Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 10:29 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pen Vas 21, 2014 9:24 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Trečios temos pirma serija, bet šiek tiek dar ir antros temos klausimų yra

Kaip džiovinti tokius kiekius?


Įvairiai džiovinti. Yra uogos, kurios išdžiūsta tiesiog kambaryje paskleistos nedideliu sluoksniu. Tai - spanguolės, aronijos, šermukšniai, bruknės. Kitas reikia pakaitinti. Geriausiai, kad saulės spinduliai nepasiektų. Džiovinama pirtyje, krosnyje, virš krosnies, specialiose džiovyklėse, šiltnamyje, ant radijatorių. Reikėtų stengtis neviršyti keturiasdešimt laipsnių. Kai šviečia saulė, reikėtų ją išnaudoti šildymui, kai nešviečia, tada šildyti malkomis. Saulės džiovyklės trys čia parodytos: http://www.youtube.com/watch?v=oVTcnCuX2Qc

Tokio gyvatvoriu kiekio neapmulčiuosi?

Jei krūmelį pasodini atskirai, tai jis turi keturias puses neapsaugotas nuo velėnos. Jei susodini į gyvatvorę, tada turi tik du šonus neapsaugotus, o kitus du šonus saugo draugai krūmai. Taigi mulčiavimo dvigubai mažiau. Kitas dalykas, sumedėjusių augalų mulčias inertiškas, reikia mulčiuoti tik kartą metuose. Krūmelius ir medelius mulčiuoti lengviau, nei daržą. Priedo gyvatvores reikės apšienauti, tą mulčią iš karto ant gyvatvorės krauti. Manau - apmulčiuosit. Nebijokit, daugiau tikėjimo ir daugiau dvasios.

O galima ugliuku prisikasti is sodu? T.y. kulturinių atžalų? Gal yra kurių neverta t.y. visi skiepyti i nevaisiniu augaliukus?

Skiepytas medis susideda iš dviejų dalių. Poskiepio ir įskiepio. Poskiepis, tai - šaknys. Įskiepis yra šakos, t.y. ką valgome. Jei skiepytas medis išleido atžalų iš šaknų, tai tos šaknys bus tokios kaip poskiepis, t.y. tokio vaisiaus kaip ant medžio negausite. Gausite poskiepio genetiką. Taigi, paėmus atžalų iš sodo negausite tokių pat veislių, o gausite bala žino ką.

Bet imti galima. Labiausiai apsimoka imti vyšnių, trešnių, kai kurių slyvų, abrikosų atžalas. Ypač iš senesnių sodų, kaimo sodų, kur žmonės patys skiepydavo arba kartais net neskiepydavo. Tokiu atveju galima gauti labai panašius vaisius. O obelis anksčiau skiepydavo į antanines arba tiesiog išeidavo kaimietis, susirasdavo miške obelį mažą, ją išsikasdavo ir pasisodindavo pas save, ir įskiepydavo. Tokiu atveju, paėmę atžalą iš tokios obels gausime tos parneštos obels genetiką. Ir kadangi anksčiau daug būdavo laukinių rūgščių obelaičių, tai didelė tikimybė, kad ir gausit tokią. O šiuolaikiniai sodai yra iš vis ant visokių ten poskiepių mutantų apie kuriuos nė galvoti nenoriu.

Taigi, aš imčiau iš seno sodo vyšnių, trešnių, senoviškų slyvų atžalas, o obelų, kriaušių jau geriau paieškočiau šalimais pasisėjusių iš sėklyčių. Visada geriau iš sėklyčių. Ir vyšnias, ir trešnes, tačiau ne visada gali rasti, tada galima bandyt imti iš sodo.

1. Ar neskiepytų vaismedžių vaisiai ar uogos nebūna pernelyg rūgštūs, kartūs?

Skiepyjimas yra genetinės medžiagos pernešimas. Atsineši pas save lygiai tokią pat genetiką. Su veislių išvedinėjimu ir rūgštumu ar saldumu tai nieko bendro neturi. Tiesiog pernešimas to ką jau turime. O štai to turimo dalyko rūgštingumas ar saldumas priklauso nuo to, koks tėvas su kokia motina susikryžmino. Gali gautis saldus, gali gautis rūgštus. Kryžmina gamta. Taip pat kryžmina mokslininkai ir agronomai. Gamta visokių prikryžmina. Ir saldžių, ir nesaldžių. Mokslininkai irgi prikryžmina visokių. Tačiau mokslininkai išmeta nesaldžius ir atrenka tik jų požiūriu geriausius. Todėl pas mokslininkus, selekcininkus (medelynuose) galima įsigyti tik saldžių, o gamtoje aptinkame ne tik saldžių, bet ir rūgščių. Bet tai nereiškia, kad gamtoje visai nėra saldžių. Yra.

Kaip jau rašiau, vaisių skonis priklauso nuo to, ką kryžminome su kuo. Anksčiau Lietuvoje būdavo daug laukinių rūgščių obelaičių. Jos apdulkindavo kultūrines obelis ir išėmus sėklas, jas pasėjus dažnai gaudavome rūgščius vaisius. Turbūt todėl tokia nuomonė įsitvirtino, kad laukiniai būna tik rūgštūs. O šiais laikais miškininkai išnaikino miškinę obelį ir kultūrinės dažniausiai susikryžmina su kitomis kultūrinėmis. Ir gaunasi naujos veislės, bet jau neberūgščios, nes kryžminasi kultūrinė su kultūrine. Būtent tą darydavo Mičiurinas ir kiti selekcininkai. Tą daro ir gamta. Ir šiais laikais jau daug galima rasti laukinukių, kurios veda kultūrinius vaisius. Pas mus sklype jau šešios savaiminės neskiepytos dera ir visos yra kultūrinės. Viena tai labai labai saldi gavosi. Dvi raudonais obuoliukais. Apylinkėse dar geresnių yra. Nors yra ir rūgščių. Dar svarbu ne tik kas su kuo susikryžmino, bet ir kaip medelis buvo auklėjamas pirmaisiais keliais savo gyvenimo metais. Apie tai dar turbūt teks šnekėtis vėliau.

