Cituoti:
Dar yra klausimas dėl dauginimo atlankomis. Tai turbūt ir prieštarautų gamtinei žemdirbystei?
Atlankomis gamtoje dauginasi krūmai patys. Žolė "užlipa" ant krūmų šakelių ir jas prilenkia prie žemės. Šakelės išleidžia šaknis ir jau turim du krūmus.
Cituoti:
ar jūs kažkaip specialiai paveikia ar apdorojat sėklas, stengiantis padidinti daigumą , ar sukuriat kažkokias specialias sąlygas dygti, ar tiesiog užkasat į žemę ir paliekat likimo valiai?
Girdėjau, kad yra daigumą skatinančių preparatų, bet konkrečiai mes nieko nenaudojame. Daigumas padidės, jei dirvožemis bus biologiškai aktyvus, t.y. jame bus daug gyvybės ir oro, jis bus purus. Kai kurie deda biohumuso (sliekų padarytos žemės). Tokios priemonės paskatina daigumą, t.y. išdigs daugiau procentų ir geriau vystysis pradžioje. Tik dabar nežinau kas bus toliau. Mičiūrinas sako, kad aklimatizuojant sodinuko negalima sodinti į gerą dirvą. Aplinka keičia augalo genetiką. Galbūt ir čia vyks kažkas panašaus. Bet aš duomenų neturiu. Reikia arba ieškoti arba pačiam tirti. Arba tiesiog nesinervinti, sodinti ir tiek.
Dar abstrakčiai apie sėklas. Yra medžiai, kurie sėklas laiko ant šakų per žiemą ir yra tokie, kurie numeta vaisius ar uogas ir jos žiemoja žemėje. Mes irgi taip turėtume daryti. Sėklos šaldymas moksliškai vadinamas stratifikacija. Stratifikuojant sėkla užsigrūdina, kai kuriais atvejais susilpnėja jos apsauginis mechanizmas ir ji pabunda dygimui. Kai kurių medžių sėklos nesudygsta be stratifikacijos.
Kai kurios sėklos sudygsta pirmais metais po sėjimo, o kai kurios tik antrais, trečiais ar net ketvirtais. Tačiau būna ir taip, kad pasėjai antrais metais sudygstančius, bet iš dešimt vienas išdygsta ir pirmais, o kiti laukia. Gamtoje visko būna. Taip ji evoliucionuoja.
Svarainis, obelis, kriaušė sudigs pirmais metais, kaulenis, gudobelė - tik antrais metais. Kai kurios uogos, pavyzdžiui, medlievos sudigs pirmais metais jeigu jas praleisi per paukščio virškinimo traktą. Gamtoje jos taip dauginasi, tai ir mums taip reikia.
Kai kurių sėklas užpila verdančiu vandeniu arba su švitriniu popieriumi brūžina kauliuką. Taip daro su lazdynais, graikiniais riešutais. Nors kitais atvejais jie ir be jokio apdorojimo išdygsta pirmais metais.
Daugiau apie stratifikaciją čia:
http://www.manoukis.lt/print_forms/prin ... s=595&z=29Cituoti:
kaukazininių slyvų, obelu , lazdynų , sausmedžių, medlievų , pūkuotosios vyšnios, serbentų
Kaukazines slyvas reikėtų stratifikuoti du-tris mėnesius
Lazdynas stratifikuojamas tris-keturis mėnesius
Obelis geriausia sėti kada obuolys pilnai prinoksta rudenį, žiemines pavasarį.
Serbentus stratifikuoti tris mėnesius, sausmedžius - du.
Pūkuota vyšnia 2-3 mėnesius.
Medlievos arba perleistos per paukščių žarnyną arba 18 mėnesių stratifikacijos.
Šiaip visi čia išvardinti gali išdygti pirmais metais nieko nedarius. Išskyrus medlievas.
Konkrečiai kiek reikia stratifikuoti ir kokioje temperatūroje galima sužinoti įvedus lotynišką augalo vardą čia:
http://www.pfaf.org