Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 2:12 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 29 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pen Lie 25, 2014 5:43 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Bir 30, 2013 8:04 pm
Pranešimai: 316
Šeštadienį stebėjau labai įdomų bandymą. Yra du daržai greta vienas kito gamtoje pievoje vienas pagal GŽ principus kitas pagal paprastą kaimiečių žemės dirbimo supratimą. Rezultatai akivaizdūs :D Kaip manote kieno naudai?
Ar nereikėtų gilesnių tyrimų ir bandymų kad patvirtinti ar paneigti GŽ teorijas . Realybėje gaunasi visiškai kitaip :D .


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Lie 28, 2014 12:49 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Greičiausiai buvo taip, kad tavo stebėtas gamtinis daržas buvo pradinuko lygio, o kaimiškas - profesionalus. Todėl ir atrodė kaimiškas geriau. Dažnai kartoju, kad gamtinis daržas nėra vien mulčiavimas. Reikia ne tik mulčiuoti, bet dar ir kitus dalykus daryti, o štai tada gamtiniai daržai būna gražesni ir derlingesni už kaimiškus.

Dažnai pamulčiuotas daržas atsilieka laike nuo tradicinio kaimiško. Kaimiškame jau viskas bujoja, o pamulčiuotame daigeliai dar maži. Kaimiškam pupos iki kelių, o pamulčiuotame dar tik iki kulniukų. Taip būna todėl, kad mulčias neleidžia įšilti žemei. Dėl žemesnės dirvožemio temperatūros augalai prasčiau vystosi. O kaimiškame darže žemė nuoga, ją greitai sušildo oras ir saulės spinduliai. Todėl daigai greičiau vystosi.

Pastebėję, kad po mulčiu žemė vėsesnė gamtinės žemdirbystės profesionalai pradėjo žemę šildyti: atkloja ją pavasarį; primaišo skaldos į dirvožemį; deda tamsų drėgną mulčią; reljefe padaro nuolydį į pietus; lysves daro šiek tiek pakeltas; prideda prie lysvės didelių akmenų ir visokių kitokių dirvožemio šildymo būdų sugalvoja. Tada gamtiniai daržai neatsilieka nuo kaimiškų laike.

Tačiau ne visi gamtiniai žemdirbiai papildomai šildo žemę. Žemės šildymas yra darbas. O kartais žemės pašildymas atneša dar ir papildomo darbo, nes, pavyzdžiui, pakelta lysvė greičiau išdžiūna ir tenka ją laistyti. Todėl prieš ką nors darant reikia pagalvoti ar atsipirks tas darbas. Lietuvoje dauguma daržovių puikiai užauga ir nepašildžius žemės. Tad kam vargti? Konkrečiai mes žemę turime pakėlę tik ankstyviesiems agurkams. Kitais metais dar ten įkišiu porą cukinijų, kad greičiau būtų. O likusius agurkus ir cukinijas, ir visas kitas daržoves auginame nepakeltose lysvėse. Šiaip galėtume ir be tos pakeltos išsiversti, bet įsirengėm, tai ir naudojam, o kai dabar tokie karščiai, tai keikiuosi, nes laistyti reikia. Kaip pas mus auga viskas nešildytose ir mulčiuotose lysvėse? Taip, atsilieka nuo kaimiškų daržų. Ne tik atsilieka, bet mes dar ir specialiai vėliau sodiname. Nes pas mus slėnis ir žemė šaltesnė ir šalnos būna, kai pas kitus nebūna. Todėl sodinam vėliau, kai žemė įšyla ir oro temperatūra leidžia. Taip pat kitas dalykas, pavyzdžiui, mūsų skaniausios bulvės yra vidutinio ankstyvumo ir stengiamės jas kuo vėliau pasodinti, kad kuo vėliau nuimti ir, kad kuo geriau laikytųsi per žiemą. Juk tikslas ne aplenkti kaimiečius vaizdu, o užsiauginti gero maisto. Maistas užauga, na ir kas kad vėliau? Juk didžioji dalis daržo yra skirta būtent laikymui per žiemą, tad koks skirtumas kada užaugs? Skirtumas yra tik su ankstyvosiomis daržovėmis. O jų pas mus beveik nėra. Tad naujokai, nebijokit, kad jūsų daržai atsiliks nuo šalimais esančių kaimietiškų. Jūsų tikslas - geras maistas, o ne aplenkti kaimyną. Į tą ir orientuokitės.

Eikime toliau kokie skirtumai. Kaimiečiai palieka nuogą žemę, tad jiems reikia daugiau ravėti, taip pat reikia laistyti. Gamtinių daržų laistyti nereikia visiškai, o piktžolių - mažiau. Mulčius saugo drėgmę ir ją kuria. Kadangi po mulčiu visada drėgna, todėl augalai gerai maitinasi ir su laiku pasiveja kaimiškus, jei vienu metu sėti. Kaimietis gali laistyti kiek tik nori, bet augalas nesugeba paimti daugiau nei leidžia šaknys, todėl gamtiniai daržai kasdien gaudami po reikiamą dozę drėgmės, plius kitus mulčio teikiamus privalumus, pasiveja kaimiškus daržus. Čia vėl pabrėžiu, kad vien mulčiuoti neužtenka. Jei uždėjote mulčio, tai nereiškia, kad jūsų daržai pasivys kaimietiškus. Reikia teisingai mulčiuoti, tada pasivys.

Taigi, kaimiečiui tenka daugiau dirbti. O ką jis gauna? Pasirodo - prastesnę kokybę. Pirma, kaimiečiai naudoja mėšlą ir kompostą, ir dėl to daržovėse kartais susikaupia nitratų perteklius, kuris kenkia sveikatai. Antra, vitaminus ir kitas naudingas medžiagas augalui duoda mikroorganizmai, kurie kaimiečio darže yra žudomi. Todėl kaimiečio daržovės nors ir pralenkia laike gamtinius daržus, tačiau gamtiniai užtat pralenkia kokybe. O čia yra svarbiausias dalykas. Sveikata svarbiau už daigų dydį pavasario metu. Šitą irgi reikia įsidėmėti ir bus lengviau atsikirsti sakantiems, kad gamtinis daržas prasčiau atrodo.

