Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Pen Kov 29, 2024 1:30 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 119 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pen Kov 07, 2014 5:01 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Gru 05, 2013 12:08 am
Pranešimai: 345
Miestas: Vilniaus raj. Riešė/Širvintų raj. Jauniūnai
Kadangi tarp medžių didelis tarpas tai manau augs viskas ką pasodinsit :). Labiausiai iš daugiamečių augalų tiks tie, kurie greitai užauga, pvz. drebulės (jas galima po kelių metų išpjauti), o iš valgomų - bet kokie krūmai (serbentai, agrastai, kaukazinės slyvos). Manau galima tarpuose bandyti sodinti avietes ar gervuoges, kurios medžiams paaugus arba pačios išnyks arba išeis į šviesesnes vietas. Iš vienmečių tiktų aukšti augalai - kukurūzai, saulėgražos, pupos ir kiti, kuriuos nuskynus, galima stagarus nupjauti ir palikti pūti vietoje. Dar tiktų ir dideli šliaužiantys augalai - tokie kaip moliūgai, cukinijos, jiems žmogaus dydžio medžiai šviesos neužstoja, na ir be abejo topinambai, kurių irgi būna skirtingų veislių. Mano topinambai rožiniai, turintys ilgus ūsus :), o būna ir tamsiai raudonų.


Prikabinti failai:
PICT0033.JPG
PICT0033.JPG [ 136.23 KiB | Peržiūrėta 7705 kartus(ų) ]
Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Kov 07, 2014 11:43 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 2:44 pm
Pranešimai: 49
Net priešui nepatarčiau sodinti drebulių. Prie mano sklypo dėl naujo kelio darymo nukirto dešimties metų amžiaus drebulę, tai dabar labai daug bėdos turiu dėl tos drebulės šakninių atžalų. Kiekvienais metais vis daugiau arų ploto užima aukštokos atžalos. Neįmanoma išnaikinti tos drebulių monokultūros. O jeigu patys dar ir pasodinsit drebulių, tai turėsit labai didelį viską užgožiantį drebulyną.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Kov 08, 2014 7:58 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Ačiū už patarimus, tačiau matau, kad turiu patikslinti sąlygą. Norėčiau daugiamečių, kurie ir liks augti tenai kai ąžuolai užaugs dideli, tarkime po dešimties-dvidešimties metų. Tada tie krūmeliai atsidurs po ąžuolo šakomis. Pirmais dešimt metų gali sau augti ir gauti daug saulės ir gerai derėti, o kai atsidurs po ąžuolu, tada gali ir mažiau derėti, bet bus suderintas ekosisteminis daugiametis derinys.

Raudonas serbentas gal ir tiktų. Jis gali augti po medžiais. Mažiau derės, bet uogos turėtų būti ypatingo skonio. Agrastas užtamsiotas jau nelabai derės ir galbūt visai išnyks, kaukazinė irgi.

Taigi, kolkas bandysim trijulę - kukmedį, serbentą raudoną ir sedulas. Gal dar ką sugalvotumėt?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Kov 08, 2014 9:57 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Net priešui nepatarčiau sodinti drebulių.


Čia senos tradicinės baimės. Vieni bijo drebulių, kiti bebrų, treti kurmių, ketvirtiems - gervės pasėlius išmindo, penktiems - zuikiai trukdo, šeštiems - kurkliai. Keista, kad gamtiniams žemdirbiams dar kyla tokios baimės. Drebules, egles ir gandrus skelbia savo priešais. Gi pas mus kenkėjų nėra! Visi yra draugai.

Drebulė - kuo puikiausias draugas. Labai gera, nes labai greitai auga. Malkoms puikiausias medis. Taip pat po ja auga grybai - raudonviršiai. Taip pat ant jos mirusios galima auginti kreivabudes - vieną skaniausių grybų. Drebulė nebijo drėgmės todėl iš jos ir tiltukus daro, ir stogus. Vėjui sustabdyti kaip tik drebulė, nes greitai užauga. Praktiškai vien pliusai.

