Mulčiuoti reikėtų iš karto. Prieš sodinant medelį juk palaistome, kad prigytų, nenorėtume, kad drėgmė greitai išgaruotų, todėl dedame mulčią, kuris ne tik saugo, kad drėgmė neišgaruotų, bet ir kasdien kuria naują drėgmės porciją. Taip pat mulčius pritraukia dirvožemio fauną, kuri savo išskyromis taip pat drėkina medelio šaknų aplinką. Mažieji ne tik drėkina, bet ir mitybines medžiagas gamina.
Be to, ir negražu sukasta žemė, tai pasodini ir iš karto gražiai užmulčiuoji.
Vienintelis man ateinantis argumentas kodėl neva nereikėtų mulčiuoti iš karto, tai dirvožemio temperatūra. Sakoma, kad neva šiltame dirvožemyje šaknys geriau vystosi. Gal ir teisingai, tik klausimas ar to reikia. Gal kai kurie medeliai pajutę šilumą greičiau išsprogs ir paskui nukentės nuo šalnų. Šiaip gamtoje medelių šaknys nuolatos būna šaltyje. Po žeme šalta kaip šaldytuve - plius keturi, plius šeši laipsniai. Tik vasarą dirvožemio paviršius įšyla ir medžių paviršinės šaknys gauna kokius plius penkiolika laipsnių. Miške nuolatinė lapų ir spyglių paklotė, samanos ir medžių šešėliai neleidžia saulei šviesti ir įšildyti žemę.
Kai sodinama į naują atvirą vietą ir dirvožemyje nėra organinių atliekų, tada geriau dėti šieną po apačia ir užspausti šakomis. Nes šakos ilgai virškinamos, mitybinės medžiagos nuo šakų prasidės tik kitais metais arba dar kitais, o medeliui jau reikia valgyti šiandien. Todėl gerai, jei medelis šiais metais valgys žolę, o kitiems metams pradės virškinti šakų medieną. Žinoma, visada medieną priklojame nors plonu šieno sluoksneliu, kad ji būtų drėgna ir greičiau prasidėtų virškinimo procesai. Sausa mediena gali šimtus metų stovėti nesuvalgyta.
O jeigu sodiname į tokią vietą, kurioje jau ir taip daug apvirškintų medienos atliekų dirvožemyje, tada dėčiau pirmiau šakas, o po to šieną. Nes pirmais metais medelis jau turi ko valgyti - buvusias atliekas, o mūsų užduotis kitam sezonui paruošti kuo greičiau naujo maisto iš šakų. Todėl jas uždengiame kuo didesniu sluoksniu mulčio. Mulčias ilgiau pastovės nesuvirškintas, nereikės naujo vis pridėti.
Cituoti:
Pas mus tie jauni medeliai kaip ir pievoj auga... Apmulčiavus nuo varpinės velėnos galima išgelbėt, bet ką daryt, jei nesinori jokių krūmų prie jų sodinti, kaip apsaugoti kamienus nuo vėjo? Gavau patarimą, kad gal kokiu popierium apvyniot kamieną?
Arba gal galima cukinijom apsodinti? Arba žirniais?
Keistai, kad natūralaus krūmo nesinori sodinti, o aprišti nenatūraliom medžiagom norisi.
O reikėtų saugoti ne tik kamieną, o ir visas šakas. Ir ne tik patį kamieną. Kamieną jei pakaitins saulė, tai jis gali sutrūkinėti, o svarbiausia kodėl vėjas stabdomas yra mikrobiologinis aplinkos fonas, t.y. drėgmė ore ir skraidantys mikroorganizmai - bakterijos, grybeliai. Ne pats kamienas, o aplinkos oras. Kamieno zona, o ne kamienas.
Cukinijos žemos, jos saugos dirvožemio zoną, o ne kamieno. O žirniai ar pupelės saugos tik patį kamieną, o ne kamieno zoną. Bet tiek viena, tiek kita yra labai gerai. Galima ir gėlių kokių sodinti. Tik nereikėtų kokių kasamų sodinti, kad nepažeidinėti medelio šaknų.
Aš tai manau, kad jei nesinori daryti miško tipo sodo, tai ir nedarykit. Jau gerai vien tai, kad šaknų zoną sutvarkote. Ir tai jau didelis žingsnis į priekį. Ir auginkite taip. O kai jau užsimanysit kitaip, tada galėsit ir kamieno zoną tvarkyti.