Cituoti:
Dėl svogūniukų tai ir sakau, kad gamtiška nelygu paprasta. Jei daugiagalviai neužauga, paprasčiau pirkti svogūniukus, nei auginti daigiukus.
Kažkaip nesusišnekam.
Anot manęs, paprastai žmogus perka viską sodinimui - daugiagalvius svogūnus, sėklas daigiukams arba viengalvius svogūnėlius. Pirkti paprasta visus dalykus. Bet gamtinėje žemdirbystėje stengiamės eiti į nepriklausomybę ir savarankiškumą, t.y. bandom atrasti būdus kaip išsiversti patiems, be pirkimo. Ir kuris variantas lengviausias kai neperkame? Manau, auginti daugiagalvius svogūnus. Nes tai - paprasčiausias variantas. Pasilieki dalį sėklai, o kitus suvalgai. Su daigais sunkiau. Pirma, reikia pasigaminti sėklų. Antra, reikia daigus ant palangės auginti ir paskui persodinti. Su viengalvių svogūnėlių paruoštukais irgi sunku. Turi gauti sėklų, tada užsiauginti tuos mažiukus svogūnėlius ir tik kitais metais iš jų sodinti ir gauti normalius svogūnus.
O ką reiškia "jei daugiagalviai neužauga, tai paprasčiau..."? Juk neužauga pas žmones ne tik daugiagalviai, bet ir iš daigų ar iš pirktų svogūnėlių. O pas kitus viskas užauga, ir vieni, ir kiti. Todėl nereikėtų kelti klausimo: "jei daugiagalviai neužauga..." Reikėtų kelti klausimus: "kuris variantas lengviausias perkant?" ir "kuris variantas lengviausias auginantis pačiam?" Tokiu atveju turėsime bendramačius variantus, kuriuos galėsime lyginti. Ir tikrai paprasčiausias bus auginti daugiagalvius svogūnus.
Cituoti:
Dėl mulčio - kai jį bedžiūstantį plonu sluoksniu visą savaitę merkė lietus, išėjo panašiai lyg būtų užraugta žolė - pajuodavo ir supuvo, nežinau, kas kitas galėjo jai atsitikti, jei ir atrodo kaip supuvusi.
Jei tai buvo garšvos ir dilgėlės, tai gal tik atrodo, kad supuvo. Jos džiūdamos pajuoduoja, o pajuodavę dar sudrėko ir suglebo, todėl atrodo, kad supuvo. Gal joms viskas gerai, jei mažu sluoksniu dėta?
Cituoti:
Kas kiek laiko maždaug reikia mulčiuoti? Kiek maždaug kartų per metus?
Oi, čia viskam skirtingai ir žiūrint koks mulčias, koks jo storis, kokia sudėtis, kokia aplinka. Vienur tą patį mulčią greitai suvalgys, kitur - lėčiau. Bet tarkim, kad kokie trys mulčiavimai per sezoną išeina pas mus. Tai nereiškia, kad tris kartus į metus šienauju ir džiovinu, ir nešu į daržą. Ne. Pirmą kartą užmulčiuoju su pavasarį prigrėbotu šienu arba tuo, kas gulėjo ant lysvės. Antrą kartą po visų sodinimų (gegužės gale, birželio pradžioje) kai jau žolės virš kelių ir užstoja šviesą kultūroms, tada šienauju tarpulysvius, ravim ir dedam ant lysvių. Paskui liepą vėl tas pats. Va, gaunasi trys mulčiavimai. O paskui jau kai kurios kultūros nusiima, į jų vietą sodinasi kitos kultūros. Tada galima dar kartą viską mulčiuoti. Rudenį kai visos kultūros nusiima tada vėlgi galima dar kartą pamulčiuoti. Čia reikia žiūrėt visada pagal situaciją ir improvizuoti.
Cituoti:
Sakot, mulčiuotoj žemėj nereikia sėjomainos, o ar visi taip ir darot? Tose pačiose vietose auginat, ar pakaitaliojat?
Mes nekaitaliojam, sodiname tose pačiose vietose, tačiau dažnai automatiškai gaunasi, kad vieta pasikeičia. Pas mus tai gaunasi todėl, kad stambios daržovės gerai nupūdo dirvą. Todėl po jų labai patogu sėti smulkias kultūras. Ir atvirkščiai, jei buvo auginama kažkas po kurio užėjo žolėmis lysvė, tada ten sodini stambias kultūras, kad jos pakovotų su piktžolėm. Tiesiog ateini į daržą sėti ir žiūri kur gerai įsidirbusi žemė, ten sėji smulkias sėklas, o kur blogai - sodini pupas ir žirnius. Kartais sutampa plotai - kas pernai, tas ir šiemet. Bet dažnai ir nesutampa. Bet specialiai nekaitaliojam. Išskyrus pupas. Pupas puola straubliukai ir padaro skylutes. Ir jei pasodini naujoje vietoje, tai straubliukų mažiau. Todėl stengiamės nesodinti ten, kur praeitais metais augo pupos. Pagal GŽ teoriją per kažkiek metų turėtų ekosistema sutvarkyti straubliukus, bet praktikoje nesutvarko. Todėl kaitaliojam.