Prieš porą metų dėl keletos priežasčių ir palankių aplinkybių persikrovė mano operacinė sistema ir viskas nušvito kitokiom spalvom. Namiškiai net susirūpino, kas čia pasidarė su manim
Jei anksčiau net šašlykų pas tetą į sodą važiuot nenorėdavau, nes
a vdrug sakys, einam į daržą......tai dabar įsirengiau savo daržą ir planuojuosi naminius gyvulius
Tiesą pasakius, tai sveikata buvo pirmasis akstinas, kuris nuvedė į Laimio straipsnį "Tinginio daržas". Tai kaip ir gaunasi, kad čia tavo kaltė
Na tai taip ir prasidėjo viskas. Man smagiausias dalykas yra, kad aš jaučiu malonumą savo darže. Pirmiausiai dėl labai aiškios naudos, antriausiai, kad jame nėra tiek beprotiškai daug darbo (nesu iš darbščiųjų).
Kitas įdomus dalykas, kad pasikeitė mano dėmesys. Nu ta prasme - aš pradėjau matyti augalus ir gyvūnus. Važiuojant mašina ar autobusu, stebiu pakeles - va, ieškau krūmų sau skypui, tai žinau kaip atrodo gluosniai, kokios jų formos ir spalvos; pastebiu žydinčius augalus pievose, nes noriu jų savo sklype; matau įvairiasius paukščius, kurių iki šiol nė nepastebėdavau (gaila, tik kad nežinau pavadinimų). Visiškai kitoks aplinkos suvokimas ir matymo prasme, ir santykio.
Viskas kas gyva dabar turi ryšį su manim asmeniškai,
nebėra tik šiaip kažkokia dekoracija. Ir labiausiai mane siutina, kad visa likusi žmonių dalis, laiko gamtą tik dekoracija, tapetais.
Siutina todėl, kad bet koks aiškinimas yra beprasmis. Tol, kol žmogaus galvoje nepersijungė kažkoks mygtukas - nepadės nei biologija, nei fiziologija. Niekas nepadeda, patikrinta šimtus kartų. Ir puikus to pavyzdys, visi agronomai, žemdirbiai, biologai ir pan.
Na tai štai, tokia mano istorija