Klausimai tarsi paprastučiai ir trumpi, bet atsakyti į juos taip pat trumpai ir vienareikšmiškai nelabai pavyktų. Jei šnekėti apie sėjai paruoštą dirvą, kuri nėra nei smarkiau rūgšti nei visiškai nederlinga, tai galima būtų drąsiai sėti bet ką, ir beveik viskas užaugs. O toliau augalai jau patys išsiaiškintų, kuris čia gyvena 'teisėtai', o kuris ne. Pas mane pavyzdžiui sausuose smėliuose iš pradžių visai neblogai buvo įsikūrę valerijonai (patys taip buvo sugalvoję), tačiau dabar sausamėgių augalų spaudžiami jie pozicijas užleidžia. Dar prieš keletą metų visur karaliavo paprastieji kiečiai (Artemisia vulgaris), tačiau kur įsitvirtino čiobreliai, jų greitai nebeliko, o kur tvarką darė kudlės (Pilosella officinorum) jų nors ir liko, bet atrodo labai nuvargę. Jei kalbėt apie maniškes 'pievas', tai greičiausiai užsikabinusios 'gėlės' buvo smaliukės (Viscaria viscosa), nusvirusiosios naktižiedės (Silene nutans), kudlės (Pilosella officinorum), raudonėliai (Origanum vulgare), keturbriauniai čiobreliai (Thymus pulegioides), siauralapiai šilokai (Sedum sexangulare), šiliniai gvazdikai (Dianthus deltoidees), kartuziniai gvazdikai (D. carthusianorum), smiltyniniai gvazdikai (D. arenarius), gauruotieji gvazdikai (D. armeria), šlaitinės žemuogės (Fragaria viridis), balandinės žvaigždūnės (Scabiosa columbaria), mėlynieji palemonai (Polemonium caeruleum), pieviniai šalavijai (Salvia pratensis), didžiažiedės rudgalvės (Prunella grandiflora), ilgalapės veronikos (Veronica longifolia), paprastieji kardeliai (Gladiolus imbricatus), įvairialapės usnys (Cirsium heterophyllum), paprastosios šilagėlės (Pulsatilla vulgaris). Na gal dar kažkas, bet ant greitųjų nelabai kas šauna į galvą. Tai štai šių visų priežiūra būtų minimali, jei neskaityti balandinės žvaigždūnės. Šią šienauju bent jau du kartus per metus ir graužiu nagus, kad sugalvojau įveisti. Gražiausiai atrodo tie augalai, kurie žydėjimo metu sudaro spalvinį aspektą (nežinau, ar tai lietuviškas terminas, bet rusai, apibudindami žydinčias stepes, naudoja būtent jį). Tai ir smaliukės, ir snaudalės, ir vingiorykštės, ir naktižiedės, ir čiobreliai, ir šalavijai, ir vėdrynai, ir katiliukai, ir kūpoliai, ir netgi kardeliai. Daug tokių augalų. Jei kurie iš jų žydi vienu metu su kitais ir dar tarpusavyje persimaišę, tai aspekto jau gali ir nebebūti, bet tuomet pieva būtų gražiai marga. Daugiausia džiaugsmo kelia koks naujas retesnis augalas, kuris sugebėjo išaugti iki suaugusio, sunokino sėklas, jas išbarstė ir greta išaugino vieną kitą vaikutį. Neretai būna taip, kad augalas nesugeba sunokinti sėklų, o jei ir sunokina, tai naujoji karta dėl tam tikrų priežąsčių niekaip nesugeba rastis. Kas būna, kai augalas jau būna peržydėjęs ? Žvilgsnis dažnai jų tiesiog nefiksuoja, nes beveik bet kuriuo metu yra kažkas žydintis. Žiedų kaitos neplanuoju. Vienintelis dalykas kurį stengiuosi daryti, tai kuo anksčiau išsiaiškinti agresyviai besielgiantį augalą, ir bent jau pristabdyti jo plitimą. O kiti lai daro ką nori ir maišosi vieni su kitais kaip jiems patinka.
|