Eikime toliau... Kaimiečiai ardami ir palikdami nuogą žemę ne tik, kad vitaminų gamintojus užmuša, bet dar ir patį dirvožemį gadina. Todėl po keleto metų jie turi pilti trąšas. Ir pila. Arba deda mėšlą, kompostą. Kompostas bent jau nesmirda, jei gerai pagamintas, o po mėšlą duotis nėra gražus užsiėmimas ir žmogui to nereikėtų daryti.

Kaimiečiai, deja, pila ne tik trąšas ir deda mėšlą. Jų augalai dar ir serga. Ir jie perka chemiją. Deja, bet net ir kaimo bobutės išmoko purkšti chemikalais. Labai gerai jei kaimiečiai išsiverčia su ekologinėmis priemonėmis - nuo kenkėjų saugosi miltais, pelenais, rūgpieniais ar ūkišku muilu. Tai bent mažiau žalos padaro. Bet kaip bebūtų, jeigu jau augalą tenka saugoti, reiškia jis nebuvo sveikas, o kaip žinote nesveikame augale nelabai sveiki ir jo vitaminai.

Reziumuojant. Kad ten kažkas kažką pralenkė lapų dydžiu, manęs visiškai nedomina. Aš orientuojuosi į gerą, sveiką, nenuodingą maistą, dirvožemio tausojimą, resursų tausojimą, darbo mažinimą ir tą visa duoda gamtinė žemdirbystė. Nereikia nei teorijos gamtinės žemdirbystės tikslinti, nei tyrimų papildomų daryti, viskas su gamtine žemdirbyste yra tvarkoje. Čia problema buvo zooto akyse, o ne realybėje. Pažiūrėjus iš profesionalaus kampo - viskas yra tvarkoje.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Lie 28, 2014 11:51 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Lie 30, 2013 7:49 pm
Pranešimai: 406
As tai va siemet irgi panasu jausma turejau, nors mulciuoju darzus jau 4 metai ir atrodo jau neblogai sekasi, bet kai mama is sodo veza sviezuteles cukinijas, agurkelius, o pas mane dar nematyt nieko, tai kazkaip kyla abejone. Bet visu pirma abejone savimi, ar tikrai gerai darau, gal kazko nesuziuriu. Va nusiskyniau pimuosius agurkelius ir visi kartus, o laisciau neblogai (na jie ne GZ, nes siltnamyje, bet pamulciuoti). Ir nesuprantu, kame beda. Siemet lauke daug pomidoru ir veisles atrodo neblogos, bet ziuriu, kad nedaug primegzta ju visai ir nepagaunu kame saknys, net tikrai siemet pomidorais esu pasirupinus.
Tada dar galvojau, kad su GZ darbo ne ka maziau, jei ne daugiau negu paprastose sodo ar kaimo lysvese. Mulciuoti darbas ziauriai didelis, o dar teisingai mulciuoti, tai visai didelis. Dar ir zole viena kita islenda ir buna trukdo, tai reikia nuskinti, jeigu laiku nenuskinsi, gali uzgozti...o va mama sako nuravejau kelis akrtus per vasara morkas, praretinu vis ir baigta. Na lasito dar aisku. Bet va GZ irgi morkas reikia ir apravet ir retint, nes kol isdygsta daznai zoles nustelbia, o retint visur reikia. O mulciuot kaip minejau tai turbut didesnis darbas nei palaistyt kartais. Nors kai dabar tokie karsciai...:)
Zodziu, darbo man kartais atrodo daugiau, maista gauni veliau, kad gauti pakankama kieki, reikia daugiau sodinti (reiskias daugiau darbo ideti). Kas nusveria, tai kokybe, bet ta kokybe dalykas nepamatuojamas, ar yra kaip pamatuoti? nes galvoji, jeigu mama sode nededa chemijos, bet pas ja darzai ne GZ, tai kokybe siek tiek prastesne tiketina, bet gal visai nieko...
Nu cia pasidalinau apnikusiomis abejonemis...:)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Lie 28, 2014 1:41 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 12:51 pm
Pranešimai: 74
Aš tai galvoju, kad jei pas mamą tradiciniam sode užauga, o pas žmogų, auginantį pagal GŽ, ne, tai grynai praktikos reikalas. Kai žmogus turės tiek patirties, ir pas jį užaugs. Čia kalbant apskritai.
Ir atvirkštinis variantas egzistuoja, kai žmonės skundžiasi, kad tradiciniu būdu jiems niekaip nepavyksta užauginti.
Žodžiu, manau, čia ne GŽ klausimas.

Jei kalbėt konkrečiai apie ankstyvesnes daržoves, tai pagal GŽ irgi laisvai galima sukurti sąlygas, kai cukinijų ir agurkų turi dabar ir anksčiau.

Ir dėl mažesnio derliaus pagal GŽ niekaip neišeina sutikt, nebent žmogus gamtinėje žemdirbystėje užsiiminėja kokiais nors eksperimentais (sodina į pievą, be mulčio ir pan.), tada aišku derlius bus mažesnis arba iš vis nebus. Na, tokių kultūrų kaip pomidorai, paprikos derlius šiltnamyje praktiškai visada bus didesnis nei lauke, bet kalbant apie kitas daržoves, tai nelabai suprantu kodėl pagal GŽ derlius turėtų būti mažesnis. :)

Zoot užsiminė apie GŽ teoriją, kad gal ten kažkas nesueina ar pan., tai labai siūlau paskaityt pvz. Kurdiumovo "Santarvė vietoj kovos", pirmuosius apie šimtą puslapių. Bent man pasirodė, kad ten, kur kalbama apie augalų mitybą, gana aiškiai išdėstyta kodėl daroma būtent taip, o ne kitaip. Man atrodo, kad toks klausimas kyla tada, kai iš tikrųjų nelabai aiškūs GŽ pagrindai, tada tikrai atrodo, kad neesminis skirtumas uždėjai mulčio ar žemė plika, gal nupurkšti kuo nors ekologišku ir pan. Žodžiu, labai rekomenduoju paskaityt, aš dabar skaitau tą knygą, patiko, kad skaitant (nors kalba gana sudėtinga) dėliojasi vaizdas. :)

