Laimis Žmuida rašė:
Kokio dydžio sklypas? Ir kodėl nėra apsaugos? Sklypas laukuose ar kaimynai neturi medžių? Jei sklypas laukuose, tada galima daryti gojaus formos miško sodą. Gamtoje jei pasižvalgytum, tai dideliuose laukuose gojeliai kaip atrodo, kaip jie ginasi nuo šalčio ir vėjų. O jei ne laukuose, tai tada galima aptverti miško sodą greitai augančiais medžiais - beržais, klevais, drebulėm, pušim, eglėm, maumedžiais, karklais... Jų nesunku nemokamai gauti.
Planuojamos sodo vietos sklypo dydis yra apie pusantro hektaro, prieš kelis metus buvo naudojama gyvūliams ganyti, kitaip sakant pieva. Sklypo perimetras apsodintas medžiais , bet jie kolkas tik žmogaus ūgio, bei ju susodinimas nėra tankus, tad apsaugos nuo vėjo poveikis yra gan mažas, tam tikrose vietose yra ir geresnės apsaugos sąlygos , bet tik iš vienos pusės . Tad planuojamose vietose mikroklimatas nėra sukurtas, o jo sukūrimas gali užtrukti, tad greičiausiai skiepytus vaismedžius teks sodint kitose vietose, tiesiog jos saulės ir šilumos atžvilgiu nėra efektyvios.
Nelabai suprantu/žinau ''gojaus formos'' termino.
Laimis Žmuida rašė:
Tai tik alksnis lietuviškas. Gal geriau net baltalksnius sodinti nei juodalksnius. Nes juodalksniams gal labiau drėgmės reikia, o baltalksnis gali ir sausiau augt. Mes neturim pupinių medžių, bet užtat turim vietinių pupinių žolių. Australai ir tropikai atvirkščiai - neturi mūsų žolinių, bet turi medžius. Pas juos sėjami žoliniai pupiniai net nefiksuoja azoto, jei specialiai neapkrečiami mikroorganizmais:
http://www.tropicalpermaculture.com/nit ... teria.html
Gal pas mus panašiai bus su medžiais, reikės juos apkėsti bakterijomis, nes kitaip nei jie neaugs, nei kitiems duos naudos. Na, išskyrus alksnius. Jie vietiniai, tai nereikia apkrėsti mikrobais.
Taigi mes, europiečiai galime išnaudoti savo privalumą - žolinius pupinius. Jų yra daug ir lengvai prieinamų. Liucernos, barkūnai, dobilai, gargždeniai, dirveniai ir pan. Jie parduodami sėklų parduotuvėse po kilogramą. Štai jais ir galima puikiai pasinaudoti Europoje.
Nelabai skiriu baltalksnį nuo juodalksnio , bet šiais metais pasidomėsiu,bandysiu atydžiau patyrinėti jų skirtumus , bet kažkaip yra įsitikinimas , kad pas mus tik juodalksniai auga. Kadangi tai lietuviškas medis , tai gal turės tas bakterijas, šiais metais kasdamas patyrinesiu šaknis jų. Ta pati reikės pažiūrėt pas šaltalankius.
Kas dėl straipsnio , tai man diskutuotinai skamba kai kurios detalės , pvz ''Well, most of our beans and peas originated in Europe, so if you live in America or Australia you can not expect the required Rhizobium to automatically be present in your soil. Most likely it's not, and if it is, then probably not in sufficient numbers. (The latter is even true in Europe''
kiek žinau nei viena pupų rūšis nėra kilusi iš europos, tad kyla klausimas, kodėl nevietinės daržovės sudaro tokia simbiozę, kita galimybė , kad tik vietiniai augalai kaip Liucernos, barkūnai, dobilai, gargždeniai, dirveniai( dar klausimas būtu ant kiek jie vietiniai) galės efektyviai dirbti su tom bakterijom ar jas prisišaukti . Bei jei šios bakterijos yra mūsų žemėj, reiškias ir visi pupiniai ar tiesiog turintys azoto fiksavimo galimybe medžiai turetu jas prisjaukinti be inokuliacijos. Tad šitos teorijos sakyčiau yra gan miglotos .
Laimis Žmuida rašė:
Jei turi laiko, tai gali prisigrėboti nemokamai žolės savo sklype. Kuo puikiausias mulčias. O kai medžiai bus susodinti, tada jau nebegalėsi grėboti, nepatogu tarp medžių grėbt. Dabar galima naudotis proga
Bandysiu , bet nežinau ar turėsiu laiko , man rodos šiuo metu visą laiką reikės skirti medžių sodinimams , nes lyg ir nusimato gan trumpas sodinimo laikotarpis , praeita savaitę , nors žemė dar sušalusi buvo , kai kurios medlievos jau pradejo skleisti pumpurus.