O baimė tik viena, kad pasidaugins. Pas mus yra drebulių, bet jos nesidaugina, nors mes ir norime, ir naujas sodiname. Vietos užimtos ir drebulė nesidaugina. O jei netyčia prisidaugintų - tai puiku, pjauni ir kūreni. Nematau nei vieno minuso. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Kov 08, 2014 11:55 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 8:53 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Vilnius/Širvintų raj. Totoriškis
Laimis Žmuida rašė:
Ačiū už patarimus, tačiau matau, kad turiu patikslinti sąlygą. Norėčiau daugiamečių, kurie ir liks augti tenai kai ąžuolai užaugs dideli, tarkime po dešimties-dvidešimties metų. Tada tie krūmeliai atsidurs po ąžuolo šakomis. Pirmais dešimt metų gali sau augti ir gauti daug saulės ir gerai derėti, o kai atsidurs po ąžuolu, tada gali ir mažiau derėti, bet bus suderintas ekosisteminis daugiametis derinys.

Raudonas serbentas gal ir tiktų. Jis gali augti po medžiais. Mažiau derės, bet uogos turėtų būti ypatingo skonio. Agrastas užtamsiotas jau nelabai derės ir galbūt visai išnyks, kaukazinė irgi.

Taigi, kolkas bandysim trijulę - kukmedį, serbentą raudoną ir sedulas. Gal dar ką sugalvotumėt?


Sausmedis, nors rašo, kad negali augti pavėsy, pas mane tokiom sąlygom jis ir auga, uogu nedaug, kelios saujos, bet dar gyva, tik sunku būtų prognozuoti, kaip jam patiktu kaiminystė su ąžuolais. Dar eksperimento vardan galima būtų išmegint tarkim juodajį riešutmedį, juos formuot, kad neperaugtu ąžuolų, arba palikti laisvai konkurencijai, lyg ir skaičiau, kad jie naturaliai mėgsta kartu augti, tik neaiškų kiek tų riešutų būtų iš jų.

Marijeta rašė:
Net priešui nepatarčiau sodinti drebulių. Prie mano sklypo dėl naujo kelio darymo nukirto dešimties metų amžiaus drebulę, tai dabar labai daug bėdos turiu dėl tos drebulės šakninių atžalų. Kiekvienais metais vis daugiau arų ploto užima aukštokos atžalos. Neįmanoma išnaikinti tos drebulių monokultūros. O jeigu patys dar ir pasodinsit drebulių, tai turėsit labai didelį viską užgožiantį drebulyną.


Man kaip tik patinka drebulės ir juodalksniai dėl šitos savybės. Reiktu kaip tik džiaugtis jum, pas jus auga papildomas mulčiavimo šaltinis sodui.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Kov 08, 2014 12:53 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Lie 30, 2013 7:49 pm
Pranešimai: 406
Pas mus sklype is vienos puses nebloga savaiminiu slyvu gyvatvore susidarius, net ir slyvu buna, vistos megsta ten pasivaikscioti. Tik tokia sunkiai izengiama, tai galvoju gal reiketu praretinti, ir slyvu daugiau butu, o be to ten ta gyvatvore mums nelabai reikalinga. Tik tiek, kad jos kaip drebules, labai jau daug atzalu duoda, kurias paskui baisu, kad nesugebesim sukontroliuoti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Kov 08, 2014 6:27 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Pas mus irgi tokia gyvatvorė yra, slyvos pernai buvo kokios dvi :) Galvoju gal įsodinti į ją kitų medžių daugiau kurie su laiku gal užgožtų tą slyvų gyvatvorę. Uosiai ir klevai ten yra jau ir taip keli sudygę pas mus, tokie išstypę, kaip miško tankumyne :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Kov 08, 2014 6:41 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Cituoti:
Taigi, kolkas bandysim trijulę - kukmedį, serbentą raudoną ir sedulas. Gal dar ką sugalvotumėt?