2. Kaip džiovinate? Bandžiau džiovinti tai man kai kurios uogos greičiau pūva nei džiūsta?

Jei pūna, tai reikia didinti vėją, sausinti orą ir didinti šilumos kiekį. Tada nepus. Didesnes uogas reikia būtinai perpjauti, pavyzdžiui, slyvas.

1. Zinau, kad vynuogiu valgomi lapai. Kokie dar sodo augalai gali maista ne vaisiu pavidalu? Ir panasu, jei tokiu augalu yra, tai maisto gaunamo is sodo sezonas galetu pailgeti.

Valgomi svarainių, raugerškių lapeliai, jauni aviečių, gervuogių, serbentų lapeliai, bet didesnės reikšmės sezono pailginimui tai nesuteikia. Orientuotis reikėtų į tuos produktus, kurių tikrai galima pavalgyti, dėl jų verta stengtis, o mažiukai lapeliai, tai greičiau prieskonis, užkandis, kuris turėtų būti pasiekiamas kaip pašalinis efektas, be jokio papildomo darbo.

2. Ar tiesa, kad nesunokusiais graikiniais riesutais galima nusinuodyti?

Nežinau, čia tegul mokslininkai, medikai pasako.

1. Dėl vaismedžių ir vaiskrūmių išdėstymo. Tarkime sodinant sodą maišomos skirtingų augalų rūšys. Ar medžiai nepradės "pyktis" ir kokios būtų ypač netinkamos kombinacijos? (ar čia bandau užbėgti už akių, nes tai tolimesnės temos?)

Gal ir yra kokių netinkamų kombinacijų. Kol kas nežinau tokių. Kol kas kai derinu, tai žiūriu pagal dirvožemį, pagal tai, kad padėtų vienas kitam apsidulkinti ir, kad būtų visi kuo daugiau apšviesti saulės. Na, ir kad patogu būtų naudotis.

2. Skaičiau, kad medžių bioproduktyvumas per kvadratinį metrą dirvos gerokai didesnis nei bet kokių kultūrų augančių arčiau prie žemės (vienmetės daržovės ar grūdiniai). Kodėl gi nėjus prie tokio modelio, kad viską užsiauginti iš medžių? :)

Jei rasit pasidalinkit savo informacijos šaltiniu. Labai įdomu.

Medžiai pralenkia daugelį kultūrų savo derlingumu, tačiau ne visada perspjauna šakniavaisius ir kopūstus, moliūgus, kukurūzus, svogūnus. Imkim obelų derlingumą. Obelys derlių duoda ne visada. Vienos pradeda derėti penktais metais, kitos dešimtais, dar kitos tryliktais. Apie obelų derlingumą čia:
viewtopic.php?f=14&t=220

Obelų derlingumas 9-30 t/ha,
Cukriniai runkeliai 49-52 t/ha
Baltagūžiai kopūstai 19,7-42,9
Pastarnokai 25-40 (ne Lietuvos duomenys)
Morkos 17,5-32,3
Burokėliai 13,7-27,0
Topinambai 10-30
Bulvės 15-17
Pūteliai 16-26 (Lenkijoje. 16 be nieko, 26 aparus facelijas ir sodinant ant vagos)
Gelteklės 15-20 (ne Lietuvos duomenys)
Svogūnai 10,2-15,9
Kukurūzai 8-15
Moliūgai 12,4-14,7

Daugiau derlingumo skaičiukų čia:
viewtopic.php?f=44&t=290

Kita klausimo dalis, kodėl gi nėjus prie tokio modelio, kad viską užsiauginti iš medžių? Tai teisingai, link to ir kviesčiau. Tada būtų labai panašu į Rojų - vaikštai tarp medžių, kremti vaisius ir niekuo nesirūpini. Bet čia tolima vizija. Ir dabartiniame Lietuvos klimate neįgyvendinama, nes taip pramisti pas mus galima tik tris mėnesius. O kokioje nors Brazilijoje visada yra ko valgyti nuo medžių. Tačiau mums būtų gerai nors tuos tris mėnesius kuo daugiau iš medžių valgyti. Kaip jau rašiau - tai labai sunku. Vaisiavalgiu tapti sunku ir nepažįstu nė vieno tokio kol kas. Todėl - mintis gera, bet kaip tai padaryti praktikoje dar nežinome ir nemokame. Be to, nereikia pereiti vien prie medžių. Yra daug kitokių augalų, grybų, kurie nereikalauja priežiūros. Juos irgi galim įtraukti į racioną prie sodo. O ir pats sodas neįsivaizduokit, kad turi būti didelis. Žmogui užtenka po keletą medžių ir krūmų turėti. Ten kur rašiau apie šimtus, tai turiu omenyje pradžioje, kol derlingumas mažas ir krūmeliai maži ir neužima daug vietos. O kai suauga, tai galima turėti po keletą kiekvienos rūšies ir protingai susodinti nedaug jie ten užims. Kelis arus. Ir daugiau žmogus negali suvalgyti.

3. Dar dėl smalsumo. Gal teko girdėti kurių medžių lapai yra valgomi? (žinau, kad liepų lapelius galima valgyti). Tokiu būdų prailgėtų "derliaus sezonas.

Valgomi yra liepų lapai, žiedai, pumpurai ir vaisiukas kol jaunas. Klevų žiedai, lapai. Ąžuolo jauni lapai. Baltojo gluosnio jauni ūgliai, lapeliai. Blindės ir kai kurių karklų lapai. Eglės jauni ūgliai. Maumedžio jauni ūgliai. Pušies strobilai ir žiedai. Dar gal ką pamiršau paminėti. Ir jau rašiau - serbentų, aviečių, raugerškių, svarainių jauni lapeliai, bet šitie didelės reikšmės mitybos kiekyje nesudaro. O pirmiau išvardinti miško medžiai jau gali daryti įtaką racionui. Jau jų galima pavalgyti ir galima patiekalus iš jų daryti, pavyzdžiui, iš liepų lapų blynelius kepti. Teks primaišyti truputį miltų, kad suliptų, bet pagrindinė masė gali būti liepos lapai.

