Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 2:32 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 8 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pen Sau 23, 2015 6:29 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Pradedantiems žemdirbiams dažnai svarbiausias klausimas būna - UŽAUGINTI! Ir jiems atrodo, kad jeigu augalas užaugo, tai jie jau viską padarė gerai. Gamtinėje žemdirbystėje tenka dažnai akcentuoti, kad mums svarbu ne tik užauginti. Mums svarbu UŽAUGINTI KOKYBIŠKĄ derlių. Todėl tokie dalykai kaip - "pridėjau į duobę komposto ir mėšlo, pasodinau moliūgus ir jie užaugo neišpasakyto dydžio!" mūsų nedomina. Nes tokiuose moliūguose bus nitratų perteklius. Na, ir kas, kad užauginot, bet juk tokie moliūgai kenkia sveikatai. Užauginti galima ir su chemija, ir ariant, ir ant vatos, ir ant vandens, ir šiltnamiuose. Užaugina visos žemdirbystės formos. Visur viskas užauga. O gamtinė žemdirbystė žiūri ne tik, kad užauginti, bet dar ir, kad tie užauginti produktai būtų sveiki.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Sau 26, 2015 3:05 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
Ne visur ir ne viskas užauga :) Užtat pradedantys nori dar ir papildomų priemonių griebtis, truputį patręšt, jei užauga - kitąmet mažiau patręšt :) Pagal tėvus ir aš pabarstydavau komposto į sėkloms iškastus griovukus ir sėdavau. Bet kažko nujaučiau, kad salotose daug nitratų būna ir jų visai netręšt pradėjau - auga tokios kaip ir tręšiant, net tėvai stebisi. O yra kas visai neauga. Burokėliai ar tręšti, ar netręšti - niekaip neauga. Pabandysiu šiemet mulčiuot. Bet ką daryt, kai ne viskam mulčio užtenka? Daugiau mulčiuot tai, kas blogai užauga? Man pirmiausia norisi auginti sveikai, bet taip pat norisi ir gero derliaus, o ką daryti, kai nedideliam plote vien su mulčium "tręšt" neišeina?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Sau 28, 2015 8:00 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Bet ką daryt, kai ne viskam mulčio užtenka? Daugiau mulčiuot tai, kas blogai užauga? Man pirmiausia norisi auginti sveikai, bet taip pat norisi ir gero derliaus


Nėra taip, kad kuo didesnis mulčio sluoksnis, tuo geriau auga. Ne. Mulčio sluoksnis turi būti optimalus - nei per didelis, nei per mažas. Kiek dėti mulčio orientuojamės pagal du kriterijus - visada turi prieiti oras ir visada turi būti po mulčiu drėgna. Jeigu tai padarom, tai augalas viso sezono metu turi ko valgyti ir gerai auga. Jeigu kažkada išdžiūvo žemė po mulčiumi, tada bakterijos neskaido mulčio ir naujo maisto augalams negamina.

Tačiau augalams ne vien mulčias svarbu. Svarbu ir kiti dalykai. Pavyzdžiui, svarbu ir dirvožemio temperatūra, sudėtis, rūgštingumas, struktūra... Jeigu uždėsime mulčio daug ir žemė bus nuo to vėsesnė, tai dėl to gali augti kai kurie augalai prasčiau arba lėčiau. Todėl norint užauginti reikia visas geras sąlygas suteikti augalui, ne tik mulčiavimą.

Cituoti:
o ką daryti, kai nedideliam plote vien su mulčium "tręšt" neišeina?


Yra variantų, bet lengviausias iš jų - tiesiog gauti papildomo mulčio iš kaimynų ar apylinkių.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Sau 29, 2015 1:26 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
Šiemet mulčiuojant sunkiausia buvo tą drėgmę palaikyti... Saulėgrąžas, atrodo, taip lengva mulčiuot, jos stambios, priklojau daug mulčio ir vis tiek per karščius vyto... Tai pagalvojau, kad mažesnius augalus kažin ar išeitų tiek mulčiuot, jog visąlaik po mulčium būtų drėgna... Bent jau mūsų sąlygom...
O visą tą rūgštingumą, sudėtį - juk mulčius pataiso? :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Sau 29, 2015 11:41 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Taip, rūgščios dirvos susidaro dėl nedeguoninių skaidytojų veiklos arba kai tų skaidytojų iš vis nėra, o yra tik nitifikuojančios bakterijos, kurios geba oksidacijos procesams paimti oro azoto dujas. Mulčiuje, dirvos paklotėje skaidymą vykdo deguoniniai mikroorganizmai. Susidaro neutralus junginiai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Sau 29, 2015 12:09 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Tai pagalvojau, kad mažesnius augalus kažin ar išeitų tiek mulčiuot, jog visąlaik po mulčium būtų drėgna... Bent jau mūsų sąlygom...


Normalioje daržo žemėje tas išeina nesunkiai. Ir nebūtina dėti kuo didesnį mulčio sluoksnį. Kartais uždėjus didesnį kaip tik sulaukiama mažiau drėgmės, nes sunkiau prieina prie dirvožemio paviršiaus oras, o juk drėgmė pagrinde iš oro ir atsiranda. Taip pat mulčias mulčiui nelygu. Jei uždedi šiaudų ir jo bakterijos nesugeba paimti, tai tos bakterijos ir neišskiria skysčių, vėlgi nėra drėgmės. O jei smulkią žolelę dedi, tai tiesiog matosi, kad aplinkui sausa, o ta žolelė jau kaip kempinė pilna vandens, nes bakterijos stipriai ją virškina, tiesiog fermentais visą persunkia. Su šiaudais tas niekad nesigauna.