Gerai sugalvojote. Pas mus irgi yra vieta kur ąžuoliukų sudygę galvojau ten persodinti iš kitos vietos gervuogių - aviečių hibridą tokį. Nežinau tiksliai kas tai per augalas, bet uogos tai skanios ir didelės. Auga jos tokiame mažame jaunuolyne ir dabar. Tai pasidauginsiu ir tarp ąžuoliukų. O sedulas, raudonus serbentus ir gal dar kukmedžius nusikopijuosiu irgi :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Kov 09, 2014 6:45 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Gal tas gervuogės ir avitės hibridas yra žemuoginė avietė?
http://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDemuo ... viet%C4%97

Lazdynas dar gerai po ąžuolais ir mačiau augančių lazdynų po ąžuolais. Reiškia veikia. Bet lazdynas visur tinka ir labai geras, tai jį dėsim visur kitur, o čia norisi be lazdynų kažko. Ar kas nors matėt miške po ąžuolais augančių raudonųjų serbentų ir ar jie gerai jautėsi? Prie Kauno marių iš Zuikynės pusės auga šlaituose daug serbentų raudonų, gerai dera, tik nepamenu po kokiais lapuočiais. Gal po skroblais, guobom, vinkšnom ar pan.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Kov 09, 2014 10:40 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Ne, ne tokios, va radau vadina jas juodosiomis avietėmis, dar citrinvytį po ąžuoliuku pasodinau.

http://rojaussodai.lt/index.php/sodoapl ... cidentalis


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Kov 31, 2014 2:04 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Gru 05, 2013 12:08 am
Pranešimai: 345
Miestas: Vilniaus raj. Riešė/Širvintų raj. Jauniūnai
Praeitą rudenį buvo pasodintas nedidelis miškelis iš miško medžių, tačiau sudalyvavus GŽ mokymuose, šį savaitgalį iš miškelio padariau miško sodelį, nes tarp miško medžių pasodinom juodųjų serbentų, putinų, auksuotųjų serbentų, kaukazinių slyvų, medlievų, graikinių riešutmedžių, lazdynų, šaltalankių, šermukšnių ir dar paprastų miško medžių (beržų, eglių, klevą, liepų).


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Kov 31, 2014 5:23 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Šaltalankius reikia pietinėje miško pusėje sodinti, nes po medžiais jie išnyksta. Su kaukazine slyva turbūt irgi panašiai, nes mėgsta šviesą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bal 02, 2014 9:47 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Gru 05, 2013 12:08 am
Pranešimai: 345
Miestas: Vilniaus raj. Riešė/Širvintų raj. Jauniūnai
Dar pasodinom aronijų. Šaltalankiai šiuo metu gavosi rytinėje pusėje, o kaukazinės slyvos ant kalniuko, bet kai medžiai užaugs, tikriausiai jų laukia liūdna baigtis :), bet kaukazinių turime prisisėję ir daugiau, tai kitas pasodinsime joms tinkamesnėje vietoje ...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Bal 03, 2014 4:56 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Na, bent penkiolika ar dvidešimt metų turėtų augti dabar pasodinti slyvukai ir šaltalankiai. :) Ne taip greitai viskas vystosi medžiukų reikaluose.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Bal 11, 2014 7:24 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 01, 2014 10:02 am
Pranešimai: 107
O kaip įkomponuoti egles? Ar jos inkamos miško sodui? ar geriau tiesiog naudoti apsodinant sklypo šiaurinę pusę? Šiaip kaip aš esu supratusi, tai miško soda kuriamas pagal miško principus tik iš valgomų kultūrų, tad ar galima įkomponuoti ten kaip nors naudingai egles, pušis, kad padėtų susikurti darniai sistemai?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Bal 11, 2014 8:22 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Jei vaikščiojote kokiame nors mišriame miške, tai galėjote pastebėti, kad aplinkui auga didžiulės eglės ir pušys, jų apačioje matosi tik kamienai, o spygliai tik viršūnėse, o apačioje po jomis auga miškinės obelys, lazdynai, šermukšniai, serbentai, bruknės, avietės...