Dar vienas dalykas. Nelabai suprantu, kam žmonės vargsta su GŽ, jei sunkiai auginasi ir tradiciniu būdu auginti atrodo lengviau. GŽ neprivaloma, puikiausiai galima auginti tradiciškai, tik švariai, toks savo augintas maistas geras. Konkrečiai man pagal gž auginti atrodo daug paprasčiau, bet jei tai kitam žmogui atrodo apsunkinimas, tai kam rinktis GŽ?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Lie 28, 2014 9:08 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Bir 30, 2013 8:04 pm
Pranešimai: 316
Sveiki. Konkrečiai 4 metus vargau su daugiagalveis svogūnais mulčiuotame darže neaugo nuko mažiukai šiemet užsėjau sideratais garstyčiomis ir jas prarovęs pasodinau svogūnus ,mano uošvė nesupranta GŽ ėmė ir nuravėjo visas garsyčias ir gavosi paprastas daržas ,svogūnai klęstti..Aš galvoju kad GŽ principai netinka visoms kultūroms teoriškai viena o prakltiškai nesigauna..
Taigi galvoju reikalingi bandymai,vienas daržas GŽ o greta kaimiškas ir tada kai bus GŽ ką parodyti tada ir kalbėkime. O kokybę nesunku nusakyti ,tai kvapas skonis o ne dydis ir transportabilumas.
Aš galvojau kad man vienam nesiseka ir nesigauna bet matai ir pas kolegas panašiai, tai kažkaip ior galvoju o kodėl gi mūsų protėviai neaugino GŽ? Kodėl profesoriaus žmon a biochemikė po dešimties metų bandymo pasakė kad neartinį žemdirbystė LT sunkiai įmanoma dėl agresyvių varpinių pikdžolių ir vistiek bent kas 4 m dirvą būtina išdirbti ,dėl pokdžoliu velėnos.
Buvo kalbos kurti akademiją nesukūrus ūkių tinklo ? Buvo sertifikavimas ? Tai chebra įrodykyte pagryskite teorijas.
Santarvė vietoje kovos skaičiau bet nemačiau tų ūkių ar bent kas iš jūsų matė?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Lie 29, 2014 11:14 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Jeigu kažkas nesigavo, tai nėra argumentas. Argumentas yra tada kai gaunasi. Yra daug naujokų, kurie bando, augina ir jiems nesigauna. Nukasa tiek pat bulvių kiek pasodino arba dar mažiau. Tai iš tokių gamtinės žemdirbystės neišmoksi, nes jie turi tik neigiamą patirtį. O orientuotis reikėtų į tuos, kurie turi teigiamą patirtį. Yra žmonių, kurie profesionaliai augindavo pagal kaimišką variantą ir paskui pabandė gamtinę žemdirbystę. Ir tas jiems gavosi. Tai štai jie turi dvi teigiamas patirtis ir gali jas palyginti. Ir jie sako, kad prie kaimiškų daržų nebegrįš, nes gamtinėje žemdirbystėje ir derliai didesni, ir paprastesnis malonesnis darbas.

Jeigu jums kas nors nesigauna, tai mokykitės iš tų, kuriems gaunasi. O jei jums atrodo priimtiniau kita žemdirbystė, tai užsiimkite kita žemdirbystės forma.

Cituoti:
Taigi galvoju reikalingi bandymai,vienas daržas GŽ o greta kaimiškas ir tada kai bus GŽ ką parodyti tada ir kalbėkime.


Tokiu atveju reikia ne tik tokių bandymų. Tada reikia bandymų ir gamtinės žemdirbystės, o šalia pasodinti pagal biodinaminių ūkių filosofiją. Tada reikia bandymų tarp GŽ ir permakultūros. Tada reikia bandymų tarp, GŽ ir cheminių ūkių. Tada tarp GŽ ir ekologinių ūkių. Ir to neužtenka. Reikia atlikti visus šiuos bandymus skirtingose vietovėse - prie Vilniaus, pajūryje, vidurio Lietuvoje, šiaurėje ir pietuose. Taip pat priemoliuose ir priesmėliuose, žemumose ir aukštesnėse vietose... Galo nėra. :) Gal paprasčiau būtų taip, kad jei nepatinka tau gamtinė žemdirbystė, tai tu ja ir neužsiimk. Užsiimk tuo, kas tau gaunasi, kas prie širdies. O mes užsiimsim gamtine žemdirbyste, ir jau turim vienas kitam ką parodyti ir turim ką pakalbėti.

Cituoti:
o kodėl gi mūsų protėviai neaugino GŽ


Protėvių pas mus buvo visokių. Pirmieji užsiėmė medžiokle ir rankiojimu. Antri protėviai gyvulininkyste ir negiliu arimu. Treti jau gilų arimą turėjo. Ketvirti jau ir techniką rimtą. Penkti dar naudodavo mėšlą gyvulių, o šešti jau pylė trąšas vietoje mėšlo. Ir dar visokių protėvių buvo. Į kuriuos norėtum orientuotis? Orientuokis į juos, jeigu tau tinka. O mums tinka gamtinė žemdirbystė ir mes orientuosimės į ją.

Cituoti:
Kodėl profesoriaus žmon a biochemikė po dešimties metų bandymo pasakė kad neartinį žemdirbystė LT sunkiai įmanoma dėl agresyvių varpinių pikdžolių ir vistiek bent kas 4 m dirvą būtina išdirbti ,dėl pokdžoliu velėnos.


