabar, yra minimum 2 individai, vienas turi tam tikras sėklas, kitas nori tu sėklų, esant šiom sąlygom įvyksta mainai įvairiais būdais ir sąlygom. Nelabai supratau klausimo esmės, prašyčiau konkrečiau.
Galvojau gal žinai konkrečius atvejus kada viena bobulytė eidavo pas kitą ir išmainydavo savo moliūgų veislę į kitos bobulytės moliūgų veislę. Nes matai, kalbame apie mainus. Mano žiniomis mainų nelabai būdavo. Bobulytės dovanodavo sėklas. Imk ir viskas. Ir tai įvykdavo tik tada, jei kuri gaudavo iš kažkur kokią gerą veislę, arba kas nors prarasdavo savo kokią veislę, tai ją atnaujindavo. Na, gerai, už tą įsigytą veislę kita bobulytė duodavo lašinių ar kiaušinių, ar savo gėlių sėklų, tai sąlyginai tą galima pavadinti mainais, tačiau nebuvo tokio dalyko kaip zootas siūlo - susitinka septynios bobulytės ir susitaria, kad viena vieną veislę moliūgo saugos, kita kitą, trečia trečią, ketvirta ketvirtą ir t.t. Tokių mainų, aš galvoju, nebūdavo, nes praktikoje jie nereikalingi ir neefektyvūs.
Cituoti:
Gamtoje egzituoja izoliacija ir kryžminimasis, esmė tame, kad dėl tam tikru sąlygų viso to intensyvumas skiriasi, tai ir sudaro galimybes atsirasti skirtingom veislėm gamtoje. Tad nors nėra dirbtinės izoliacijos , yra gausybė naturalios.
Kalbant apie mus, mes paprastai nepasiekiame absoliučios izoliacijos, norim ar nenorim, bet mūsų sėklos skiriasi nuo pradinio šaltinio.Kadangi gamtoj egzistuoja skirtingi intensyvumo greičiai, kyla klausima, kodėl turėtume siekti kieno nors nurodyto optimalaus tam tikro kitimo greičio, jei gamtoj jis yra skirtingas priklausant nuo aplinkos ir tt. Tad nematau didelio svarbumo tame, kad stengiamiames sulėtinti ar pagreitinti veislės kitimą.
Nelabai suprantu ką čia nori pasakyti. Gal gali kitais žodžiais? Ir kas tas intensyvumas? Aš irgi pabandysiu kitais žodžiais... Gamtoje izoliacija atsiranda teritoriją atskyrus kalnams, pelkėms ar kam kitam, kuris trukdo žiedadulkėms nulėkti reikiamą atstumą. Todėl skirtingose teritorijose yra skirtingos "veislės" ar formos. Tačiau viename lauke, t.y. neperskirtame kalnų ar kitos izoliacijos gamta augina visus vienoje vietoje, viename mišinyje, neizoliuotus. Ir jeigu, mes augalus auginame viename lauke nesuskirstytame į atskirus plotus kalnų grandinėmis, tada mums reikėtų auginti kaip gamta - mišinį. O jei mūsų sklypas toks didelis, kad pervidurį eina natūrali kalnų grandinė, tai tada jokios problemos, mūsų auginamos veislės nesusikryžmins per tą izoliacinį barjerą.
Cituoti:
Nežinau ar užtenka, jei jau radau kelis skirtumus, dėl kuriu verta būtų 5 burokų veisles auginti, kyla klausimas, ar kažkas neatrastu daugiau, tad sakymas, kad užtenka vieną veislę auginti tampa abejotinas.
Aš tai sakau, kad teorija dažnai kertasi su praktika. Ir greičiausiai praktikoje nereikia tiek veislių. Tą sakau iš savo praktikos ir kaip kontraargumentą tada prašyčiau nurodyti kokį nors asmenį, kuris negali išgyventi be daugiau nei penkių veislių burokėlių ir kuriam problemą padeda išspręsti mainai. Dabar argumentas yra tik vienas - aš noriu. Ai, dar yra argumentas, kad vieni labiau tinka rauginimui, o kiti kažkam kitam, bet šis argumentas lengvai atmetamas, nes lengvai gali užsiauginti penkias veisles pats. Ir klausimas kas yra lengviau ir ką žmogus darys praktikoje - užsiaugins penkias veisles ir tuo pasitenkins ar auginsis vieną ir organizuosis kiekvienais metais mainus į kuriuos būtinai turės ateiti dar tie keturi augintojai, kurie augina būtent tas veisles, kurių tau trūksta. Štai klausimas. Ir ar mainai apskritai gali išspręsti tavo aprašytą problemą, ar tikrai į mainus atneš žmonės tas veisles, kurių tau būtinai reikia? O gal lengviau pačiam užsiaugint?
Aš pačių mainų neatmetu, bet sakau, kad dažnai žmonių teorinis įsitikinimas priveda prie darbų, kurių iš tikrųjų galima būtų ir nedaryti.
Cituoti:
Kadangi žinios, kurie agurkai labiau tinka rauginimui,o kurie ne, dingo su mano prosenele, tad šiuo metu konkrečiai negaliu įvardinti.
O galbūt išliko žinios kaip prosenelė gaudavo dvi agurkų veiles?
Cituoti:
Daržovės kaip ir vaismedžiai turi variacijas savo skonyje, laikyme, augimo laike, jei mes to nematome, reiškias yra spraga mūsų supratime ar dar kažkur .Kadangi obuolius mes dažniau naudojame valgymui žalius, o daržoves labiau maišome ar apdirbame kažkaip, galbūt tame ir slypi problema ,kad negalime pajusti skonio variacijų.
Na, skiriasi ir virtų bulvių skoniai, ir virtų pupelių, pupų ir daržovių daug žalių valgome, todėl manau problema ne tame. Mes, pavyzdžiui, auginame penkias veisles pupų. Kai kurių skoniai skiriasi, o kai kurių panašūs. Praktikoje skirtumo nematau, tad kodėl turėčiau auginti? Ir kontraargumentas apie obelis - net ir vienos veislės obels varietetai skiriasi. Galima išskirti kelis antaninius, keletą auksių ir t.t. Bet tai nereiškia, kad mums visus juos reikia auginti. Galbūt kažkam teoriškai ir norisi paragauti šimtą antaninių ir pasimėgauti jų skonio variacijomis. Gerai, bet tai tik vieną kartą, o pas save gi nesodinsi šimto antaninių ir nesimėgausi jais kiekvienais metais. Praktikoje nu niekaip neapsimoka to daryti, nes tie skonių skirtumai nedideli. Turi antaninį ir užtenka. Galbūt ir norėtum daugiau, bet dar didesnis yra nenoras dirbti prie tų antaninių, nei, kad jas turėti. Todėl praktikoje, apsvarsčius pliusus ir minusus renkiesi mažesnį veislių kiekį. Aš irgi norėčiau turėti kelis šimtus skirtingų veislių bulvių. Bet neturiu. Kodėl? Todėl, kad sunku būtų tiek auginti kiekvienais metais. Mano nenoras auginti yra didesnis už norą turėti šimtą veislių bulvių, todėl praktikoje aš jų turiu tik keletą. Tas pats su burokėliais ar agurkais, moliūgais, gal ir atrodo, kad labai labai jų reikia kuo įvairesnių, bet kai praktikoje teks rinktis ar užsiauginti sau skanaus maisto ar neužsiauginti maisto, bet pasižaisti su keletu skirtingų pupelių veislių, tada žmogus greičiausiai rinksis pirmą variantą.