Gamtinės žemdirbystės sodas, kas tai? Prisipažinsiu, man sodas, tai pievelė, ir vaismedžiai joje išbarstyti. O gamtinėje žemdirbystėje, ar sodas arčiau įprasto parko vaizdo, ar daugiau miško, ar jame yra takeliai, ar krūmai (krūmai be abejonės, nes minėjote, jog uogos, tai sodo dalis, bet jei krūmai auga atligdami gyvatvorės rolę, tai ar jie dar ir papildomai remia medžius)? Jei trumpai, tai koks gamtinės žemdirbystės sodo tankumas ir ar jis ilgainiui taps mišku?

Gali būti daug įvairiausių variantų. Galima tiesiog sodinti įprastais atstumais ir mulčiuoti šienu ar lapais. O kai medeliai paaugs, tada palikti po medžiais žolę. Turbūt tai būtų pats paprasčiausias ir dabartinio žmogaus sąmonei priimtiniausias variantas. Kitas variantas, dar prisodinti krūmų ar gėlių aplink medelius, arba valgomų augalų. Na, visokių variantų galima prigalvoti.

Dar vienas variantas pamąstymui. Sodiname iš pradžių tankiai - medis kas metras, krūmai kas pusmetris. Pasiliekam takus. Miško sąlygos arba kitaip - tankus sodinimas medeliams reikalingas tik pradžioje, kol jie jauni. Todėl pradžioje darome krūmyną, miško ekosistemos pradžią. O medeliai suauga po penkių, dešimties, penkiolikos metų ir tada jau jiems pagalbos nelieka. Tada galime padaryti retmiškį ar parką su žolyte. Taigi, krūmus sodinam iš pat pradžių tankiai ir turime jiems auginti laiko apie 10 metų. Po to, juos iškelsim iš po medelių į kitas saulėtesnes vietas, o po medeliais liks žolė ir didesni tarpai. Medeliai irgi liks kas keturi metrai. Dalį jų prašalinsim. Būtų gerai, jei dar kas ryžtųsi į tokį sodą pasodinti ir didelių medžių, kurie iškels šakas aukščiau obelų ir slyvų. Jei jie bus tik keli, tai mes nedidelį šešėlį, o suaugusiam sodui jau nebebūtina ir stipriai derėti. Jau kai sodas suaugęs, tai žmogui per daug šiaip ar taip vaisių, ir vaismedžius galima užtamsioti ir sumažinti derlingumą.

Taip pat nereikia galvoti, kad gausis miškas. Sodo didelio žmogui nereikia. Keleto arų. Jei dar pievutę pasidarom sodo viduryje poros arų, tai gaunasi iki dešimt arų sodelis. Tai labai nedidelis plotas. Jei tokį medžių guotą pamatom, tai nesakom ant jo - miškas. O sodas bus dar žemesnis, retesnis ir sunkiai jį mišku pavadinsi. Nors galima siekti ir to, kad būtų kaip miškas, o vaismedžiai augtų pomiškyje, po medžiais. Čia kaip kam leis sąmonė.

Trumpai tariant variantų visokių yra ir vasarį bandysime juos dėlioti ant popieriaus.

Apie neskiepytus vaismedžius.
(Suku galva, kaip cia paprasciau paklausti...).

Seniai kirba mintis, kad savo nauja soda pasodinau ne taip, kaip norejau - kaip gamtiska, t.y. sodinau skiepytus vaismedzius.
Vegetatyvinio poskiepio medeliai buvo mano klaida ir ismesti pinigai - jiems reikia ir geresnes zemes augti, jie lepus ligoms, juos reikia formuoti - daryti atramas suaugus ir tt, ir jau pats zinojimas, kad tokios obelys trumpaamzes, nepatinka.
Seklinio poskiepio obelaites senu veisliu, ilgaamzes, aukstauges, bet negamtiskos(?).


Nežinau kas tas vegetatyvinis poskiepis. Iš tiesų ir nenoriu žinoti. :) Geriau einam tiesiai prie neskiepytų.

Neskiepytu obelu ieskosiu pamiskese, laukiniu tresniu ir vysniu, deja turbut, nesu maciusi.
Cia man labai didele uzduotis atrodo (ir tamsus miskas) rasti laukinius ar sulaukejusius vaismedzius, issikasti ir pasodinti savo sklype (dazniausiai atpazisti jau suaugusius).


Ieškokite netoliese buvusių sodybų. Ten daugiausiai vaismedžių. Problema, kad nepažįstate medelių. Aš pažįstu juos ir mažiukus, ir be lapų, tai man lengva surasti medelių pamiškėse ir jų ten tikrai daug yra. Kol nepažinau medžių, tai irgi galvojau, kad nėra. O kai pažįsti, tai pamatai, kad jų daug yra.

Ir ar uzaugs kazkas kito, negu pvz. laukines obels nelabai skanus obuoliukai, kurie tik pasalus galimi valgyti (tad nelabai ir privalgysi)?

Dauguma medžių taip dauginasi, bet imkime kaip pavyzdį obelis. Žiede yra kuokeliai ir piestelė. Kuokeliai turi žiedadulkes. Tai - vyriška genetika. Piestelė - moteriška. Žiedadulkės patenka ant piestelės ir įvyksta apsivaisinimas. Iš kiekvieno apsivaisinimo gaunasi sėklelė, o aplinkui užauga obuolio minkštimas. Žiedadulkės atskrenda nuo tos pačios obels kuokelių arba nuo kitos obels kuokelių. Ir gali būti taip, kad atskrido dvylika skirtingų žiedadulkių ant piestelės ir gavosi obuolyje dvylika sėklyčių. Pasėjus iš to paties obuolio sėklytes galime gauti dvylika skirtingų veislių. Žiūrint iš kur žiedadulkės atskrido. Jei atskrido iš raudonos obels, tai iš vienos sėklytės gali gautis medis vedantis raudonus obuolius, jei atskrido iš rūgščios laukinukės, tai gali iš kitos sėklytės gautis sprangūs ir rūgštūs obuoliukai.