Čia biochemikė turi visai ką kitą galvoje. Ji kalba apie pasaulyje jau paplitusį dirvos skutimą su traktoriais ir jos pjovimą ir sėjimą į prapjautas ražienas. Toks metodas jau daug kur naudojamas pasaulyje. Neariminis. Bet jo nereikėtų maišyti su gamtinės žemdirbystės nearimu. Nearimų būna visokių. Pavyzdžiui dar vienas neariminis modelis yra "no-dig garden". Ten tiesiog ant velėnos deda kartoną ir prineša visokios organikos, žemių ir padaro tokią kompostinę lysvę. Irgi vadinasi neariminė žemdirbystė, bet nuo GŽ skiriasi.

Cituoti:
Buvo kalbos kurti akademiją nesukūrus ūkių tinklo ? Buvo sertifikavimas ? Tai chebra įrodykyte pagryskite teorijas.


Teorijos įrodytos. Praktikoje veikia. Galim aptarti kiekvieną gamtinės žemdirbystės principą atskiroje temoje, kad būtų konkrečiau ir nesipainiotume. Akademiją ir sertifikavimo sistemą irgi galim aptarti atskirose temose.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Lie 29, 2014 4:22 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Lie 30, 2013 7:49 pm
Pranešimai: 406
Bet, Laimi, nereikia pykti, jeigu zmonems kyla abejoniu. Man susidare bent jau toks ispudis. Man tai tikrai ima neviltis ir nerimas, kai mama is sodo atveza man cukiniju ir agurku, o as, gyvendama salia savo GZ darzo, dar ju neturiu. Na cia tik vienas pavyzdys. Aisku, as gal tiek neturiu laiko, kiek ji, patirties taip pat. Man sunku net lyginti GZ su ne GZ, nes pries 4m. as realiai isvis tik prisilieciau normaliai prie zemes. GZ filosofija man labai tinka ir patinka. Negrazios tos plikos lysves, tiesiog pakeliui kyla visokiu klausimu ir minciu, tai ir dalinames:)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Lie 29, 2014 9:52 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Laimis nepykti, Laimis atsakinėti į visus klausimus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Lie 30, 2014 2:05 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Valdas, (nežianau ar nesuklydau dėl vardo) vis oponuoja. O kodėl visgi nenuvažiuojate į svečius. Mano kvietimas į svečius pas mane dar tebegalioja. Mano daržai - tai GŽ smėlynuose. Be GŽ ką nors turėčiau tik veždama cisternomis vandenį iš upės (deja, ir tos cisteros neturiu) ir pildama trąšas be saiko.
Ritos Susnienės daržai - GŽ molyne. Pati nesu pas ją buvus. Renatai puikiai sekasi GŽ ir kiek žinau net nemano ką nors keisti. Pas ją dirvožemis derlingas.
Pas Laimį ir Gabrielę tai super. Pas juos daug gamtos. Gal už tai man jiems norėtųsi rašyti 10.
Viena aišku - GŽ ne tinginio daržas (kažkas pradžioje buvo taip išsireiškęs). Turi neužsimoti per daug. Geriau mažiau, bet suteikti laiku reikiamą priežiūrą. Pavėlavimai kainuoja prakaitą.

Na ir aš duosiu palyginimų. Štai bulvės šiemet: mano GŽ ir anytos kaimiškai. Maniškės puikiai užderėjo, kolorado buvo vienas kitas, bet matomos žalos nepadarė. Anyta bulves 2 kartus purškė nuo kolorado, o stoję lietingi orai jas apipūdė. Ne itin džiuginantis derlius.

Šiemet mūsų kaime sunkiai sekasi ir lauko agurkama, tai jie nedygo, tai jie sušalo. Dabar tik pradeda atsigauti. Mano GŽ agurkai nėkur neskubėdami, bet linksmi ir drūti jau nuo anos savaitės duoda derlių. Per šiuos karščius juos laistau sočiai vieną kartą į savaitę. Po mulčiumi ilgai neišgaruoja susikaupusi drėgmė.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Lie 30, 2014 4:12 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Viena aišku - GŽ ne tinginio daržas (kažkas pradžioje buvo taip išsireiškęs). Turi neužsimoti per daug. Geriau mažiau, bet suteikti laiku reikiamą priežiūrą. Pavėlavimai kainuoja prakaitą.


Bandyčiau oponuoti. Tie, kurie darė pagal kaimišką variantą ir paskui perėjo prie gamtinio, sako, kad darbo šiek tiek mažiau. Aš pats savarankiškai kaimiško varianto neturėjau, bet kiek esu matęs ir kitiems padėjęs, tai irgi sakyčiau tą patį. Dabar va turiu šiltlysvę, tai patiriu totalų diskomfortą dėl laistymo. Gulėčiau sau atsigulęs po medžiu pavėsyje ar namuose skersvėjyje ir dainas dainuočiau. Bet dabar kasdien turiu ją laistyti. O visi kiti daržai pas mus juk dešimt metų nelaistyti. Laistymas yra didžiulis didžiulis darbas. Gerai, jeigu turi šlangą, tai atsuki ir palieji. O jei kibirais? Šlanga, siurbliukas, elektra kainuoja. Paslėpti kaštai, kurie nesimato, bet kurie yra ir kuriuos reikėtų įskaičiuoti. O kai laistai kibirais, tai supranti koks tai sunkus darbas. Jei pas mus būtų kaimiškas daržas, tai tikrai nesugebėčiau tiek prilaistyti. Niekaip. O gerai, kad vanduo Lietuvoje nemokamas. O jei reikėtų mokėti už vandenį? Beje, kai kurie kaimiškų daržų laistytojai moka už vandenį. Bet to neįskaičiuoja į kaštus.

Pas jus, Eimute, smėlis, vėjas, todėl jums ūkininkauti sunkiau. Turėtumėt derlingą drėgną juodžemį, tai pamatytumėt kaip viskas paprasčiau. Taip pat jūs auginate pardavimams, o tai reiškia, kad atrenkate geresnius produktus ir tik tuos, kuriuos galima transportuoti, kurie nepajuoduos ir nesuvys per parą. Jei augintumėt tik sau, tai būtų lengviau.

