Emilijos Hazelip žemdirbystė vadinama sinergistine daržininkyste. Taip vadinama dėl to, kad manoma, jog augalų, mikroorganizmų ir kitų gyvių ryšys duoda ne tik jų sumą, bet ir naują, kitos kategorijos vertę. Nereikia trąšų, nes daržas pats susikuria sau trąšas ir save išsilaiko.
Emilija Hazelip stipriai įtakota Masanobu Fukuokos ir jos daržininkystės pagrindinė mintis yra „nekasti žemės“. Šis teiginys puikiai pagrindžiamas moksliškai:
http://en.opencrafts.org/wiki/Introduct ... gricultureHazelip arkliukas - nekasta dirva ir kuo stipresnis įvairaus dydžio ir gylio šaknų (gyvų ir negyvų) tinklas.
Vienok, pradedant daržus Emilija Hazelip siūlo juos sukasti pirmą ir paskutinį kartą. Taip pat siūlo daryti 20 ar 30 centimetrų pakeltas lysves. Lysvės mulčiuojamos. Nuimti mulčią galima tik pavasarį, jei norima įšildyti dirvožemį. Negalima mindžioti mulčio. Todėl padaromos siauros lysvės, kad lysvės vidurį pasiektum ranka nuo tarplysvio. Sako, kad pirmais metais bus tiek pat piktžolių kiek ir įprastame darže, o kiekvienais kitais metais piktžolių mažės. Hazelip tipo daržai yra progresuojantys su laiku. Čia galima patikslinti, kad dėl dirvos pakėlimo ir dėl mulčiavimo pirmais metais visgi bus kiek mažiau piktžolių, bet tas esmės nekeičia.
Emilija Hazelip bandė derinti daržą su gyvūnais, įsigijo daržovių nevalgančių, bet mintančių šliužais Egipto žąsų. Tačiau su laiku šios žąsys visgi išmoko valgyti ir daržoves.
Darže, anot Hazelip, turi būtinai būti žydinčių augalų, kurie pritraukia apdulkintojus ir kenkėjų valgytojus. Deja, dažniausiai siūloma sodinti kultūrinius žydinčius augalus, o ne palikti šalia žydinčios laukinės pievos (pas Hazelip tarpulysviai siauri, pėdos dydžio, lauko žolių paklotės juose nėra).
Taip pat naudojami apsauginiai augalai. Jei pasodinsi tą, tai nepuls tas, jei aną, tai nepuls tas. Ši teorija turi minusą, kad neįmanoma išmanyti visų kenkėjų ir visų apsauginių augalų, o net juos ištyrus ir surašius, neįmanoma jų taip susodinti, kad jie apgintų geriau, nei tai daro gamta. Žmogus moka saugotis tik nuo dviejų, trijų kenkėjų rūšių, o gamta sugeba saugoti augalus nuo viso ko.
Taip pat Hazelip, kaip ir visi permakultūristai siūlo sodinti azotą fiksuojančius pupinius augalus.
Emilijos Hazelip siūlomas daržų variantas yra labai gražus – aukštos pakeltos lysvės labai gražiai žiūrisi, išsiskiria kaip akcentas iš aplinkos. Be to, pakeltose lysvėse kultūriniai augalai lengviau subujoja. Taip yra todėl, kad pakelta dirva yra šiltesnė, o dauguma kultūrinių augalų yra šilumamėgiai ir atkeliavę iš šiltesnių kraštų. Mūsų šaltų kraštų laukinės žolės (piktžolės) pakeltoje dirvoje jausis šiek tiek blogiau, o kultūriniai augalai šiek tiek geriau, todėl tokius daržus lengviau prižiūrėti ir tas papildomas augalų bujojimas labai žavi.
Tokios žemdirbystės tikslas – užauginti nekenksmingo maisto nekenkiant žemei. Hazelip taip pat galvoja apie kokybę, jos netenkina kai kurių permakultūristų atlikti sėkmingi bandymai užauginti daržoves ant žmonių „sysiuko“ tirpalo. Hazelip sako, jog augalui būtinas dirvožemis, jame gyvena mikroorganizmai, kurie kuria augalams naudingas medžiagas.
Kuo gi, sinergetiniai daržai skiriasi nuo gamtinės žemdirbystės varianto?Vėlgi didžiausias trūkumas, kaip ir Ruth Stout atvejyje, laukinės augalijos trūkumas. Daržas koncentruotas vienoje vietoje, tarpulysviai siauri ir be laukinių augalų, piktžolės naikinamos mulčio sluoksniu, ravėjimu, išstumiamos tankiai susodinamais kultūriniai augalais. Vėlgi tokį daržą galima padaryti mieste. Jam nebūtina didesnė ekosistema. Taip pat neskiriamas dėmesys žmogaus gyvenimo būdui.
Emilija Hazelip trisdešimt metų praktikavo daržus, tačiau, kaip pati prisipažįsta, neturėjo praktikos su sodo kultūromis. Iki pat mirties Hazelip dalyvavo fukuokos mėgėjų susirašinėjimo grupėje. Labai įdomus reiškinys, kada gali paskaityti permakultūristo gyvus susirašinėjimus:
http://groups.yahoo.com/group/fukuoka_f ... 00&cnt=100Iš susirašinėjimų matome, kad Hazelip praktikavo ne tik aukščiau aprašyto tipo daržus, tačiau turėjo ir Masanobu Fukuokos metodo praktikos kada javai ar kita aukštesnė kultūra auginama su žemesne - dobiliukais, liucerna ir pan.
Daugiau informacijos:
http://en.wikipedia.org/wiki/Emilia_HazelipVideo:
http://www.youtube.com/watch?v=Oy_x5rXq19g