Visoms daržovėms reikia tiesioginės saulės pilną dieną, t.y. 8-12 valandų. Ypač tokioms, kurios brandina vaisius - pomidorai, dumplainiai, baklažanai, paprikos, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, agurkai... Yra daržovės, kurios gali pakęsti dalinį pavėsį, t.y. saulės gauti 6-8 valandas. Tai visokie šakniavaisiai - morkos, pastarnokai, burokai, ridikai. Labiausiai pakenčia šešėlį lapinės daržovės - mangoldai, špinatai, salotos.
Ką reiškia pakenčia? Reiškia, kad visą dieną apšviesti jie auga geriausiai, duoda didžiausią derlių, o gavę dalinį pavėsį auga prasčiau ir duoda mažesnį derlių, bet auga. Visos daržovės visą dieną apšviestos duos didesnį derlių, nei apšviestos dalį dienos.
Yra tik išimtiniai atvejai, kada dėl sausros šešėlyje susidaro daugiau drėgmės ir dėl drėgmės didesnio kiekio gali gautis didesnis derlius daliniame apšvietime. Ypač tai gali pasijausti salotoms ir panašiems lapiniams. Bet tai labiau išimtis, nei taisyklė, o turint omenyje, kad pas mus Lietuva ir lietūs lyja, tai palyginti su kitais kraštais pas mus ši išimtis veikia dar stipriau.
Yra toks dalykas pasaulyje kaip "alley cropping" (lauko augalų auginimas tarp medžių juostų). Lauko augalai, dėl medžių metamo šešėlio ten duoda mažesnius derlius. Taip pat ir medžiai duoda mažesnius derlius, nei duotų tankiai susodinti. Kodėl jie taip daro, jei ir iš to, ir iš to gauna mažesnius derlius? Todėl, kad, pirma, jiems rūpi ne tik derliaus kiekis, bet ir gamta, bioįvairovė. Antra, derlius gaunasi įvairesnis ir lengviau kontroliuojamas. Jei viena kultūra neuždera, tai tais metais kita kultūra uždera. Lengviau nuimti derlių, nes ne vienu metu imi. Lengviau ir parduoti kai ne vienu metu viską nuimi.
Taip pat ne bet kokius augalus tarp bet kokių galima sodinti. Yra atrinkti pasiteisinę deriniai. O yra tyrimai kur medžiai savo alelopatinėmis išskyromis labiau kenkia, nei padeda. Tokiu atveju sodinti išvis nerekomenduojama.
Šiaip ar taip, derliai, tiek pačių medelių, tiek tarp medelių sodinamų kultūrų būna mažesni.
Dar viena auginimo medžių alėjose priežastis - reikia ką nors daryti kol medžiai jauni. Taigi, kol jie jauni, tol sodina ką nors į tarpueilius ir gauna papildomą derlių. O kai medžiai suauga, nieko nebeaugina tarpueiliuose.
Todėl tas Marijetos "visko produktyvumas žymiai padidėtų" reikalauja paaiškinimo. Kieno produktyvumas? Ir nuo ko skaičiuojant padidėtų? Kaip jau sakiau - daržovių, nepadidėja. Pačių medžių vaisių, irgi nepadidėja. Padidėja biomasė, t.y. nevalgomas dalykas - mediena, žievė, lapai, šakelės, šaknys. Kodėl padidėja? Todėl, kad medis yra aukštesnis už daržoves ir biomasė auga ne tik metre virš žemės, bet ir antrame metre, trečiame metre. Taigi, lyginant daržovių lauką su kitu daržovių lauku, kuriame dar priedo jauni medeliai pasodinti, tai pastarajame biomasės padaugėja. Bet jei atskaitos taškas ne laukas, o jaunuolynas, tada biomasės pamažėja, nes ten kur galėtų augti medeliai antrame trečiame metre virš žemės neauga niekas, nes ten daržovės apatiniame metre auga. Taigi, žiūrint nuo ko skaičiuosi tą padidėjimą.
Kitas padidėjimas būna medelių šiaurinėje pusėje, kai žolė sparčiau atauga dėl šešėlio ir drėgmės. Žolė. Ne daržovės. Žolė.
Sodo derinimas su daržu yra labai geras dalykas, bet ne dėl "produktyvumo padidėjimo", o kaip jau rašiau pradžioje - dėl bioįvairovės, dėl rūpinimosi paukšteliais ir vabaliukais, o ne derliaus kiekiu. Sodą reikia derinti su daržu, nors ir prarasime dalį produktyvumo, tačiau gamtai nuo to bus geriau. O mes, gamtiniai žemdirbiai, galim tai sau leisti. Mes nesivaikom didžiausio derliaus ir mums svarbu gamta.
Todėl reikėtų kelti klausimą ne ar sodas su daržu suderinamas, o KAIP juos suderinti. Kadangi daržovėms reikia saulės fotosintezei, todėl medeliai ant daržovių šešėlio mesti neturėtų. Medeliai turėtų būti aplinkui daržą. Daržas turėtų būti įkomponuotas į sodo aikštelę taip, kad visą laiką gautų šviesos. Medeliai tada atliktų šilumos gaudyklės funkciją, taip pat vėjo stabdymo funkciją, taip pat atspindėtų dalį saulės spindulių į augalus ir panašias funkcijas atliktų. Bet ne šešėlio!
Medeliai gerai, bet ne kaip šešėlis, o kaip atliekantys kitas funkcijas. Todėl pas Robertą Hartą, miško sodo pradininką buvo miško sodas ir šalia - anti-miško sodas (daržovėms). Po medžių šešėliu galima auginti meškinius česnakus ar dar ką pritempti, bet absoliučiai daugumai daržovių geriau bus ant saulės.
Dabar jeigu imsime medelius, tai ir jiems nėra gerai kai jie auga kartu su daržovėmis. Pirma, nuo kai kurių daržovių kentės medelių šaknys (nuo šakniavaisių). Antra, medeliams geriau yra miško sąlygos, t.y. miško mulčias, santykinė oro drėgmė, vėjo nebuvimas, saulės spindulių nekritimas ant kamienų ir t.t. Todėl vėlgi, sodas šia prasme nesuderinamas su daržu.
Todėl kai kurioms daržovėms reikėtų skirti atviras aikšteles apsuptas medžių, o dalinį pavėsį pakeliančias daržoves galima auginti daliniame pavėsyje rūpinantis gamta ir nesukant galvos dėl mažesnio derlingumo.
Miške daržovės neauga. Po dviejų-trijų šimtų metų, kai miškas suauga ir pradeda retėti, kai tarp medžių atsiranda daug šviesos, kad net pradeda žolė augti, štai galbūt tada galima pagalvoti apie daržovių auginimą miške. Bet tai bus ne anksčiau kaip po kelių šimtų metų. Lietuvoje tokių vietų nėra. Lietuvoje nebent miško aiškteles galima išnaudoti arba iškirsti medžius. Bet pastarasis variantas nėra gamtiškas.
|