Gamtinėje žemdirbystėje reikia stengtis kuo daugiau funkcijų perleisti gamtai. Štai mūsų daržai nelaistomi. Palaisto gamta. Ravėti mažiau, nes mulčias dalį piktžolių užgožia. Ir užaugusios lengviau išsirauna, nes žemė puri arba nusiskina, nes jos pavienės ir didesnės, o kaimiškam variante turime atvirą dirvą ir kaip šepetukas pridygsta piktžolyčių: vietoje vienos - dešimt. Ką lengviau nuraut? Toliau gamtai perleidžiame dirvožemio regeneraciją. Kaimiečiai nutyli, bet jiems kas keletą metų reikia atsivežti mėšlo. Nes žemė nusialina ir reikia jo pridėti. O tai sunkus darbas. Ir jei taip sąžiningai skaičiuojant, tai nėra taip, kad sumoki šimtą litų ir tau mėšlo atveža. Jei sąžiningai, tai reikėtų pačiam ir gyvulius laikyti, ir tvartus jiems statyti, ir pačiam prižiūrėti, ir mėžti. Ir tai jau ne šimtas litų.

Toliau gamtai paliekam dirvožemio purenimą. Kaimiečiai gudrūs - pasisamdo vėlgi traktoriuką už šimtą litų arba arklį ir susiaria. O jei tiek reikėtų patiems perkasti? Kasimas - didžiulis darbas.

Toliau gamtai paliekam apsaugą nuo ligų. Kiek kaimiečiai skundžiasi ligomis. Nematytomis, neregėtomis ligomis. Ir purškia chemija, o ekologiškiau nusiteikę purškia visokiais kitokiais preparatais. Bet tai užima ir laiko, ir derliaus pamažina.

Toliau gamtai galima perleisti ir kai kurių augalų auginimą. Protingai susodinti medžiai, krūmai gali pasirūpinti patys savimi. Taip pat yra laukiniai augalai, kurie patys auga ir galima jais pakeisti dalį kultūrinių augalų: varnalėšos, pūteliai, sibirinis barštis, meškinis česnakas, plautė, taukė, garšvos, builis, kiaulpienė, šakinys ir pan. Auginti meškinį česnaką sunku. Reikia pavėsio, reikia praravėti, reikia užkloti lapais žiemai. O jei perleisti šią funkciją gamtai, tai nieko daryti nereikia. Tiesiog po medžiu auginti. Žieminių česnakų laiškus irgi sunku auginti. Bet jei juos įkiši į velėną, tai nieko daryti nereikia, nes gamta už tave juos prižiūri.

Taigi, kuo daugiau funkcijų perleisime gamtai, tuo labiau mūsų daržas bus tinginiškas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Lie 31, 2014 3:08 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
Aš kaip GŽ pirmokė irgi turiu savų pastebėjimų. Pirmas, kad teisingai mulčiuoti - labai sunku. Stambiu šienu sunkiausia, nėr kaip jį pakišti po nedideliais augaliukais, smulkinom visokiais būdais, kad būtų lengviau, tėtis kirviu kapojo, o vyrui pasakiau zoot metodą, šieną pakratant virš žolės ir pervažiuojant žoliapjove. Gražaus smulkaus mulčio prigamino. Bet net ir storai apmulčiuoti, agurkai vis tiek leipsta nuo dabartinio karščio, tai mama kasdien palaisto, sako, reik lapus aplieti, kad atsigautų. Ir ko gero, nuo to laistymo visi agurkai su mažom ar didesnėm dėmelėm, puvimo taškeliais, žiemai raugt netinka. Tai šiandien nukrapštė visą mulčią, o man beliko tik pritarti. Laistant plikoje žemėje augantiems agurkams sekasi geriau...
Ne viskas pas mus mulčiuota, bet gamtiškoj lysvėje augantys kopūstai panašūs į negamtiškus, visi šiek tiek skylėti, bet kirminų nesimato (vaikystėj atsimenu, kaip rankiodavau didžiules kirmėles, dabar tokių nėra). O morkas kažkokie amarai supuolė, jas taip stengiausi nuo pat mažens mulčiuoti, nes jos visada tokios išsikreivaliojusios užauga, bet kiek retinau, tai vaizdas panašus kaip kad buvo nemulčiuotų. Tik kad kaip niekad daug šiemet tų amarų, ar kokie ten specifiniai morkų kenkėjai. Geriausiai auga mulčiuoti porai, man jie visada tokie mažiukai būdavo, gal per vėlai sėdavau, o dabar tokie, kokius anksčiau raudavau.
Nemulčiuotos saulėgrąžos daug aukštesnės už mulčiuotas, bet ir mulčiuotas tenka palaistyt, nes kai mažesnių lapai tokie suglebę, gaila pasidaro...
Vis dėlto liūdniausia, kad nepasiteisino agurkų mulčiavimas...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Lie 31, 2014 5:54 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Pirmas, kad teisingai mulčiuoti - labai sunku. Stambiu šienu sunkiausia, nėr kaip jį pakišti po nedideliais augaliukais, smulkinom visokiais būdais, kad būtų lengviau, tėtis kirviu kapojo, o vyrui pasakiau zoot metodą, šieną pakratant virš žolės ir pervažiuojant žoliapjove. Gražaus smulkaus mulčio prigamino.


Na, jei taip darote, tai tikrai ne tinginio daržas, nes reikia šieną džiovinti, tada nešti prie žoliapjovės, smulkinti ir dar kartą nešti. Labai daug veiksmų. O mes mulčiuojame tik stambiu šienu ir pasakysiu, kad tai yra lengviausia ir paprasčiausia. Pirma, yra paprasta jį pagaminti. Pjauti lengva, nes žolė aukšta ir su bet kokiu atšipusiu dalgiu gali pjauti, nes žolė ilga ir pati griūna nuo svorio. Žemą žolytę ne taip lengva pjauti, o aukštą gali nupjauti bet kas. Džiovinti nereikia. Tiesiog paliekam toje pat vietoje ir ji išdžiūna per keletą dienų. Tada sugrėboju į krūveles ir mulčiuoju. Nes šienauju prie pat lysvių, tai mulčio toli nešti nereikia. Ir lysvės apsišienauja, daugiau šviesos daržovėms ir mulčio prisigamini. O jei lysvė prie takelio, kurį ar šiaip ar taip šienauji vaikščiojimui, tai išeina, kad nė šienauti specialiai nereikia.