Dar daugiau. Netgi specialiai sukryžminus tą pačią vyrišką ir moterišką genetiką antrą kartą, gaunasi kitokia veislė. Antrą kartą to paties neįmanoma pakartoti. Čia kaip su žmonėmis. Imam tą patį vyrą ir moterį, ir sudėjus jų genetikas gaunasi vis kitoks vaikas. Panašus į tėtį ir mamą, bet unikalus ir vis kitoks. Taip ir su obelimis. Net jei izoliuojame žiedą ir ant piestelės tupia tik tos pačios obels žiedadulkės iš to paties žiedo, tai irgi gausime visus skirtingus. Gal panašesnius vienas į kitą, bet unikalius atvejus.

Tai štai klausimas ar galime gauti neskiepytą obelį su nerūgščiais obuoliais? Atsakymas - galima. Dauguma veislių taip ir išvestos kaip gamta daro - nuo vieno žiedo uždedant žiedadulkes ant kito žiedo. Ir atrenkant skaniausius. Taip dirba selekcininkai, taip dirba ir gamta. O skiepyjimas yra tik pernešimas. Galima atsinešti ir į savo obelį įsiskiepyti saldų raudoną obuolį arba galima atsinešti iš laukinukės paimtą rūgštų ir sutraukiantį ir įsiskiepyti į savo obelį. Galima į vieną medį tris šakas skirtingas įskiepyti - vieną raudono obuolio, kitą geltono, trečią rūgštaus laukinuko. Ir augs tokia obelis. Ką noriu pasakyti yra, kad obuolių saldumas nepriklauso nuo skiepyjimo. Jis priklauso nuo to, kokie tėvai susikryžmino ir kaip jaunas medelis buvo prižiūrimas.

Kaip pasidaryti sodinuku nuo senos skanios kaimiskos obels?
Prilenkti medi negali, tik kruma (su jais paprasta), tai imti sakeles skiepams i pasodinta sklype miskine obeli?
Bet tai jau nebus neskiepytu obelu sodas - bus seklinio poskiepio sodas.
Is seklos auginti yra gamtiska, bet kiek laukti! ir ar visada uzaugs tas, ko tikejomes?
Galvojau, kad tos senos skanios veisles ir buvo taip israstos - is skanaus obuolio seklos, nuskinto kaimynu kaime, paaugindavo sodinuka ir jam paaugus, ta sakele skiepydavo i laukine obeli..

Taigi, kas tai yra tos skanios senos obelu veisles?
Ar tai gamtiskai susiformavusios ar atsiradusios zmogui issikisus?(ekspermentuojant. Mes nusipirkom sodyba, kurios simtamecio seimininko tevas, turejo pomegi skiepyti obelis - yra islikusios senos pavienes obelys (kitos, deja, iskirstos)).

Kaip dar galima gamtiskai ar gamtiskiau formuoti vaismedziu soda, kuris duotu ir skanius vaisius?
Nes sodo auginimas gamtiskai (misko principu), man atrodo labai labai logiskas ir jau suprantamas, bet kitaip atrodo sodo ivairoviu gamtiskas pasirinkimas (sodinant tik laukinius sodinukus, neskiepyjant).

Cia tikras gamtiskumas prasilenkia su noru pavalgyti:)?


Gamtiškumas su noru pavalgyti neprasilenkia. Neskiepytų veislių yra daug daugiau, nei skiepytų, todėl neskiepyjant gaunama didesnė įvairovė. Prisiminkit kaip ką tik viršuje rašiau - iš kiekvieno susikryžminimo atvejo gaunamas unikalus ir nepakartojamas sodinukas, originali veislė. O skiepytų veislių yra nedaug. Galit ant pirštų paskaičiuoti kokias žinote skiepytas veisles. Kiekvienas žino alyvinį, avietinį, antaninį, auksį, bogatyrių, jonagoldą ir panašius. O iš sėklos visada gaunama unikali veislė, net pavadinimų nespėja galvoti žmonės kiek daug jų yra, todėl jos bevardės visos, nes visos unikalios.

O jei norisi pasiimti lygiai tokios pačios, tai tik skiepyjimu. Arba prilenkus prie žemės ir gavus atžalą. Medį sunkiau prilenkti prie žemės, bet įmanoma. Reikia lenkti kol jaunas. O kai nebejaunas medis, tada galima žemę atnešti prie medžio šakos ir ji išleis į tą žemę šaknis. Ir taip pasidauginsit kaip paprastą krūmą. Bet taip dauginti bus ne tokie ilgaamžiai ir ne tokie sveiki kaip iš sėklos.

Jei ryžtumėtės sėti iš sėklyčių, tada elkitės kaip selekcininkai. Stenkitės, kad obelis apsidulkintų nuo jums reikiamos obels, arba pati nuo savęs. Yra stabilios genetikos veislių, kurios išlieka pasėjus maždaug tokios pačios. Kartais nė neatskiria žmogaus jutimo organai, nors ir unikalios veislės.

