Cituoti:
Vat kaip tik ir nepastebėjau... visur kur vaikščiojau tai dažniausiai auga vien pušys, arba eglės, o jei kokią obelį sutikdavau tai tik kokioj apleistoj sodybvietėj...
Na, tai Lietuvos problema. Natūralių miškų neturime. Visi sodinti. O sodina žinome kaip. Viską iškerta, suaria ir pasodina monokultūrą - pušų, eglių ar dar ko. Tai ir kur ten obelys? Tik jei netyčia įsimaišo atneštos iš sodybų. Ir šermukšnius, lazdynus ir kitus medžius miškininkai dar ir iškerta, kad tik augtų pušys ir eglės tiesios lentoms. Todėl ir nematote miškuose vaismedžių. Teko lankytis kalnuose, kur sunku prieiti ir medieną išnešti, pasodinti, tai ten natūralesnė aplinka. Ten labai daug vaismedžių ir vaiskrūmių auga po miško laja. Dėl to, kad tiesiog nekerta miškininkai. O pas mus tokių vietų rečiau rasi. Bet įmanoma. Irgi reikia ieškoti brandžiasniame miške, kur nors upelių rėvose, tarp pelių, kur jiems sunkiau privažiuoti ir iškirsti. Štai natūraliasneme miške tikrai pastebėsit ir lazdynus gerai derančius, ir šermukšnius, ir bruknes, avietes, ir obelis. Žinoma, kiekvienam reikia saulės. Ir ištempti į saulę jie dar gausiau derės. Tas atsitiktų automatiškai, jei nekirstų miškų, tada medžiai sendami išretėja ir tampa šviesesni.
Cituoti:
škilo man tokia abejonė - taip po kažkuo augdamos pvz. obelys sulaukėja? Susmulkėja?
Ne. Smulkūs rūgštūs obuoliukai būna priklausomai nuo veislės. Miškinei obeliai ką bedarytum ji ves mažiukus vaisiukus, o naminę obelį jei įkiši į mišką, tai ji ves didelius obuolius. Derlingumas sumažės, ir obuolių bus mažiau. Na, ir susmulkės, bet susmulkėti gali jos ir ne tik po medžiais augdamos, bet ir atviroje vietoje, nes negauna maitinimo ir tankios šakos. Bet esmė, kad vaisių dydis ir skonis pagrinde priklauso nuo veislės ir tik paskui nežymiai nuo augimo sąlygų. O mūsų miškuose sutinkamos puslaukinės obelys veda mažiukus ir rūgščius obuolius ne todėl, kad po medžiais auga, o todėl, kad jos išdygo iš sėklytės, kuri gavosi susikryžminus normaliai naminei obelei su laukinuke. Štai gaunasi nauja veislė - pusiau naminė, pusiau laukinė. Kartais jos visai neblogos gaunasi, o kartais - neįmanoma valgyti. Reziumuoju: tai vyksta ne dėl to, kad šešėlis, o dėl genetikos.
Cituoti:
nes joms tada tenka to žemesniojo ardo vaidmuo. jei noriu, kad obuoliai nebūtų maži, tai turiu juos į šviesą kreipti, o kitus augalus tik pasitelkti obels paramai ir auginti tik tol, kol jos netrukdo tai mano obeliai.
Pirma - veislė. Antra, žinoma, jei kitus medžius auginsite obels pagalbai ir duosite jai šviesos, tada ji derės geriau ir gausiau nei miške. Tik mes juk ne visada norim didelio derliaus, kartais tiesiog norisi gamtiškiau, natūraliau, mažiau kenkiant žemei, skonio geresnio, mažiau priežiūros, o derliaus gi visi, kurie turi sode bent dešimt obelų visada turi perteklių ir nesugeba tiek suvartoti. Derlius nėra tokia jau didelė siekiamybė. Žinoma, turi būti derlius, bet turi jis būti ne bet koks, o skanus, sveikas, grožį ir gėrį teikiantis, ir gamtai nekenkiantis. Deja, įprastas tradicinis sodas gamtai kenkia, o miško sodas jau mažiau kenkia.
Cituoti:
Krūmams tai turbūt natūralu būti žemesniam arde ir jie vis tiek dera, bet tik kol gauna šviesos.
Tiek krūmai, tiek obelys yra žemo ūgio ir išvesti iš tų, kurie augo miške, t.y. po medžiais. Jei pažiūrėsite kur pamiškėje sodą, tai pamatysite, kad obelis tik iki kelių normaliems medžiams. Ji visada augdavo po medžiais. O miškinė kitaip ir nemoka kaip tik augti po medžiais ir net nepasisėja laukuose. O naminė obelis jau pasisėja laukuose, nes ji ilgus amžius pratinta augti ne miške. Išvestos dabar mutantės obelys, bet ir mutantai krūmai, kurie duoda daugiau vaisių nei lapų ir pagal tokį supratimą, tiek dabartiniai krūmai, tiek obelys miške po medžiais neaugs. Bet ar mums tinkamas toks supratimas? Pagal mano supratimą, laukinukės auga miške, esu matęs, o gausiai deranti bet tuščiavaisė obelis nėra vertybė pagal mano supratimą. Vertybė - skanus obuolys, o ne tuščias. Todėl aš ieškau naujų variantų kaip auginti, kad augtų skani obelis po mediais. Ir krūmai taip pat. Bus kitokie derliai, tiek kiekiu, tiek kokybe. Kitokios ir genetikos.
O pradinukams geriausias variantas - sodinti vaismedžius ir vaiskrūmius šiaurinėje miško aikštelės pusėje. Tada galima imti bet kokią įprastą genetiką, skiepytus medžius ir jie gaus saulės, nes bus visada apšviesti ir gaus miško malonumus, nes aplinkui bus miškas.
Pakišti krūmus ar obelis po medžiais, tai čia jau labiau profesionalams, kuriems jau reikia ne tik, kad užaugtų, kad tik derėtų, jiems jau reikia kai ko daugiau. O pradinukams nereikėtų vargti su tuo, nes paskui vėl tradiciniai žemdirbiai juoksis, kad niekas neauga.
Cituoti:
Tik daržas nelabai dera - miške gal jam nėra labai patogu.
Daržui reikia saulės, atviros vietos. Bet miško apsuptyje jis gali augti. Neaugti gali dėl to, kad miškas dirvožemį užrūgštino, kad nepakanka šviesos arba tiesiog, kad nemoka auginti.