Taigi, paprasti veiksmai - šienauji, palauki kol išdžius ir mulčiuoji. O uždėjimas ilgos žolės labai paprastas ir patogus. Lysves formuojame standartines visur - metro pločio. Į tokius tarpueilius labai lengvai susideda ilgas šienas. Ir jis, kadangi ilgas, tai laikosi vietoje, nei vėjo užpučiamas, nei gyvūnų sujudinamas. Jis guli tarsi susipynęs. Seminarų metu teko visokiu mulčiumi mulčiuoti. Tokiu, kokiu buvo. Tai teko patirti ir trumpos smulkintos žolės. Štai ją - sunku uždėti, nes uždedi ir ji nesilaiko - byra iš tarpueilių ant pasėtų vietų, sunkiai kontroliuojama. Tikrai sunku mulčiuoti, o paskui turi drebėti, kad koks vėjas neužpūstų ant pasėtos vietos ir kasdien tikrinti ar viskas tvarkoje.

Ilgos žolės ir didelį sluoksnį gali uždėti, nes ji susipynusi laikosi už savęs.

Kitas mulčiavimo ilga žole privalumas yra tas, kad ji ne taip greitai suvalgoma. Ją uždedi ir ilgai gali būti ramus. Ne taip dažnai reikia mulčiuoti. Mulčiuoji tarkim vieną kartą per sezoną ar du, o papildomai dadedi tik kai ravi ir nuravėtas padedi ant mulčio. Ir ne taip dažnai reikia žiūrėti ar teisingas mulčio sluoksnis, nes jis juk inertiškas, ilgai stovi tokio pat storio.

Gal jums su ilgu šienu nepatogu mulčiuoti, nes susodinat augalus ne eilutėmis? Tada tikrai sunku. Todėl rekomenduočiau viską sodinti eilutėmis, tada labai patogu prižiūrėti ir pridėti naujo mulčio. Ir agurkus, ir žirnius, ir pupas, ir cukinijas - eilutėmis. Tada lengvai užsideda mulčias. Lysvės plotis - metras. Kultūros susėtos skersai lysvės, tad visada labai patogu prieiti iš šono lysvės ir užkišti ilgo mulčio tarp augalų eilučių. Tarpulysvis irgi turi būti kokio metro, kad būtų patogu sukinėtis su mulčiumi: atsineši mulčio krūvelę, pasidedi patogiai ant takelio ir sukinėjiesi su šienu patogiai, imi glėbelį, pamaigai, kad būtų tinkamos formos ir kiši tarp augalų eilučių, imi kitą ir vėl kiši.

Šiemet bandėm sujungti dvi lysves ir takelius padaryti siaurus - pėdos dydžio. Paskui susivokėm, kad nėra kaip prieiti prie lysvių, nėra kaip manevruoti, nėra kur mulčio glėbio pasidėti, sunku mulčiuoti. Norėjome suekonominti darbo, nes sujungus lysves velėninė žolė iš tarpulysvio neina į lysvę. Bet gavosi atvirkščiai - daugiau darbo. Paties darbo gal ir mažiau, bet jis sudėtingesnis ir pasidaro lėčiau nei mums įprastu būdu kai platūs tarpulysviai. Su plačiais tarpulysviais darbo daugiau, bet jis labai patogiai ir greitai nusidirba.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Lie 31, 2014 6:21 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Bet net ir storai apmulčiuoti, agurkai vis tiek leipsta nuo dabartinio karščio, tai mama kasdien palaisto, sako, reik lapus aplieti, kad atsigautų. Ir ko gero, nuo to laistymo visi agurkai su mažom ar didesnėm dėmelėm, puvimo taškeliais, žiemai raugt netinka. Tai šiandien nukrapštė visą mulčią, o man beliko tik pritarti. Laistant plikoje žemėje augantiems agurkams sekasi geriau...


Agurkai yra viena tokių kultūrų, kurioms labai reikia šiltos žemės, todėl pradinukai dažnai šioje vietoje suklysta. Galvoja - pamulčiuosiu ir viskas. O iš tikrųjų juk žemė po mulčiu šaltesnė ir agurkai prasčiau vystosi. Todėl kaip visada kartoju - mulčiavimas nėra gamtinė žemdirbystė. Gamtinė žemdirbystė yra kultūrai tinkamas dirvožemis, sruktūruotas dirvožemis, teisingas mulčiavimas ir tinkamos kultūrai kitos sąlygos. Jei augalui reikia šiltos dirvos, tai jo neužauginsi šaltoje dirvoje. Jei reikia drėgmės, tai neužauginsi sausoje dirvoje. Todėl vien mulčiuoti nepakanka. Reikia priedo žiūrėti, kad būtų geros augimo sąlygos. Tiesiog pačiam mąstyti arba nusipirkti prietaisus ir tirti. Yra dabar ir termometrai patogūs ir drėgnamometrai. Įkiši į dirvą ir matai ar geras sąlygas suteikei augalui. Ant pakelio net būna parašyta kartais, kad reikia tokios ir tokios temperatūros, tai štai būkim malonūs ir pasiekim tą temperatūrą.

Todėl agurkams tinka šiltlysvė, t.y. trisdešimt centimetrų pakelta lysvė. Ją reikės laistyti, bet užtat agurkų bus anksčiau dėl šiltesnės dirvos. O šalia galima pasisėti agurkų daugiau lygiame dirvos paviršiuje. Jų pasėti daugiau. Jie užaugs vėliau, bet užtat jų nereikės prižiūrėti, t.y. nereikės laistyti. Ir sukonservuojam. Vasara juk pakankamai ilga ir nebūtina užauginti anksti agurkus, galima užauginti vėliau, bet daug ir be vargo. O ankstyvų turėti ant šiltlysvės.