Kas išrado skanius obuolius - ar žmogus, ar gamta, ar Dievas, ar Velnias sunku pasakyti. Nelabai galime patikrinti. Bet gamta mumis rūpinasi, anot mokslininkų, apie tris milijonus metų, tai galim ja pasitikėti ir atiduoti kryžminimą į jos rankas. Sėjant iš sėklyčių kiekviena generacija grįžta vis arčiau prie gamtos. Tai galime imti beveik bet kokį obuolį ir jį sėti, paskui gautas sėklas vėl sėti ir jis kadanors grįš iki pirminio obuolio. Va, tada galėsim pažiūrėti koks jis pagal gamtą turi būti. O kol kas turim ką turim. Galim daryti patys kryptingai kryžmindami kaip selekcininkai, kaip Mičiūrinas darė, išvedinėti savas veisles, arba galime duoti gamtai spontaniškai kryžminti ir žiūrėti kas gausis, skaniausias pasiimti sau.

1. Teiginys: „Moliūgai, cukinijos, aguročiai, patisonai – irgi labai derlingos ir paprastai auginamos kultūros. Jeigu ūkininkaujate rytų Lietuvoje ir dar probleminėse šaltose vietose, tai šiek tiek paaukštinkite lysvę, dirvožemis bus šiltesnis ir šios daržovės geriau jausis“.
Klausimas: Kiek reikia paaukštinti lysvę ? Ar visame plote, kuriame jie auga (nes auga plačiai, įsikabina į dirvą gerokai toliau nuo sėjimo vietos)?


Įvairiai. Principas - kuo aukščiau pakeliam, tuo šiltesnis dirvožemis ir tuo mažiau drėgmės, reikės daugiau laistyti. Proto ribose pakeliam 10-50 centimetrų. Kiek norite.

2. Teiginys: „Pomidorai..., bet reikia pasirinkti ankstyvas ir atsparias veisles. Nes užėjus rugpjūčio rūkams, nespėjusios sunokti veislės pajuoduoja.
Patarimas: rekomenduoju pomidorus auginti kartu su baltosiomis garstyčiomis – jos apsaugo daržoves nuo fitoftoros, nuo kurios jos ir pajuoduoja.


Abejoju, bet jeigu taip yra, tai labai gera žinia. Ačiū.

3. Teiginys: Labai maloniai nustebinote pasakymu, kad „... į saulėgrąžas reikėtų žiūrėti kaip į pagrindinį strateginį maistą.“ (pvz., analogiškai bulvėms).
Klausimas: Dėl kokių maistinių savybių galime būti jomis sotūs! Kur galime susirasti receptų?


Saulėgrąžoje daugiausiai yra riebalų. Apie 50 procentų. Riebalai pats sočiausias ir daugiausiai energijos turintis maistas. Apie 20 procentų baltymų, kas irgi yra labai rimtas maistas ir 20 procentų angliavandenių. Kitos medžiagos surašytos čia:
http://nutritiondata.self.com/facts/nut ... cts/3076/2

4. Teiginys: „Bet jei negyvenat prie daržo, retai atvažiuojat, neturėsit kada ravėti ir siela neleidžia daigelio išrauti, tada atidėkit kitiems metams...“.
Klausimas: Apie ravėjimą Jūs kalbate ir kitose teksto vietose, pvz., apie saulėgrąžas, burokėlius. Ką reiškia ravėjimas, jei GŽ jo apskritai nepropaguoja?


Siekiamybė yra rankiojimas, kada nereikia nei ravėti, nei sėti, nei mulčiuoti. Bet kol to nemokame, tai tenka ir pamulčiuoti, ir paravėti, ir pasėti. Bet jei tik galite, tai neravėkite. Atraskite būdą kaip padaryti be to. Pavyzdžiui, aukštą žolę kai ji šlapia galima nulenkti ir ji nebeatsitiesia. Bet tas sunkiau už ravėjimą.

katės, šunys ir kiti naminiai gyvūnai, kaip įtakoja ekosistemą? katės manau pelių populiaciją labai gerai kontroliuoja...


Žiūrint ką vadinsime kontroliavimu. Jei išžudymas ir genocidas yra kontroliavimas, tada taip. Bet gamtoje to nebūna. Ten balansuojama, kad gyvių būtų nei per daug, nei per mažai. O katės žudo iki dugno. Taip yra todėl, kad kačių niekas nemedžioja ir nebalansuoja. Laukinėje gamtoje, pelių valgytojus irgi sistema balansuoja - per maistą, per plėšrūnus, per ligas, per teritoriją. O katės randa prieglaudą pas žmogų ir nesubalansuotai žudo ne tik peles, bet ir kirstukus, paukštelius ir kartais dar visokius gyvius, kurie tik juda. Neėda, bet nužudo, nes juda.

Šunys labai blogai yra, kad pajautę laukinį gyvūną iš karto loja. Jei yra sodyboje šuo, tai žvėreliai ne taip mielai artinasi prie sodybos.

Šunims kol kas nėra vietos ekosistemoje. Nebent kai kur jie susimeta į gaujas ir išgyvena miškuose. O katėms paprasčiau. Jos gali ir pavieniui. Netgi vienoje laidoje girdėjau, jog laukinės katės viename regione yra kilę iš naminių kačių. Kažkada pabėgo nuo žmogaus ir apsigyveno gamtoje, prisitaikė prie jos ir gavosi nauja veislė.

Tiek kates, tiek šunis reikėtų stengtis auginti kuo gamtiškiau. Neduoti jiems ėsti, neduoti pastogės. Žiauriai skamba. Reikia kitokius žodžius vartoti - leisti šunims ir katėms gyventi laisvai, nerišti, nekišti į voljerus, leisti pasigauti maisto ir negadinti jų organizmų žmogišku maistu, kuris jiems kenkia ir ligas sukelia. Leisti jiems natūraliai daugintis ir t.t.

Dar į lentelę ąžuolą reikėtų įtraukti, nes iš gilių ne tik kavą galima daryti. Galima giles valgyt kaip riešutus, daryti miltus ir kepti duoną, blynus, sausainius. Tik taninus nuvirt reikia. (geriausias mano skaitytas taninų išplovimo metodas buvo išgliaudytas giles dėti į audeklo maišelį ir kabinti į tualeto bakelį - kiekvieną kart nuleidžiant vandenį išsiplaus ir dalis taninų:)

Ir dar, galima ir lapus valgyt, derlius ankstesnis:) Juodųjų serbentų, liepų ir dar kitų medžių tik išsprogusius lapus dėdavo į blynus, salotas, sriubas. Taip pat reikia džiovinti gydomosioms - vitamininėms arbatoms.


