Buvo sunku auginti daržoves ant negyvos, suardytos žemės, todėl užaugo tos daržovės,kurios nustelbė kitas žoles lapija, buvo rečiau susodintos ir todėl buvo lengviau prižiūrėti. Pastebėjau,kad ridikėliams, špinatams, tokią karštą vasarą, visiškai netinka pakeltos lysvės,kurias formavau iš velėnos. Drėgmė labai greitai pasišalindavo pro akėtą velėną. Ridikėliams patiko vėsesnės, drėgnesnės vietos, t.y. tarp saulėgrąžų, topinambų, bet trūko saulės. Ją gavo pradžioje, kol nenustelbė aukštaūgiai. Morkų labai mažai užauginau, nes pasidariau labai nepatogias priežiūrai lysves, todėl vešlesnės žolės nustelbė jas. Agurkams visai patiko šparaginių pupelių kompanija, bet žemė buvo ypač kieta,tai šaknys daugelio buvo labai silpnos ir agurkų turėjau nedaug. Vieną pomidorų rūšį sodinau per tankiai, labiau užuovejoj, tai pradėjo labpai ruduoti, vaisiai taip pat. Tos pačios veislėj gavo daugiau užuovėjos, užaugo mažesni krūmai,bet parodė geresnius rezultatus ligų atveju. Supratau,kad reikia rimtesnių atramų daug vaisių duodantiems, neriboto augimo pomidorams. Nustebino toks faktas,kad toje vietoje,kur pavasarį telkšojo purvynės pomidorams visai patiko, matyt,dėl pakeltų lysvių. Žirniams kaip atrama tsrnavo balandos bei saulėgrąžos. Su kuo praktiškai neturėjau vargo darže,tai pomidorai ir bulvės, kaip kriterijus vertinant derlių, atsparumą ligoms, sugaištą laiką, išlikimą nestabilioje aplinkoje oro atžvilgiu. O saulėgrąžas praktiškai pamiršau,nes augo puikiai. Tik reikia prisiminti nuimti derlių ir jį paruošti žiemai. Taip įsitikinau,kad geriau auginti greičiau augančias kultūras,kad jas nenustelbtų kiti augalai. Todėl plėsiu saulėgrąžas, bulves, pomidorus. Bandysiu cukinijas,moliūgus. Nepasiduosiu su burokėliais, morkomis ir kitomis pas mane sunkiau augančiomis kultūromis. Daugelio daržovių neužauginau dėl savo laiko nepaskirstymo, gyvūnų įsikišimo.
|