Cituoti:
Bet yra Lietuvoje rajonų, kuriuose daržo juodžemio dirva retenybė: pvz. Širvintų rajonas. Tai nereiškia, kad čia neįmanoma auginti daržovių arba būtina pilti aibes mėšlo ar trąšų.
Taip, bet rajonai be juodžemio nesusiję su posakiu, jog pirmais metais gero derliaus gamtinėje žemdirbystėje nesitikėkit. Tikėtis galima ir gauti galima. Tą tezę reikia išguiti iš gamtinės žemdirbystės aplinkos. Nes jau pirmais metais galima gauti gerus didelius derlius.
O apie sodinimą nejuodžemio rajonuose kita šneka. Taip yra tokių rajonų. Ką daryti tokiu atveju? Tokiu atveju siūlau ieškoti geresnės žemės sklype. Kad ir lygus sklypas, kad ir Širvintų rajone, bet vienam sklypo gale gali būti šiek tiek geresnė žemė už kitą. Vienur galima rasti kažkiek molio, kitur smėlio. O net, jeigu ir visur smėlis, žvyras, tai netgi tada kažkurioje vietoje laukiniai augalai auga geriau. Kodėl? Vien dėl drėgmės. Praeina ten aukščiau gruntinis vanduo ir jau net plika akimi matosi, kad augalai geriau auga. Tad pradžioje susirandam vietą geresnę ir ten sodinam lepesnes daržoves. O į likusį smėlį kišam kaip ir Eimutė sakė, daržoves kurios pakenčia didelį mulčio sluoksnį arba daržoves, kurios pakenčia smėlį ir drėgmės trūkumą. Čia tiks morkos, pupelės, svogūnai, bulvės, pomidorai, dumplainiai, laiškiniai daugiamečiai svogūnai, braškės... Jei per sausras turim galimybę užpilti vandens, tai puikiai augs ir moliūgai, ir agurkai. Moliūgai lapų didelių neaugins, bet vaisiai užauga normalaus dydžio. Agurkai nors ir mėgsta drėgmę, bet jų virkščios ilgos, galima daug primulčiuoti, o nuo mulčio gaunasi daug drėgmės. Pas mus agurkai auga ant smėlio. Jeigu lapai gražūs, tai nepilu vandens, bet jeigu sausra ir lapai pradeda geltonuoti, tada užpilu. Jei sodinčiau normalioje žemėje, tai laistyti nereikėtų.
Cituoti:
Ar galima tą smėlį paprastu būdu paversti geresne žeme, nenukasant ir neprinešant žemės iš kitur? Ar tuos stiebus dabar nupjauti ir jais bei dar kažkuo mulčiuoti, jei noriu gumbus pasilikti pavasariui, ar tegu jie styro per žiemą (jiems styrant būtų sudėtinga mulčiuoti)? Taip vis ant smėlio kraunant mulčių, jis susimaišytų su smėlių ir virstų žeme? (istoriškai, man atrodo, taip juodžemis ir klostėsi, tik gal tokiam procesui daug laiko reikia?)
Taip, taip juodžemis ir susidaro. Augalai prikaupia medžiagų iš oro ir todėl augalams augant smėlio dykumoje ir vis nukrentant augalo atliekoms ant žemės, dirvožemis vis gerėja. Bet teisingai, tam reikia ilgo laiko, nes tarkim pievoje milimetras juodžemio atsiranda per metu laiko. Jeigu dėsime papildomo mulčio, tai juodžemio atsiras per metus daugiau. Bet irgi ne taip greitai. Greitai galima tik atnešti juodžemio ir įterpti į smėlį. Mulčiuojamas dirvožemis gerėja. Bet lėtai. Jei ten kur topinambai pamulčiuosi, tai penkis metus vis tiek jie neaugs. Nes taip greitai nepagerės žemė. O topinambų stagarai kieti, tad jie nepus iki pavasario. Norint nenešti juodžemio ar komposto iš kitur ir greitai pagerinti žemę, man ateina tokia mintis. Reikėtų sukrauti krūvą organinių atliekų iki kelių ir kompostuoti metus laiko. Susidarys kompostas ir į tą kompostą sodinti. Taip būtų greičiausiai, nes prireiktų tik metų laiko. O jei tik auginti ir mulčiuoti, tai reikės daug daugiau metų, kad žemė atsigautų.