O nenormaliose žemėse, žinoma, reikia daugiau stengtis, kad visada būtų drėgna. Kita vertus, kai susidaro gera dirvožemio struktūra, t.y. kai kanalėlių daug ir pūnančių šaknų po žeme, tada tos šaknys yra tarsi mulčias po žeme. Jis saugesnis, nes jį ne taip lengva išdžiovinti. Taigi, jei tokia struktūra susidarė, tai galima leisti retkarčiais ir išdžiūti žemei po mulčiumi, nes augalas turės iš ko valgyti ir taip.

Cituoti:
O visą tą rūgštingumą, sudėtį - juk mulčius pataiso?


Čia teorija. Idealiomis sąlygomis ji veikia. Pavyzdžiui, A. Kuznecovas deda sprindžio storio spygliuočių pjuvenų ir pas jį žemė vis tiek nerūgštėja, nes jis nuolatos laisto pjuvenas. Jos visada drėgnos, bakterijos ir grybai nuolatos jas virškina, išskiria labai daug fermentų, kurie pramuša rūgštingumą. Todėl pas jį žemė neužrūgštėja, o jei tiesiog padėtume pjuvenas ant žemės, tai rūgštėtų.

Jeigu intensyviai mulčiuojama ir bakterijos išskiria labai daug skysčio, tada rūgštingumas dingsta. Bet kas matėt tokį stiprų bakterijų išskyrų potvynį praktikoje, realybėje? Aš tai pagrinde tik ant bulvių matau, nes ten didelį sluoksnį dedu mulčio. Jeigu ant rūgščios žemės padėsime šiek tiek mulčio, tai bakterijos išskirs tik šiek tiek skysčio ir tas skystis tik žemės paviršių praskies, o žemė taip ir liks rūgšti. Reikia bent keletą metų mulčiuoti, kad tas skystis prasiskverbtų per visą dirvožemį ir panaikintų rūgštingumą.

Su dirvožemio sudėtimi ir struktūra tas pats. Per kelis metus normalioje daržo žemėje pasidaro labai gera struktūra - daug kanalėlių, kuriuos išrausė žemės gyvūnija ir šaknys padarė. O štai kas ūkininkavo ant smėlio ar molio, tai mato, kad ir po kelių metų situacija nesusitvarkė. Štai ant molio kieto juodžemio per sprindį, mulčiavimas vyksta, bet augalai auga tik tame juodžemyje, šaknų giliau nekiša ir po trijų-keturių metų, tas juodžemis gerai sutvarkytas, struktūra gera, o po juo - neįkasamas ir nekvėpuojantis molis likęs. Su smėliu irgi, gali dėti kiek nori mulčio, bet saulėgrąžos iki žmogaus ūgio neužaugs. Reikės ilgai mulčiuoti, ilgus metus, kad smėlis persismelktų šaknimis ir virstų tarsi juodžemiu, tada situacija pagerės. Žodžiu, žiūrim pagal situaciją. Jei gera žemė, tai nedaug reikia į ją pridėti, o kuo žemė prastesnė, tuo ilgiau teks ją atstatinėti.

Nėra taip, kad uždėsite mulčio ir susitvarko ir rūgštingumas, ir struktūra. Stebuklo čia nebus. Ne. Reikia labiau pasukti galvą ir sugalvoti kaip realiai tuos dalykus sutvarkyti pas save.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Sau 30, 2015 12:17 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
Pas mus per sprindį priesmėlis, o apačioj smėlis, prieš 100 metų ar daugiau čia buvo pušynas, tai todėl turbūt žemė rūgšti. Bet daugmaž viskas auga, ir tos pačios saulėgrąžos - nors ir vyto per karščius (palaistydavau :) ), bet dauguma mane praaugo. Ir sėklos neblogos buvo (kurių nenulesė). Stamboku šienu mulčiuojant drėgmės nelabai buvo, šiek tiek mulčiavau smulkius augalus žoliapjovės žole, tai kad ir padžiovinta, po ja pelėsiukas šiek tiek veisėsi... O labai jau didelis nusikaltimas GŽ per karščius palaistyti, jei neišeina po mulčium drėgmės palaikyt? Toms bakterijoms kenkia? Užauginti juk vis tiek svarbu, nors temos pavadinimas teigia, kad ne... :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Sau 30, 2015 4:41 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Ne, pavadinimas teigia, kad svarbu užaugint. :) Bet svarbu užaugint KOKYBIŠKĄ.

Jei ūkininkaujama normalioje žemėje, tai laistyti nereikia visai, bet jeigu smėlis ir augalų lapai lankstosi nuo karščio, tai, žinoma, jau geriau palaistyt, nei visai negauti derliaus. Jei smarkiai laistyti, tai nusiplaus ir bakterijos, ir jų išskirti fermentai. Geriau lašinti po truputį. Tokiu būdu pateikta drėgmė neatrodys kaip potvynis bakterijoms, o suteiks gyvenimui sąlygas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 8 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007