Laimis Žmuida rašė:
Labai ačiū už pasidalinimą. Labai vertingas.
Pomidorai stovėjo porą savaičių, nes reikėjo prigyti, o paskui kai atsigavo, tai pradėjo augti. Pupoms, pupelėms, tai reiškia trūko drėgmės ar šilumos, nes tos, kurios brinkintos tai sudygo. Velėna sunkiai įšyla. Nuoga žemė tai staigiai. Topinambus reikėjo prižiūrėti kol mažiukai. Jie išlenda tokie kartu su žolėm ir pirmą kartą reik padėt. Aš tai sodinu trim eilėm. Tarpueiliai kas trisdešimt centimetrų, o tarp gumbų - septyniasdešimt. Maždaug, iš akies. Ir kai pradeda augti žolė ir jie, tai šonus apšienauju. Iššonų gavę šviesos jie paskui pralenkia žoles, o jei neprašienauju, tai ir pasimeta žolėse. Bet kitais metais jau jie stipresni ir to nebereikia daryt.
Be to, mūsų kaimynai irgi vėlokai pasodino ir prapuldė žolėse, nes neprašienavo kaip aš aplinkui. Tai ir neužaugo. Bet kitais metais išdygo kaip iš niekur ir auga dabar patys staabiliai, nieko daryt nereikia. Tai tik vienus metus prateriojo ir tiek. Dar vieną kartą buvau po šienu pasodinęs topinambą. Galvojau gal nereikės kasti, susirinksiu kaip bulves. Bet po šienu jis neaugo. Galvojau numirė. O jis pasirodo įlindo įžemę ir pratūnojo metus laiko, o po metų sudygo ir pro mulčią, pro viską.
Šiemet pasodinau raudonų topinambų. Tai irgi būtų paskendę žolėse ir būčiau neradęs. Bet stebėjau. Du daigeliai tik buvo, bet aš vietą žinojau ir apšienavau. Ir paskui pasirodė kiti dešimt gal daigelių. Ir dabar iš pietų apšienauti auga. Bet jei būčiau neatvėręs jiems šviesos, tai manau būtų kaip su jūsų topinambais. Bet, greičiausiai, jie išgyventų ir ataugtų kitais metais stipresni.
Mums irgi su topinamabais taip pat atsitiko: velėnoje įsparausti topinambai pradėjo vešėti antrais metais.