Miško sodas gali būti sudarytas vien tik iš valgomų augalų, bet gamtiškesnis variantas, kad jis būtų sudarytas ne tik iš valgomų augalų. Pušys ir eglės čia lengvai įsipaišo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Bal 12, 2014 5:02 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 01, 2014 10:02 am
Pranešimai: 107
Vat kaip tik ir nepastebėjau... visur kur vaikščiojau tai dažniausiai auga vien pušys, arba eglės, o jei kokią obelį sutikdavau tai tik kokioj apleistoj sodybvietėj...
škilo man tokia abejonė - taip po kažkuo augdamos pvz. obelys sulaukėja? Susmulkėja? nes joms tada tenka to žemesniojo ardo vaidmuo. jei noriu, kad obuoliai nebūtų maži, tai turiu juos į šviesą kreipti, o kitus augalus tik pasitelkti obels paramai ir auginti tik tol, kol jos netrukdo tai mano obeliai. Krūmams tai turbūt natūralu būti žemesniam arde ir jie vis tiek dera, bet tik kol gauna šviesos.
Kad pušys ir eglės lengvai įsipaišo į miįko sodą kaip tik šiandien ir teko matyti... visai pie mūsų dar vieni naujakuriai įsikūrė tokiam apie 15-20 metų jaunuolyne - medžių tankynė, pušys, beržai, ąžuolai, eglės... Jie ten truputuką praretino ir sodina sodinukus bet kur pamaišydami - auga ir taip natūraliai ir gražiai atrodo....Tik daržas nelabai dera - miške gal jam nėra labai patogu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Bal 12, 2014 8:47 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Vat kaip tik ir nepastebėjau... visur kur vaikščiojau tai dažniausiai auga vien pušys, arba eglės, o jei kokią obelį sutikdavau tai tik kokioj apleistoj sodybvietėj...


Na, tai Lietuvos problema. Natūralių miškų neturime. Visi sodinti. O sodina žinome kaip. Viską iškerta, suaria ir pasodina monokultūrą - pušų, eglių ar dar ko. Tai ir kur ten obelys? Tik jei netyčia įsimaišo atneštos iš sodybų. Ir šermukšnius, lazdynus ir kitus medžius miškininkai dar ir iškerta, kad tik augtų pušys ir eglės tiesios lentoms. Todėl ir nematote miškuose vaismedžių. Teko lankytis kalnuose, kur sunku prieiti ir medieną išnešti, pasodinti, tai ten natūralesnė aplinka. Ten labai daug vaismedžių ir vaiskrūmių auga po miško laja. Dėl to, kad tiesiog nekerta miškininkai. O pas mus tokių vietų rečiau rasi. Bet įmanoma. Irgi reikia ieškoti brandžiasniame miške, kur nors upelių rėvose, tarp pelių, kur jiems sunkiau privažiuoti ir iškirsti. Štai natūraliasneme miške tikrai pastebėsit ir lazdynus gerai derančius, ir šermukšnius, ir bruknes, avietes, ir obelis. Žinoma, kiekvienam reikia saulės. Ir ištempti į saulę jie dar gausiau derės. Tas atsitiktų automatiškai, jei nekirstų miškų, tada medžiai sendami išretėja ir tampa šviesesni.

Cituoti:
škilo man tokia abejonė - taip po kažkuo augdamos pvz. obelys sulaukėja? Susmulkėja?


Ne. Smulkūs rūgštūs obuoliukai būna priklausomai nuo veislės. Miškinei obeliai ką bedarytum ji ves mažiukus vaisiukus, o naminę obelį jei įkiši į mišką, tai ji ves didelius obuolius. Derlingumas sumažės, ir obuolių bus mažiau. Na, ir susmulkės, bet susmulkėti gali jos ir ne tik po medžiais augdamos, bet ir atviroje vietoje, nes negauna maitinimo ir tankios šakos. Bet esmė, kad vaisių dydis ir skonis pagrinde priklauso nuo veislės ir tik paskui nežymiai nuo augimo sąlygų. O mūsų miškuose sutinkamos puslaukinės obelys veda mažiukus ir rūgščius obuolius ne todėl, kad po medžiais auga, o todėl, kad jos išdygo iš sėklytės, kuri gavosi susikryžminus normaliai naminei obelei su laukinuke. Štai gaunasi nauja veislė - pusiau naminė, pusiau laukinė. Kartais jos visai neblogos gaunasi, o kartais - neįmanoma valgyti. Reziumuoju: tai vyksta ne dėl to, kad šešėlis, o dėl genetikos.

