"Sėjomaina neturi jokios prasmės, todėl planuokite stacionarias lysves, kur daug metų galės augti tos pačios daržovės ir veiks tos pačios jų sodinimo schemos." Saulius Jasionis "Gamtinė žemdirbystė", Alma littera, Vilnius 2014, p. 90.
Iš praktikos pasakysiu, kad patogiau yra turėti ne stacionarias lysves, o tokias, kad gali kultūras perstumti. Taip yra dėl keleto priežasčių. Pirma, ne visais metais turi tiek pat sėklų. Kartais daugiau, kartais mažiau, todėl negerai, kai liko pusė eilutės, o sėklų pritrūko. Ką kišti į tą stacionarioje lysvėje paliktą vietą? Bet ką įkiši, tai tas bet kas reikalauja priežiūros kitu laiku, kito mulčio sluoksnio ir gaunasi sunkiau prižiūrėti. O slankiojančioje lysvėje tokio dalyko nesigauna, nes gali paslankioti - baigėsi sėklos, pradėjai naujos kultūros sėją ir niekas tavęs neriboja. Antra, asortimentas kinta. Vienais metais norisi vieno daugiau pasėti, kitais metais - kito. Gauni naują veislę, įvedi naują kultūrą. Atsisakai kokios nors kultūros, nes nutarei jos mažinti. Užsiauginai per daug grūdinių, liko kitiems metams ir kitais metais sėji mažiau. Kiekvienais metais kiekis skiriasi. Todėl stacionarios lysvės vėlgi trukdo. Trečia, kai kurios daržovės pasisėja. Ir pasisėja, būna, ne toje pat lysvėje. Taip pat pili virtuvines atliekas į lysves prieš žiemą, tai irgi pasisėja. Ir ką daryti, jei pasisėjo į stacionarią vienam dalykui skirtą lysvę kitas dalykas? Išrauti nesinori, sėjinukai labai vertingi. Ketvirta, kartais išžiemoja kokia daržovė ir norisi pasigaminti sėklų, vėlgi palieki, nerauni ir stacionarios lysvės tvarka griūna. Viso šito lengva išvengti slankiojančiose lysvėse. Atsirado naujas augalas - tiesiog perstumi kultūrą į kitą vietą. Tos pačios schemos irgi negerai, ypač naujokams, kurie dar tik atradinėja kaip kas geriau auga. O naujoku gali būti ir dvidešimt metų. Praktikoje vis pastebi, kad štai taip geriau auga, arba taip geriau auga ir būtų gerai turėti galimybę pakeisti sodinimo schemą su laiku, prailginti lysvės fragmentą. Taip, kad iš praktikos rekomenduoju daryti nestacionarias, plaukiojančias lysves su kintančiu vidumi. Pačios lysvės gali būti ilgos ir turėti stacionarius galus, bet viduje kuo mažiau suskaidytos į stacionarius sektorius, kad galėtum slankioti jų turinį po visą lysvę ir turėti daug erdvės improvizavimui ir niekas tavęs neribotų. Taip pat, nors ir sėjomaina neturi prasmės, bet praktikoje lysvių turinys kaitaliojasi, nes vienos kultūros geriau "įdirba" žemę, nei kitos, t.y. po jų būna mažiau piktžolių ir į tą vietą norisi sėti smulkias sėklas - morkytes ir burokėlius, o kur blogiau nupuvo velėna, ten norisi stambesnes sėklas sėti, kurios lengiau pakovos su piktžolėmis - pupas, žirnius, česnakus sodinti, pupeles...
|