Kai turėsiu daugiau laiko, sudėsiu daugiau laukinių ir senovinių daržinių receptų foruman, nes čia mano hobis ir darbas:)

Ačiū, būtinai pasidalinkite.

Ar auginate kastainius? Ar prinoksta vaisiai?

Kauno botanikos sode auga kaštainis, kartais duoda vaisių. Bet jis ten vienas, tai gal susodinus keletą duotų daugiau. Dar tik pradžia kaštainiams Lietuvoje, kaip kažkada buvo maumedžiams, kaip vynuogėms, persikams. Kol kas dar niekas negali pasigirti normaliais derliais Lietuvoje, bet reikia po truputį pratinti šį gerą medį Lietuvoje. Jis panašiuose klimatuose gerai auga ir dera.

Del kukmedzio tai labia rizikingas dalykas, nes medis labai nuodingas. Uogas galima valgyti tik nereikia praryti seklu, ir nerekomenduojama valgyti nescioms moterims ir vaikams. Vietoj kukmedzio maistui galima bandyti auginti cefalotaksa ar toreja.

Sausmedis (lonicera caerulea) daug kur europoje laikoma nuodinga kultura.
Turi nuodingu alkaloidu (saponinu,triterpenu). Nerekomenduojama valgyti kas turi virskinimo traktu sutrikimu.


Lietuvoje auginamos dvi valgomos sausmedžių rūšys valgomasis sausmedis ir kamčiatkinis sausmedis - Lonicera kamtschatica ir Lonicera edulis. Yra dar daug kitų rūšių auginama, bet jos nevalgomos.

Galima pakeisti zymiai skanesne uoga - medlieva. Ypac skanios rusys ir uogos apie 1,2-1,5 cm Bartramiana, Ballerina, Smoky, Obelisk, Pembina.

Ačiū už pasidalinimą.

Ar iš minėtu sodo kultūrų visos galima užsiauginti kiekvienam be didelių vargų ar labai didelę įtaką daro turimo dirvožemio savybės?

Priemolyje viskas augs, priesmėlyje viskas augs, jei duosite gerą maitinimą. Problematiškos žemės yra su aukštu gruntiniu vandeniu. Ten mažai kas augs. Bet iš esmės, tai galima viską visur auginti be problemų. Tik reikia gerą maitinimą duoti.

Šilauogės - kaip jomis rūpintis pgl GŽ? Juk negerai durpių privežti?

Taip, nereikėtų išvis auginti šilauogių. Čia mados reikalas, o ne reikalingumo.

O braškės (pabėga į pievas), žemuogės (irgi neblogai auga pievose), mėlynės (tik miške) skaitosi prie daržo ar sodo ?

Tai nesvarbu prie ko priskirsi. Svarbu, kad gerai augtų.

O yra medelynuose galima įsigyti visų šių kultūrų nes aš daug nepažįstamos...?

Medelynuose medeliai beveik visi skiepyti. Medelynuose ne viską gausit iš išvardinto sąrašo. Medelynai labiau užsiima pinigų darymu, o ne rūpinimusi, kad jūs būtumėt sveiki ir pavalgę. Todėl ne visus gausit, o tik tuos iš kurių lengviau užsidirbti. Kitus reikės medžioti po draugus, pažįstamus arba pačiam sėtis.

Kaip suprantu tai juk negali visų šių kultūrų į mišką susodinti... nes dauguma (manau didžioji) auga pamiškėse. Tai gaunasi iš krumu formuotos gyvatvorės storinimas (dar viena juosta) medžiais?

Labai gerai, jei sąmonė leidžia sodinti krūmų gyvatvorę, o joje dar ir medžių prikaišioti. Paskui tarpą pasidarom, kad vaikščioti ir rinktis gėrybes, ir vėl galime krūmų juostą maišytą su medeliais. Arba sodinam pietuose krūmus, o šiauriau nuo jų - medžius. Tada medžiai neužstoja šviesos krūmams.

Aš rudeniop pasisodinau šaltalankius ir vieną putiną. Šaltalankiai tai yra nesavidulkiai (?) nes reikia ir vyriskos ir moteriskos. Tai pasodinau dviem ploteliais vienas vyras šalia 4-5 panelių. O kaip juo rūpintis pavasarį? Apsodinti dar keliais krūmais dėl tankumo (dar kai kurie tik metro ugio)? Apmulčiuoti kitų medžių lapais? O tą patį daryti su putinu?

Putinas ir šaltalankis priešingos krypties medžiai. Šaltalankis sausų žvyrynų augalas, putinas - šlapžemių. Bet abu labai paprasti ir nereikalauja jokios priežiūros. Galima ir nieko nedaryti pasodinus, o galima ir pamulčiuoti porą metų.

Ar šie augalai auginami iš laukinės gamtos ar yra ir kultūrinių?
Šaltalankis
Ieva vėlyvoji – kuo skiriasi ievos viena nuo kitos gamtoje? Kaip jas atskirti?
Ieva
Erškėtis raukšlėtalapis


Šaltalankių yra gamtoje, bet yra išvesta ir kultūrinių veislių, kurių uogos stambesnės ir kurie neturi spyglių.

Ieva vėlyvoji skiriasi nuo paprastosios ir lapais, ir ūgiu, ir forma, ir uogomis, ir derėjimo laiku. Google pažiūrėkit kaip atrodo lapeliai ir uogos, ir išmoksite atskirti.

Erškėtis raukšlėtalapis yra atvežtinis, bet pats plinta gamtoje. Lygtais nėra veislių išvesta jo.

