Europinis kukmedis yra vienas krūčiausių Lietuvos medžių, tačiau dabar Lietuvoje išnykęs. Gyveno čia dar iki devynioliktojo amžiaus antros pusės Prienų, Raseinių, Švėkšnos miškuose. Šiuo metu įrašytas į Raudonąją knygą kaip išnykęs. Tačiau auginamas parkuose ir sodybose.
Medelynuose galima nusipirkti visokių rūšių kukmedžių. Taip pat galima nusipirkti ir europinį. Tačiau medelynuose dažniausiai jis bus ne grynas, o veislinis, t.y. geltonlapis, įvairių forumų ir t.t. Pasodinta yra europinio kukmedžio ir parkuose. Kai kur jie net dera ir pasisėja aplinkui. Tačiau patys medžiai apšalinėja. Nes jų dauginamoji medžiaga gauta iš Vokietijos. O štai sėjinukai nuo šių senų medžių jau mažiau apšalinėja. Tačiau visgi labiau jiems tinkamas yra pajūrinis klimatas, Žemaitija.
Bet yra dar kaimyninėse valstybėse augančių kukmedžių, kurie ten ne sodinti kaip mūsų parkuose, o išlikę kaip natūralūs palikuonys. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad iš jų sėklų gauti sodinukai pas mus jausis geriausiai, nes jie nuo senų senovės pripratę prie šio klimato.
Natūraliai kukmedžiai auga Kaliningrado srityje, Latvijoje (rezervate), Estijoje (Saremo saloje) ir Lenkijoje šen bei ten. Tai štai jeigu kas turit kokių ryšių su mokslininkais, kurie gali prieiti prie Latvijos rezervato, arba žinot kokį medelyną, kuris augina kukmedžius būtent iš mano suminėtų vietinių medžių sėklų ar dar kokį būdą žinot, tai parašykit. Skolingas neliksiu.

Jei imti sėklas iš senų Lietuvoje pasodintų medžių, tai reikėtų daryti ekspedicijas į pajūrio parkus - Švėkšnos, Šateikių ir Vilkėnų. Taip pat Stemplių girininkijos Toliušio sodyboje.
Medelis išties puikus, amžiumi pralenkia mūsų ąžuolus. Ginčyjamasi kiek jis gyvena, bet sakoma, kad tūkstantį, du, keturis ar net devynis tūkstančius metų. Taip pat National geographic pateikia versiją, kad pasiligojęs pasenęs medis sugeba įlisti į save šakelę ir ataugti, atsinaujinti iš jos, t.y. virsta nauju jaunu medžiu ir gali taip augti amžinai. Ne dauginimasis atžalomis, šakelėmis čia turimas omenyje, bet kiek kitoks dauginimasis.