Noriu atkreipti dėmesį, kad toks didelio sluoksnio organinių atliekų kompostavimas yra labai panašus į komposto gaminimą ar natūralų kompostavimosi procesą pievose. Vyksta tas pats procesas - augalų liekanos virsta juodžemiu. Tad ar yra skirtumas ko atnešti pas save smėlio praturtinimui. Arba neši kompostą, juodžemį arba neši mulčią ir iš jo darai juodžemį vietoje. Vis tiek reikia nešti. Žinoma, kompostuoti vietoje šiek tiek geriau, bet iš esmės tai yra tas pats - teks atsinešti. Todėl šioje vietoje mums neturėtų trukdyti dogma, jog gamtinėje žemdirbystėje negalima atsinešti dirvožemio iš kitur. Tiesiog jeigu turime vien smėlį ir norime gero derliaus, tada atsinešam juodžemio ir įterpiam. Ne GŽ veiksmas, bet užtat turim greitą dirvos pagerinimą. Čia yra išimtinė situacija. O išimtinėse situacijose galima ir palaistyti, ir atsinešti juodžemio. Beje, konkrečioje situacijoje trūksta drėgmės. Tad topinambus atgaivintų arba papildomas laistymas arba molio įterpimas po žeme. Molis kaip ir neturi maistinių medžiagų, bet iškasus duobę, įdėjus į dugną molio ir smėlį gražinus į vietą ir pasodinus ten topinambus jie augs geriau vien dėl drėgmės, kuri molyje išsaugoma kaip kokioje kempinėje. Maisto medžiagų kaip ir nepridėsi, bet topinambai augs.
Tai čia tokie išimtiniai atvejai kada galima naudoti ne gamtinius metodus dirvožemio atstatymui. Bet jeigu turim normalią žemę, tada daržų visiškai nelaistom ir nededam jokio mėšlo, komposto, juodžemio ir pan.
Tačiau net ir turint tokį išimtinį atvejį nebūtina atsitysti pas save iš kitur juodžemio, komposto ar didelio kiekio mulčio. Galima išsiversti ir taip. Pavyzdžiui mes dalyje sklypo turime smėlį, bet jo nepuolame gerinti juodžemiu. Tiesiog auginame tame smėlyje tą, kas auga smėlyje. Viršuje jau išvardinau. Ir žemė po truputį gerėja ir su laiku toje vietoje galėsime auginti ir kitas daržoves. Esmė yra nejausti trūkumo ir jeigu tu užsiaugini daržoves smėlyje (plius dalį auginame turimoje geroje žemėje), tai kam tau neštis juodžemį iš kitur? Tiesiog pasieki tikslą nenešdamas iš kitur. Juk tikslas prasimaitinti, o ne gauti didelį derlių pirmais metais. Ir toks variantas jau yra pagal gamtinę žemdirbystę. Turi tą patį smėlį, bet išsiverčiam be juodžemio atnešimo.
Konkrečiai reikėtų pabandyti Fleitutės sklype taip išsidėlioti daržoves pagal dirvožemį, kad ir neatnešant iš pašalies juodžemio jos šeima pramistų iš turimo sklypo. Tas turėtų būt įmanoma. Reikia tik praktikos, žiūrėt koks dirvožemis kam tinka ir išdėlioti augalus teisingai. O jeigu tas nepavyks, va štai tada jau atsinešti juodžemio, nes be jo šioje ekstra situacijoje neįmanoma. Ir atsinešti konkrečiai juodžemio, o ne mulčio, nes juodžemis jau paruoštas ir nereikės laukti metų laiko. Bet kaip sakau, pirma reikėtų pabandyti išsiversti be to.