Cituoti:
nes joms tada tenka to žemesniojo ardo vaidmuo. jei noriu, kad obuoliai nebūtų maži, tai turiu juos į šviesą kreipti, o kitus augalus tik pasitelkti obels paramai ir auginti tik tol, kol jos netrukdo tai mano obeliai.


Pirma - veislė. Antra, žinoma, jei kitus medžius auginsite obels pagalbai ir duosite jai šviesos, tada ji derės geriau ir gausiau nei miške. Tik mes juk ne visada norim didelio derliaus, kartais tiesiog norisi gamtiškiau, natūraliau, mažiau kenkiant žemei, skonio geresnio, mažiau priežiūros, o derliaus gi visi, kurie turi sode bent dešimt obelų visada turi perteklių ir nesugeba tiek suvartoti. Derlius nėra tokia jau didelė siekiamybė. Žinoma, turi būti derlius, bet turi jis būti ne bet koks, o skanus, sveikas, grožį ir gėrį teikiantis, ir gamtai nekenkiantis. Deja, įprastas tradicinis sodas gamtai kenkia, o miško sodas jau mažiau kenkia.

Cituoti:
Krūmams tai turbūt natūralu būti žemesniam arde ir jie vis tiek dera, bet tik kol gauna šviesos.


Tiek krūmai, tiek obelys yra žemo ūgio ir išvesti iš tų, kurie augo miške, t.y. po medžiais. Jei pažiūrėsite kur pamiškėje sodą, tai pamatysite, kad obelis tik iki kelių normaliems medžiams. Ji visada augdavo po medžiais. O miškinė kitaip ir nemoka kaip tik augti po medžiais ir net nepasisėja laukuose. O naminė obelis jau pasisėja laukuose, nes ji ilgus amžius pratinta augti ne miške. Išvestos dabar mutantės obelys, bet ir mutantai krūmai, kurie duoda daugiau vaisių nei lapų ir pagal tokį supratimą, tiek dabartiniai krūmai, tiek obelys miške po medžiais neaugs. Bet ar mums tinkamas toks supratimas? Pagal mano supratimą, laukinukės auga miške, esu matęs, o gausiai deranti bet tuščiavaisė obelis nėra vertybė pagal mano supratimą. Vertybė - skanus obuolys, o ne tuščias. Todėl aš ieškau naujų variantų kaip auginti, kad augtų skani obelis po mediais. Ir krūmai taip pat. Bus kitokie derliai, tiek kiekiu, tiek kokybe. Kitokios ir genetikos.

O pradinukams geriausias variantas - sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius šiaurinėje miško aikštelės pusėje. Tada galima imti bet kokią įprastą genetiką, skiepytus medžius ir jie gaus saulės, nes bus visada apšviesti ir gaus miško malonumus, nes aplinkui bus miškas.

Pakišti krūmus ar obelis po medžiais, tai čia jau labiau profesionalams, kuriems jau reikia ne tik, kad užaugtų, kad tik derėtų, jiems jau reikia kai ko daugiau. O pradinukams nereikėtų vargti su tuo, nes paskui vėl tradiciniai žemdirbiai juoksis, kad niekas neauga. :)

Cituoti:
Tik daržas nelabai dera - miške gal jam nėra labai patogu.


Daržui reikia saulės, atviros vietos. Bet miško apsuptyje jis gali augti. Neaugti gali dėl to, kad miškas dirvožemį užrūgštino, kad nepakanka šviesos arba tiesiog, kad nemoka auginti. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Geg 17, 2014 11:36 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Antaninė obelis puikiai tinka miško sodui. Pas mus auga viena didelių medžių pavėsyje, bet vistiek visada būna obuolių. Ir tokia smulkutė ji, graži :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Geg 17, 2014 3:21 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Jeigu nufotografuotum, tai būtume labai dėkingi, nes sunku suvokti kaip obelis gali augti po medžiais, o juk link to bandome eiti. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 119 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 12 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007