Norėčiau pasisodinti ir laukinių augalų, tokių kaip laukinės trešnės, bet nežinau jų augimviečių ir nežinočiau kaip jas atskirti nuo kitų augalų pavasarį. Būtų visai neblogai tokie mokymai pavasarį arba mainai augalų (tokie pat kaip sėklų mainai).

Mainai sodinukų buvo rudenį. Ir kitą rudenį bus. Bet reikia galvoti labiau ne ko gauti mainuose, o ką galiu užauginti ir pasiūlyti. Va, tada būsi dėmesio vertas.

Pamokyti galiu ir gamtinės žemdirbystės, ir laukinių valgomų augalų, ir atpažinti medžius (su lapais ar be lapų), bet negaliu to daryti kasdien ir visą gyvenimą. Reikia man ir savo gyvenimą gyventi. Šie mokymai yra daugiausia ką galiu duoti. Kiekvieną dieną skiriu visuomenei po šešias valandas ir taip tris mėnesius. Daugiau negaliu. Jei eiti į kitas temas (sklypo planavimas, valgomi augalai, sandėliavimas, gyvenimo būdas ir kt.) tada reikia laukti kitos žiemos, kada vėl turėsiu laisvesnio laiko arba atvažiuoti į konsultacijas pas mane į sklypą, pasikviesti pas save, ar seminarą galim surengti, bet šie visi dalykai bus mokami, nes nemokamų daugiau pavežti negaliu.

Stenkitės patys kiekvienas mokytis ir patys tapti mokytojais kitiems. Nebūtinai vadintis mokytoju. Išmoksti vieną dalykėlį ir jau gali pasidalinti su kitais. Nebūtina išmanyti visą sritį. Pomidorus išmokai auginti ir jau daliniesi, javus išmokai ir jau daliniesi. Kitas dažinius augalus, trečias valgomus... Turime išmokti padėti vieni kitiems.

Pavasarį planuoju įsigyti šių augalų. Gal kas nors iš forumo dalyvių turite atliekamų pardavimui:
Šliandra
Šeivamedis juoduogis
Kryklė
Žilakrūmis gausiažiedis
Sedula geltonžiedė
Cidonija
Lazdynas turkinis
Medlieva
Svarainis - turiu pasisėjus, tačiau labai jau jie lėtai auga, gal kas nors turite paaugintų?


Aš irgi paimčiau viso šito išskyrus svarainius. Svarainių ko gero jau galėčiau ir duoti. Jei atsirastų daug žmonių turinčių sodinukų, tai galima balandį padaryti sodinukų mainus. Tada atvažiuočiau kur nors nemokamai ir pavaikščiotume po apylinkes, prisikastume ko ten yra ir apsikeistume tuo, ką atsivežėm. Bet kaip sakau - reikia daug žmonių, kurie turi sodinukų apsikeitimui ar dovanojimui.

Kas yra kryklė? Ar tai pūkuotoji vyšnia?

Taip, pūkuotoji vyšnia, veltininė vyšnia, kininė vyšnia ar kryklė yra tas pats. Nors kryklių būna visokių. Lotyniškas pavadinimas Cerasus tomentosa.

Šią vasarą suvalgę vyšnias kauliukus pasėjome. Ar galima tikėtis, kad iš sėklų užsiauginsime vaismedžius?

Taip, bus vyšnių. Jei neskiepytos buvo, tai gali išaugti tokios pačios. Jei skiepytos buvo, tai gali išaugti kitokios. Šiaip ar taip - vyšnių bus.

1. palei kelią (žvyrkelį) norėtųsi užsiauginti gyvatvorę pagal jūsų patarimus, t.y. vaisiai, uogos ir panašiai. tačiau ką daryti su dulkėmis, kurios kyla nuo kelio? gal reikėtų kaip nors aukštais susodinti? iš pradžių kokius tikrus gyvatvorinius augalus, pakankmai aukštus (ar karklai tam tiktų, paskui būtų ir malkų?), susodinti. toliau kokius vaismedžius, o dar žemiau - krūmus.

Galimos įvairios tvoros, reikia žiūrėti konkrečią situaciją, dirvožemį. Pavaikštinėkite tuo žvyrkeliu ar panašiu ir pažiūrėkite kaip gamta padariusi. Kiek dulkės nueina vienokiu atveju ir kitokiu, atrasite sau labiausiai patinkantį variantą - ir labiausiai dulkes stabdantį, ir gražiausią. Manyčiau labai gerai stabdo eglutės. Jos labai tankios. Ir visokių tankių krūmų yra. Reikia žiūrėti pagal situaciją. Gal vasario mėnesį turėsim tam laiko kai planuosim sodą ir daržą.

3. sakot susirinkti pakelei augančius vaismedžius? bet juos dar ir atskirti reikėtų mokėti, ko pradinukas nebūtinai sugeba... ar medelynuose parduoda neskiepytus? iš kur, kaip ir kokius augina medelynuose?


Medelynuose medžiai beveik visi skiepyti. Kitokių gi žmonės neperka kažkodėl. O atskirti reikia mokintis. Labai gera kai išmoksti. Jautiesi visai kitokiu žmogumi ir gamtą visai kitaip priimi. Aš negalėjau pakęsti apžėlusių krūmynų, apžėlusių dumbluotų upių ar ežerų pakrančių, šabakštynų, bet išmokęs augalus ir biotopus, susipažinęs su jais iš arčiau pamėgau ir dabar man jie visi gražūs ir reikalingi atrodo. Daug lengviau gyventi, net kvėpuoti lengviau, eini ir džiaugiesi...

4. Kaip supratau agrastus dauginti galima atskiriant žalius ūglius arba prilenkiant. Kokios yra sąlygos agrastams?

Agrastas nereiklus, gali augti bet kur. Sausumą pakelia nes turi spyglius. Bet geriausiai augs trąšioje purioje žemėje. Iš žalių auginių sunku pasidauginti, nes sunkiai šaknyjasi. Geriau prilenkus arba iš atžalų.