Jeigu agurkai nerišami, o auginami šliaužiantys per žemę, tada juos pamulčiuoti reikia atitinkamu laiku. Kai jie išauga maždaug per pėdą ir pradeda virsti, tada reikia juos apravėti ir pridėti mulčio labai daug. Ir viskas. Tada jie auga, lapais padengia visą paviršių, piktžolės jau beveik neprasikala pro didelį mulčio sluoksnį ir nepakovoja su tankiai augančiais agurkų lapais, o agurkai sau vyniojasi į šalis ir augina vaisius. Nieko daugiau daryti nereikia, nes agurkų vegetacija trumpa. Ta prasme papildomai jau mulčio nebereikės pridėti, ir ravėti nereikės. Tik būtina tuo esminiu laiku apravėti ir uždėti didelį sluoksnį mulčio. Taip pat gerai yra pasėti agurkus eilutėmis, kad būtų patogu mulčiuoti.

Sėti taip pat patogu eilutėmis. Daug kas skundžiasi, kad nuvalgo jiems agurkų daigelius sraigutės ar kiti kenkėjai. O kai sėji eilutėmis, tai prisėji jų daug vienoje eilutėje. Dalį nuvalgo, bet dalis lieka. Jei per daug liko, tai dar praretini pats. Svarbiausia, kad nereikia atsėjinėti ir nesigauna tuščios vietos. Jei sodintum lizdais ir vienam lizde neišdygo agurkas, tai prarandi vietą, o jei sėji eilutėmis, tai nors ir pranyksta pusė ar du trečdaliai daigų, tai vis tiek turi eilutes, kurias patogu mulčiuoti ir tuščių vietų nėra.

Šiemet tai taip, dideli karščiai ir tenka laistyti agurkus. Bet kitais metais mulčiuotų agurkų nereikėdavo laistyti visai. Na, jei karšta ir lapai leipsta, tai palaistai, bet nuolatos laistyti, jei geras mulčio sluoksnis - nereikia. Bet šiltlysvėje, kad ir koks būtų mulčio sluoksnis vis tiek reikės laistyti.

Dėl reikalingos aukštos dirvožemio temperatūros agurkus laistome tik šiltu vandeniu. Juk jei užpilsime šalto, tai dirvožemis atšala ir agurkas negali augti. Ant lapų pilti galima tik kai nešviečia saulė. Čia visiems augalams galioja. Jeigu užpilam ant lapų ir šviečia saulė, tai gaunasi dėmės, nudega lapai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Lie 31, 2014 6:37 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Nemulčiuotos saulėgrąžos daug aukštesnės už mulčiuotas, bet ir mulčiuotas tenka palaistyt, nes kai mažesnių lapai tokie suglebę, gaila pasidaro...


Svarbu ne kokio aukščio, o kokio dydžio galvos ir kokia sėklų sudėtis. Bet taip, jei blogai atrodo, lapai suglebę, reiškia užaugs ir mažos galvos. Reiškia augalui kažko trūksta. Tradicinėje žemdirbystėje tiesiog laistoma, o mes galvojam ką daryti kitais metais, kad augtų normaliai. Saulėgrąžos irgi mėgsta šiltą dirvožemį, todėl reikia jį padaryti šiltą. Bet jos mėgsta ir drėgmę, ir pavalgyt mėgsta, todėl reikia ir mulčio. Todėl reikia balansuoti. Pavasarį labiau šildyti, o kai augalai sustiprėja ir ateina karščiai, tada uždėti daugiau mulčio, kad nereikėtų laistyti ir augalas nejaustų trūkumo niekada.

Todėl vėlgi, neužtenka vien užmulčiuoti. Reikia ir dirvožemio temperatūrą didinti. Tada augs normaliai. Kitas dalykas - jei vienais metais sukasėm pasėjom ir dalį užmulčiavom, o dalį palikom plikai, tai irgi nerodo tikrojo rezultato. Pirmais metais taip, tradicinės gali pralenkti gamtiškas, ir būtent dėl šiltesnės dirvos. Bet kitais metais jeigu toje pat vietoje sodintumėme, tai ten kur gamtinės, jau turėtume struktūruotą dirvožemį, šaknų kanalėlius ir gyvybės daugiau, taip pat mulčio po žeme, taigi turėtume jau daugiau drėgmės, daugiau maisto ir galėtume labiau improvizuoti šildant dirvožemį, nes dalis mulčio jau būtų po žeme - mirusių šaknų pavidalu. Žemė tradiciniame variante alinasi, reikia laistyti, reikės kažkada ir komposto ar mėšlo dėti, o gamtiškai auginant - situacija tik gerės ir gerės.

Kartoju dar kartą. Gamtinė žemdirbystė nėra vien mulčiavimas. Tai yra ir dirvožemio struktūra, ir negyvos šaknys po žeme, ir gyvybės kiekis po žeme. Todėl pirmais metais jei suarėm ir pamulčiavom, tai negaunam tokių rezultatų, kuriuos gausime po keleto metų dirbant su gamtine žemdirbyste. Pirmi metai nieko neparodo, nes tai nėra gamtinė žemdirbystė. Juk struktūra dirvos susikuria per keletą metų, o pirmais metais struktūros neturim, todėl ir nelabai išeina gamtine žemdirbyste vadinti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Lie 31, 2014 6:53 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Man tai tikrai ima neviltis ir nerimas, kai mama is sodo atveza man cukiniju ir agurku, o as, gyvendama salia savo GZ darzo, dar ju neturiu. Na cia tik vienas pavyzdys. Aisku, as gal tiek neturiu laiko, kiek ji, patirties taip pat.


