Cituoti:
Norėčiau paklausti , ar tokiose mulčiuotose salelėse aplink medžius nesusidarys palankiausios sąlygos apsigyventi graužikam ar kitokiem gyviem , kurie graužtų pasodintų medelių šaknis?
Taip, pelės ir kiti gyviai mielai susimeta po mulčiu, nes ten šilčiau ir sausiau. Tačiau žalos jie nepridaro. Medelių šaknys po žeme. Ir paprastai gyvų šaknų niekas negraužia. Padaro skylių žemėje tiek kurmiai, tiek peliukai, gal ir užgauna kokią šaknelę, bet medžiui pastebimos žalos nesimato. Taip pat ir bulvių nukasimas matomos žalos nepadaro. Jei bulvės sodinamos po mulčiu, tai jos gumbus išaugina ant žemės paviršiaus po mulčiu ir jas galima susirinkti nepažeidžiant medelio ar krūmelio šaknų.
O blogiausia yra tai, kad kartais peliukai sugalvoja apgriaužti medelio kamieną apačioje. Jei nugriaužia visą žiedą žievės, tada medelis miršta. Čia turbūt didžiausia mulčiavimo problema. Kad taip neatsitiktų, tai žiemai reikėtų atitraukti per kokius penkis centimetrus nuo kamieno mulčią. Peliukai tada gyvens mulčiuje toliau nuo kamieno. Kamieno apačią galima patepti antipelitais arba pridėti eglišakių.
Cituoti:
Bei kiek metų jūs siūlytumėte palaikyt šitas "oazes", kiek metų pievos augmenija galėtų trukdyti medelių augimui?
Pievos augmenija medeliui trukdo visada, tačiau kai medis suleidžia šaknis ir sustiprėja, tada žolės poveikis jam jau nebejaučiamas. Todėl neapsimoka mulčiuoti suaugusių medžių, nes efekto negausite. Jų šaknys giliai, organizmas didelis ir reikėtų baisiai daug mulčio, kad padaryti pastebimą efektą.
Pievos sode turėtų nebūti visai. Medis - miško organizmas ir jam turėtų būti suteikiamos tokios sąlygos kaip miške - jokios žolės ten nėra ir dar priedo kitokia santykinė oro drėgmė, nėra vėjo. O jei norime vaisių, tada reikia didinti apšvietimą. Tokiu atveju reikėtų sukurti panašias sąlygas į miško aikštelės ar pamiškės - ten ir apšvietimas yra, ir žolė nestipri arba jos iš vis nėra, ir vėjo nėra, santykinė oro drėgmė irgi nebloga.
Kiek metų laikyti tokias "oazes" padiktuos ne laikas ar rūpinimasis medeliu, o labai praktinis dalykas - medelio šakos išsiskės per metrą ar pusantro ir jau bus nepatogu žmogui prieiti prie medelio ir įrengti ten lysves, o lapai mes per didelį šešėlį daržo augalams.
Medelio mitybinės šaknys yra maždaug ten kur baigiasi laja. Su metais medelio šaknys jau bus ne prie pat kamieno, o per du metrus nuo jo. Štai ten ir reikės su laiku perkraustyti daržus. Kiekvienais metais galima daržus vis pastumti toliau ir toliau nuo medelio. Bet jau atitraukus daržą nuo kamieno į medelį nebelips pupelės. Joms reikės padėti, šniūriuką nutiesti. Tas jau neapsimoka. Reikėtų išnaudoti medelio kaip pagaliuko savybes kol jis jaunas. Taigi su laiku pupelės atkrenta ir išeina prie kitų medelių.
O paskui jau medelio šaknys susipins su kito medžio šaknimis. Arba krūmo. Pievos žolės jau tarp jų neliks.
Cituoti:
Bei norėtųsi sužinot, kokį mulčių patartumėt naudoti ar kokią sistemą tam. Įsivaizduoju , kad optimaliausias variantas bųtų labiau inertiškas ( pjuvenoss , lapai) medžiui , bet daržovėm jis nebūtų palankus del ilgo skaidymo laiko, bent pradiniais metais kaip suprantu, nebent aplink medį dėt inertiškąjį kasmet jo plotą plečiant, bet tada iškiltų klausimas , kiek metų būtų taip žaidziama,ir ar išeitų palaikyti didesnį plotą, visgi inertiško mulčio resursai gan limituoti.
Taip, medžiui reikia medienos ir lapų, o daržui reikia pievos augmenijos mulčio - šienelio. Šis daržo aplink medelius modelis yra tik šiaip - iš bėdos. Iš tikrųjų medeliai turėtų būti sodinami tankiai, su krūmais, kaip miško sąlygomis ir tada jokio mulčio nereikėtų. Patys jie ir su žole pakovotų ir pasimulčiuotų. Bet žmonės dar po senovei sodina neteisingai. Sodina medžius ir krūmus į pievą. Va, tokiu atveju daržas prie medelio ar krūmelio gelbsti situaciją. Gelbsti, o ne yra absoliučiai geras sprendimas.
Gauname situaciją, kad nei medžiui yra visiškai gerai, nei daržui, bet toks dalinis išsigelbėjimas. Tokiu atveju ir mulčius tinka maišytas. Dalis medienos ir lapų, ir dalis šieno. Vieną pasiims medis, kitus - daržovės.
Kitas variantas, nedėti medienos ir lapų visiškai. Juk žmogus sodina į pievą kodėl? Todėl, kad pas jį yra tik pieva. Jis medienos mulčio net neturi. Aplink vien pieva, o žmogus nori ten padaryti sodą. Ką turim aplinkui? Vien žolės mulčią. Jis čia, šalia. Va, jį imam ir naudojam. Medeliui nelabai tinka pievos mulčias, bet jam jau geriau pievos mulčias, nei gyva pieva. Medelis stipresnis, nei daržovė, todėl vėlgi pasiteisina šieno dėjimas, o ne maišyto varianto. Apskritai sakau, kad šis būdas yra tik iš bėdos, ir naudoti reikia medžiagas, kurios yra po ranka, kad būtų efektyvu. Ir efektyviausia paimti mulčio, kuris guli čia pat. O jei rūpi medžiai, tada reikėtų naudoti kitas sodinimo ir priežiūros sistemas.
Dar vienas variantas, po medeliais sodinti tik tas "daržo" kultūras, kurios draugauja su medžiais. Tai bus lianos, kurios sukurtos kabintis į medžius arba tokie augalai kaip meškinis česnakas, kuris pasirodo kol medžių lapų nėra, o paskui nueina atostogauti. Dar tiks kultūros, kurios dalinai pakelia pavėsį, pavyzdžiui, rabarbarai. Jau šiuos dalykus galima sodinti ir po didesniais medeliais.