5. Turime keletą senų juodųjų serbentų krūmų. Duoda nedaug vaisių, o ir tie patys nebūtinai sunoksta. Ar verta juos gaivinti ir kaip?

Juodas serbentas dera ant antrų metų šakelių. Prieikite prie krūmo ir atidžiai pažiūrėkite. Atskirsite nesunkiai kurios šakos antrametės. Jos šviesios. O senesnės jau tamsios. Tai visas trečiametes pjauti lauk reikia. Jos nederės. Paliekam tik antrametes. Išpjovus senas šaknys energiją skirs likusioms ir naujų auginimui. Krūmas atsinaujins. Dar galima pamulčiuoti ar patręšti mėšlu.

1. Pomidorai. Jūs rašote apie juos kaip apie lengvai auginamus. Deja, jau 11 metų mėginu juos užsiauginti be šiltnamio pačiais įvairiausiais būdais. Sklypas miške, šešėliai ir drėgmė vasarą užslenka jau nuo 15 val. Auginti stengiuos pačias ankstyviausias veisles (sibirskij rannyj, sub-arctic plenty, kosmonavt volkov, Black aisberg ir kt.). Vienintelį kartą pavyko gauti šiokį tokį derlių 2012 m. Bet tada į krūvą sukrito labai daug palankių aplinkybių - pomidorai augo ant kalnelio, sausa karšta vasara, mulčiavau žole, reguliariai į laistymo vandenį įpildavau pieno...
Šiais metais atrodo dariau viską taip pat, bet pomidorai pajuodo jau liepos vidury...
Klausimas - tai kaip man vis dėl to užsiauginti tų kvepiančių, su parduotuvės nesulyginamų, pomidorų savo darže? :-)


Pakeiskite sklypą.

O jei rimtai, tai daigai pomidorų turi būti dideli, stiprūs, jau vos nežydintys ir paleisti į lauką gegužę kai tik baigiasi šalnos. Ir aišku, šiltesnėje vietoje, daugiau saulės. Jei nuo 15 val drėgmė iš šešėlis, tai nenorėkit bananų ir baklažanų. Arba dėkite stogelį ar statykit šiltnamį. Jei nėra kitos išeities, o pomidorų vis tiek norisi, tai ką daryt. Statykit šiltnamį.

2. Juodieji serbentai. Nepaprastai juos mėgstu. Keli serbentų krūmai visai neblogai tarpsta tarp vos matomų senos sodybos pamatų keli šimtai metrų nuo mūsų sklypo, tik uogų mažokai (gal miško paukščiai nurenka?). Kelis kartus bandžiau atžalų parsinešti ir užsiveisti - deja nesėkmingai, vos vegetuodavo. Gal net vargti neverta? Gal paprasčiausia būtų "pagerinti jų gyvenimo kokybę" prie tų pamatų ir mėgautis uogomis?

Uogos kuo arčiau namų turi būti, nes kelių šimtų metrų neprivaikščiosi ir nepritikrinsi kasdien ar jau prinoko, ar jau nulesė paukščiai, ar pernoko ir nubyrėjo. Dažnai taip būna, kad atvažiuojantys tik savaitgaliais sako: "oi, nebuvo uogų šiemet". O nematė, kad buvo, bet nukrito kol jie atvažiavo. Geriausia kasdien tikrinti ir todėl geriausia kuo arčiau namo pasodinti. Kaip genėti jau parašiau truputį aukščiau. Drėgmę mėgsta juodieji serbentai ir trąšų dirvožemį. Siūlyčiau parsinešti atžalų ir dar bandyti.

1. Esu girdejus kad buna avieciu veisles kurios duoda ne vienkartini derliu, o uogu buna kelis menesius, kokios tai veisles?

Tai vadinamos remontantinės avietės. Jų veislių būna visokių. Čia keletas pavadinimų:
http://sodoaugalai.lt/avieciu-veisles/
http://www.manosodas.eu/2013/08/sodiname-avietyna/
http://www.viskas.lt/portal/categories/ ... -auginimas

Bet daugelis remontantinių veislių yra labai derlingos, bet užtat beskonės. Net nemalonu valgyt. Todėl reikėtų rinktis pagal skonį. Man viena mėgstamiausių veislių yra Žoltyj gigant, bet ir to visokio būna. Vienur ragavau, tai įspūdžio nepadarė, o RS medelyno Žoltyj gigant variantas labai skanus:
http://rsmedelynas.lt/vaiskrumiai

Šiemet pasisodinau Maroseika ir dar vieną be pavadinimo skanią remontantinę. Tai kol kas nieko negaliu pasakyt, reikia palaukt derliaus. O pagrindiniai mūsų maitinimosi plotai sudaryti iš mūsų vietinių miško aviečių. Nieko nepadarysi, jos gamtiškiausios ir skaniausios.

2. Ar galima kur nors isigyti neskiepitu vaismedziu, minejote kad tresniu galima issikasti pamiskese, o ka daryt kai nezinai kur rasti, ir nezinai kaip jas atpazint...

Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Tikrai dideli turtai tiesiog mėtosi pamiškėse, jums tereikia išmokti ir pasiimti juos.

3. Pirma karta kursiu savo soda, norisi kuo ivairesniu vaisiu, ar nereikia derinti kas salia ko gali augti, ir ar uztenka po viena medeli kiekvienos rusies, gal yra tokiu kurie po viena neauga, ir is vis kaip nepasiklysti veisliu ivairovej ir uzsiauginti skaniu vaisiu?

Visi medžiai auga po vieną, bet būna dvinamiai, kurie nedera po vieną. Auga, bet nedera. Va, tokius reikia po du sodinti. Bet netgi tuos, kurie auga ir dera po vieną vis tiek geriau sodinti po du arba grupelėmis, nes jie būna derlingesni kai auga drauge. Bandysime jūsų sklypą ir asortimentą paplanuoti sausio ir vasario mėnesiais.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 12 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007