Manau čia patirtyje reikalas. Turėsi patirties ir laiko, tai galėsi tuo pat metu užauginti cukinijų ir agurkų. Arba dar ir aplenksi mamą. Kitas dalykas, nebūtina gi kuo anksčiau užauginti. Juk esmė pavalgyti, o ne užauginti ankstyvas daržoves. Nėra vertybė anksčiau užauginti, nes dažniausiai tas paankstinimas ir gamtos apgaudinėjimas duoda prastesnę kokybę arba daugiau darbo. Vertybė - su mažai pastangų turėti maisto. Jis gali būti ne ankstyvas, bet jo turi būti visada ir sezoniško. Tarkim mama jau turi cukinijų ir agurkų, o pas mus jos dar tik auga, bet užtat mes tuo metu turime morkų, burokėlių, mangoldų, uogų, žirnių, šparaginių pupelių, kopūstų, salotų, laukinių žolių, kalafiorų, pupų, bulvių... Yra ko valgyti ir be cukinijų ar agurkų, o šie užaugs savu laiku ir be pastangų. Kita vertus, su praktika galima tuo pat metu turėti ir agurkų su cukinijom. Tik nereik persistengti, nes paskui darže supūna viskas, nespėji valgyti. :) Buvau Ispanijoje viename permakultūros ūkyje, apžiūrėjau daržus ir pamačiau, kad nieko ten nėra užaugusio. O daržai dideli. Ir bendruomenė didelė. O ko skinti - beveik nėra. Ir pagalvojau - na tai šaunuoliai, susiplanavo taip, kad viską suvartoja. Juk mes gamtinėje žemdirbystėje siekiame, kad būtų šviežio maisto. Mums nėra vertybė priauginti ant liepos ir rugpjūčio mėnesio viską ir susandėliuoti. Mums turi būti visais šiltais mėnesiais kas nors darže. Bet ne per daug, nes kiek nesuvalgysim, tiek reikės konservuoti, o konservuoti, reiškia prarasti vitaminus. Todėl darže turėtų visada būti viskas suvalgyta. Užauga ir vėl suvalgai, užauga kitą savaitę kas kitas ir vėl suvalgai, kitą savaitę vėl kas kitas - ir vėl valgai. Daržas turi būti visas apsodintas, visas veikiantis, bet valgomo turi jame būti tik tiek, kiek spėji suvalgyti. Jei stovi derlius lysvėse - negerai. Jis genda arba tiesiog užima vietą. Tik užaugusį derlių reikia suvalgyti ir pasodinti naują.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Lie 31, 2014 7:04 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Kas nusveria, tai kokybe, bet ta kokybe dalykas nepamatuojamas, ar yra kaip pamatuoti?


Yra kaip pamatuoti. Pirma, savo skonio ir uoslės receptoriais, sotumo jausmu. Antra, galima nunešti į laboratoriją ir ištirti naudingąsias medžiagas (bet tas kainuos).

Jei mama nepila chemijos, tai pas ją geriausiu atveju nenuodingos daržovės, bet nereiškia, kad vitaminingos, nes vitaminus gamina mikroorganizmai, o po mulčiu jų daugiau, todėl ir vitaminų gamtinės žemdirbystės produktuose daugiau. Taip pat mikroorganizmai kuria aromatines medžiagas ir skonines. Todėl produktai kvapnesni būna ir skanesni. Tą labai jaučiam kai nuvažiuojam į miestą ir valgom miesto maistą. Tada reikia įsidėti prieskonių, o namuose prieskonių nevartojam. Trečias dalykas, kad mikroorganizmai padeda pasiimti ir mikroelementus, makroelementus, o šie duoda sotumą. Reikia mažiau tada suvalgyti, kad pasiekti sotumą.

Kitas dalykas, dirvožemio kokybė. Pas mamą, deja, bet dirvožemis genda, jei ji sodina kaimiškai. Pas tave - gerėja, jeigu teisingai mulčiuoji. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Lie 31, 2014 8:59 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Noriu pridėti dėl agurkų auginimo pagal GŽ. Pradžioje darau kurmerausio dydžio kauburėlius ir į kauburėlio viršų sėju sėklas. Mulčioju aplink kauburėlį, o viduriukas lieka nemulčiuotas. Tokiu būdu neatšala dirvožemis, o drėgmė laikosi geriau ir išdygęs daigas leisdamas šaknis į šalis toj pat gauna gero maisto.

Paugusęs virkščias labai rekomenduočiau sukelti ant paprasčiausios tvorelės. Nereikia nė rišti. Tvorelė daroma taip: pora, trejetą kuolų įkali į žemę. Imi dviejų aukščių skersinius: vieną arčiau žemės, kitą apie 80 cm aukštyje. Skersinių sutvirtinimui labai patogu naudoti tokius plasmasinius "raištelius". Parduodami daug pakuotėje. Viename gale kilpelė, kitame nusmailintas galas patogus įnerti į kilpelę. Tai ir sutvirtini taip.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Lie 31, 2014 10:12 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Taip, agurkų sėklos dažnai žmonėms supūna pasėjus dėl drėgmės pertekliaus. Todėl tokie kurmiarausiai labai gerai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Lie 31, 2014 12:23 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Skersinių sutvirtinimui labai patogu naudoti tokius plasmasinius "raištelius".


Šiaip toks juokas. Atrodo, kad agurkų be plastmasės neįmanoma užauginti. :) Naujokai skaito, tai reikia iš karto pasakyti, kad agurkai auga ir be plastmasės. Tiesiog pagaliukus galima surišti natūraliu siūlu ar vytelėmis. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Lie 31, 2014 4:02 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Lie 30, 2013 7:49 pm
Pranešimai: 406
Man irgi teko agurkus siemet atseti kokius 4 kartus, bet pas mane viena vistele vis juos pakasdavo...o va siltnamyje keli auginami agurkai duoda jau vaisiu, bet pradzioje buvo visai kartus, o va dabar vienas kitas ir nekartus pasitaiko:)) gal pagaliau pakankamai prilaistem...
siemet pomidoru derlius anksciau nei agurku:)


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 29 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 5 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007